2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

2019 m. balandžio mėn. įvykių kronika

 

Balandžio 3 d. LR Prezidentė D. Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, žemės ūkio mokslų daktarą Kęstutį Mažeiką aplinkos ministru. Aplinkos ministerijai jis pradėjo vadovauti balandžio 9 d., prisiekęs Seime.
 
 
K Mažeika gimė 1982 m. balandžio 28 d. Marijampolėje, 2000 m. baigė Marijampolės Sūduvos gimnaziją, 2006 m. – Lietuvos veterinarijos akademiją, 2013 m. jam suteiktas žemės ūkio mokslų daktaro laipsnis, dirbo mokslinį-pedagoginį darbą. Buvo jaunuoju gamtininku, yra žvejys, medžiotojas, ekologiškos aplinkos puoselėtojas, propaguoja sveiką gyvenseną. Politinę karjerą pradėjo 2008 m., tapęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu, Marijampolės skyriaus tarybos nariu, pirmininku, 2016 m. Sūduvos vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas Seimo nariu, ėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pareigas. Moka vokiečių, anglų, rusų kalbas. Nevedęs.
 
Balandžio 4 d. paskelbta, kad Aplinkos ministerijos parengta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų 2021–2027 m. programa bus patvirtinta, sulaukus Europos Komisijos, kuriai išsiųstas šios programos  projektas, pastabų ir į jas atsižvelgus.  
 
Balandžio 4 d. Čekijos sostinėje Prahoje vykusiame „ThinkForest“ renginyje „Kaip reaguoti į miškų sutrikimus Europoje“ pristatyta Europos miškų instituto EFI mokslinė studija apie žievėgraužių kenkėjų vis labiau pažeidžiamus spygliuočių miškus Europoje ir Šiaurės Amerikoje, aptartos naujos rekomendacijos dėl masiškai liemenų kenkėjų puolamų spygliuočių miškų Europoje.
 
Balandžio 4 d. įsigaliojo Aplinkos ministerijos patvirtintas Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planas. Jį vykdant bus užtikrinta saugomų laukinės faunos bei floros rūšių apsauga, sutvarkytas Kauno ąžuolyno parkas. 
 
Balandžio 11-13 d. Latvijoje, Uogrės technikume vyko Baltijos šalių miškininkystės studentų profesinio meistriškumo 55-asis čempionatas, kuriame, kaip ir kasmet, dalyvavo Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos studentų komanda, vadovaujama Profesinio mokymo skyriaus vedėjo Nerijaus Marcinkevičiaus.
 
Balandžio 15 d. Ignalinos savivaldybėje vyko Valstybinės miškų tarnybos parengto Ignalinos savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešas svarstymas
 
Balandžio 18 d. VDU Žemės ūkio akademijoje surengta Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos ataskaitinė XXII-oji generalinė asamblėja, į kurią buvo atvykę nemažai svečių iš Seimo, Aplinkos ministerijos, Valstybinių miškų urėdijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros, Valstybinės darbo inspekcijos, kitų institucijų (plačiau – 26 p.). BbBlandžio 18 d. vyk
 
Balandžio 18 d. vykusiame Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių visuotiniame suvažiavime dvejų metų kadencijai draugijos primininku išrinktas ūkininkas Jonas Talmantas, g. 1959 m. Kelmės rajone, Vaiguvos kaime, nuo 2008 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Baigęs Gruzdžių technikumą ir Lietuvos veterinarijos akademiją, nuo 1992 m. LMŽD narys. (Šių metų kovą iš LMŽD pirmininko pareigų pasitraukė Bronius Bradauskas.)
 
Balandžio 19 d. Birštono savivaldybėje vyko Valstybinės miškų tarnybos parengto Birštono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešas svarstymas.
 
Balandžio 19 d. Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos atstovai surengė Lazdijų rajono savivaldybės Kapčiamiesčio seniūnijos patalpose susitikimą su vietos gyventojais dėl gegužę planuojamo Stalų girininkijos miškuose purškimo, naikinant miškų kenkėjo verpiko vienuolio židinių išplitimą aviacijos pagalba.
 
Balandžio 24 d. Aplinkos ministerijos kanclerio pareigas pradėjo eiti Arminas Mockevičius, pastaruoju metu dirbęs Seimo Finansų ir Aplinkos apsaugos komitetų pirmininkų patarėju. Jam – 31 metai, kilęs iš Marijampolės.Baigęs VU Matematikos ir informatikos fakultetą, kur studijavo finansų ir draudimo matematiką, taip pat baigė Mykolo Romerio universitete Viešosios teisės magistrantūros studijas ir papildomos teisės studijas apie valstybės valdymą, teisę bei vadybos pagrindus. Politinės patirties įgijo dalyvaudamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veikloje, yra Lietuvos sveikuolių sąjungos valdybos narys.
 
Balandžio 27 d. įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas, kuriame numatyta strategija iki 2020 m. ir 2030 m. nustatytiems ES tikslams siekti, mažinant į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį.
 
Balandžio 27 d. Aplinkos ministerija ir Valstybinių miškų urėdija surengė tradicinę miško sodinimo šventę „Nacionalinis miškasodis 2019“, įprasminančią bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.
 
Balandžio 27 d. visoje šalyje jau 12-tą kartą surengta nacionalinė aplinkos švarinimo akcija „Darom 2019“. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į ekologines problemas, atliekų prevenciją, skatinti šalies gyventojų socialinį aktyvumą. Akcijoje aktyviai dalyvavo nacionalinių ir regioninių parkų  direkcijoje darbuotojai ir gamtosauginė visuomenė. 
 
Dieveniškių istorinio RP direkcija dar balandžio 11 d. surengė aplinkos tvarkymo talką, kurioje dalyvavo apie 40 žmonių. Jie tvarkė Poškonių kaimo gatves, rekreacinę zoną, poilsiavietę „Pelėda“, rinko šiukšles pagrindinių kelių šalikelėse.  Likviduotas savavališkas sąvartynas Bėčionių kraštovaizdžio draustinyje.
 
Žemaitijos NP ir Panemunių RP akciją pradėjo pradėjo balandžio 12 d., buvo tvarkomos Platelių, Ilgės ežero, buvusiame Jogaudų karjere tyvuliuojančio tvenkinio pakrantės, Rukundžių rezervato prieigos.
 
Daug talkų vyko balandžio 18 d.: Kauno marių RP darbuotojai su Kauno Jėzuitų gimnazijos moksleiviais tvarkė Kauno marių pakrantes; Gražutės RP ir Sartų RP specialistai su Salako seniūnijos žmonėmis rinko šiukšles parko teritorijoje; Rambyno RP darbuotojai su šauliais, pasieniečiais ir mokiniais rinko šiukšles Nemuno pakrantėje ir palei senvaginį Merguvos ežerą; Nemuno kilpų RP direkcijos darbuotojai su mokiniais iš Balbieriškio ir Prienų Revuonos pagrindinių mokyklos tvarkė Balbieriškio atodanga, paukščių apžvalgos aikštelę bei Tartoko pelkę.
 
Balandžio 18–23 d. kelios švarinimo talkos surengtos Aukštadvario RP teritorijoje: Aukštadvario gimnazijos talkininkai sutvarkė Pilaitės ežero šiaurinę pakrantę bei Aukštadvario piliakalnio teritoriją, Bijūnų mokykla  – daugiafunkcinis centras tvarkė Drabužio ežero šiaurinę pakrantę bei pakeles Spindžiaus miške, Aukštadvario gimnazijos jaunieji miško bičiuliai „Verkniukai“ su parko ir girininkijos darbuotojais tvarkė Velnio duobės, Nikronių akmens aplinką, Vilūnų stovyklavietę bei pakeles iki šių objektų.  Į švarinimo talką Skėbio miške išsirengė net Aukštadvario mokyklos – darželio "Gandriukas“ gamtos mylėtojų komanda.
 
Balandžio 24–27 d. talkos vyko Dubysos, Ventos, Pagramačio, Žagarės, Tytuvėnų RP. Anykščių RP direkcija ekologiniam švietimui propaguoti balandžio 27 d. surengė apie 30 km žygį dviračiais, aplankant Anykščių šilelį, Medžių lajų taką, kuriame balandžio 18  d. atidaryta nauja ekspozicija „Neatrastas Anykščių šilelis“, toliau stabtelėjant prie Virintos, Vetygalos atodangų, Šventosios pakrantėse, retesnių augalų buveinėse.
 
 
Valstybinių miškų urėdijoje
 
Miško kelių remontui šiemet skirta 4,2 mln. eurų. Valstybinių ir privačių miškų keliams remontuoti šiemet iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos  skirta 4,2 mln. eurų arba 1 mln. eurų daugiau nei pernai. Už juos bus pataisyta apie 1000 km miško kelių. Per pastaruosius trejus metus iš šios programos lėšų buvo suremontuota 2377 km miško kelių su žvyro danga, didesnė jų dalis – privačiuose miškuose. Iš  Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos miško keliams taisyti 2015–2019 m. buvo skirta 17,55 mln. eurų. Ši suma sudaro apie 20–30 proc. visų surenkamų privalomųjų atskaitymų už parduotą medieną valstybiniuose ir privačiuose miškuose.
 
Parenkant remontui miško kelius aktyviai dalyvauja ir savivaldybių,  privačių miškų savininkų atstovai, kiekviename regione sudaromos specialios komisijos, kurios sprendžia, kokiems  miško keliams teikiama remonto pirmenybė.
 
VMU centrinė būstinė įsikurs Kazlų Rūdoje. Pateiktas viešas siūlymas Valstybinę miškų urėdiją  įkurdinti buvusios Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos patalpose. Per vasarą VMU turėtų persikelti į nuolatinę būstinę. Čia dabar įsikūrusio VMU Kazlų Rūdos  regioninio padalinio administracija būtų perkelta į buvusias Marijampolės miškų urėdijos patalpas. 
 
Kazlų Rūda –  miškų apsuptas miestas, čia yra miškininkų darbui tinkami pastatai, arti Kaunas, patogus susisiekimas automagistrale, geležinkeliu, yra gera VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto miškininkystės studijų mokomoji bazė, miškuose atrinkti mokslo tyrimo, selekcinės sėklininkystės objektai, veikia informacinis centras „Miško muziejus“. Kazlų Rūdoje veikia stambių miško pramonės įmonių ir mažesnių su miško  ir medienos  sektoriumi susijusių įmonių.