2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

2019 m. gruodžio - sausio mėn. įvykių koronika

 
 
Sausio 4 d. Prienų rajono miško darbų rangovų prašymu LR Seimo narys Andrius Palionis organizavo rangos įmonių atstovų susitikimą su Valstybinės miškų urėdijos vadovybe. Susitikime aptariant rangovų išsakytas problemas taip pat dalyvavo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, šio komiteto narys miškininkas Kęstutis Bacvinka (plačiau – 5 p.). 
 
Sausio 16 d. Girionyse, KMAI kolegijos salėje surengtas antras Miško darbų rangovų asociacijos, rangos įmonių atstovų, Valstybinių miškų urėdijos vadovybės bei kai kurių LR Seimo narių susitikimas medienos ruošos valstybiniuose miškuose paslaugų viešųjų pirkimų 2019 m. problemai spręsti
 
Sausio 18 d. Girionyse, KMAI kolegijos salėje vyko Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų konferencija, kurioje dalyvavo 130 delegatų (po 5 darbuotojus iš kiekvieno VMU regioninio padalinio), taip pat VMU administracijos atstovai. Konferencijoje delegatai pritarė 2018 m. gruodžio 27 d. Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pirmininkės Ingos Ruginienės ir VMU direktoriaus M. Pulkauninko pasirašytai VMU kolektyvinei sutarčiai. Jos taikymas balsavusiųjų delegatų dauguma buvo praplėstas – visos profesinių sąjungų suderėtos kolektyvinės sutarties nuostatos bus taikomos visiems VMU darbuotojams (114 delegatų balsavo už kolektyvinės sutarties taikymą visiems įmonės darbuotojams, 9 buvo prieš, 7 susilaikė).
Su Jungtine profesinių sąjungų atstovybe sudaryta sutartis galios 4 metus visiems bendrovės darbuotojams, nepriklausomai nuo jų narystės profesinėse sąjungose.
Pritarus Jungtinė profesinių sąjungų atstovybei ir įmonės valdybai, netrukus VMU įsigalios nauja darbo užmokesčio sistema, kurios tikslas – vienodos, skaidrios ir sąžiningos darbo apmokėjimo taisyklės visiems darbuotojams ir vienodas bazinis atlyginimas už tą patį darbą. Kolektyvinėje sutartyje taip pat sutarta dėl įmonės pelno rezervo darbuotojų kultūriniams, sporto ir ugdymo tikslams, paskirstant Valstybinių miškų urėdijos praėjusių finansinių metų paskirstytiną pelną (nuostolį) Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka.
 
Nuo sausio 22 d. Aplinkos ministerija pradėjo konsultacijas su visuomene dėl plynųjų kirtimų ribojimo miškuose – viešumai pristatomos ministerijos parengtos Miškų įstatymo pataisos turėtų būti svarstomos LR Seimas pavasario sesijoje.      
 
Sausio 23–25 d. vyko kasmetinė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro  mokslinė ataskaitinė konferencija „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“, kurios antroji diena (sausio 24-oji) Girionyse buvo skirta Miškų instituto 2018 m. veiklos reprezentacijai. Konferencijoje dalyvavo LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, Miškų instituto bendruomenė, Aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, VDU Žemės ūkio akademijos, kitų miškų institucijų atstovai. Miškų instituto darbuotojai pateikė 10 pranešimų, kuriuose pristatė svarbesnius savo miškotyros darbus. 
Pasidžiaugta, kad Miškų instituto 5 mokslininkų publikacijos per paskutiniuosius 5 metus pateko tarp 10 proc. daugiausiai pasaulyje cituojamų mokslinių publikacijų. Paminėtas ir instituto doktorantų aktyvumas stažuotėse, kurios vyko Suomijoje, Švedijoje, Škotijoje, Lenkijoje ir kitur. 
 
Sausio 25 d. nuo senų laikų laikoma Pusiaužiemiu. Šia proga kai kurių saugomų teritorijų direkcijos organizavo pažintinius gamtos žygius visuomenei.     
 
Sausio 25 d. Jurbarko rajono savivaldybės salėje vyko Valstybinės miškų tarnybos parengto Jurbarko rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešas svarstymas
 
Sausio 30 d. Lietuvos mokslo akademijoje surengta konferencija „Nacionalinė mokslo programa Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas: ketverių metų mokslinių tyrimų rezultatai“. Joje pranešimus skaitė mokslo projektų vykdytojai – VDU, Gamtos tyrimo centro, VDU Žemės ūkio akademijos, Lietuvos miškų instituto, kitų mokslo institucijų specialistsi. Paminėtini miškininkų mokslininkų Algirdo Augustaičio, Alfo Pliūros, Romualdo Juknio, Remigijaus Daubaro su kolegomis parengti išsamūs pranešimai.         
 
Vilkų sumedžiojimo kvota
Praėjusį rudenį 2018–2019 m. medžioklės sezonui buvo nustatyta maksimali 110 vilkų sumedžiojimo kvota, bet leista sumedžioti tik 60 vilkų, o likusią limito dalį nuspręsta paskirstyti sezono metu. Atsižvelgus į vilkų daromą žalą, leista sumedžioti dar 45 žvėris 15 savivaldybių. Šis sąrašas dėl didelės rugsėjo-spalio mėn. vilkų padarytos žalos  papildytas 7 rajonų savivaldybėmis (Biržų, Klaipėdos, Lazdijų, Molėtų, Prienų, Rokiškio, Šilutės). Sprendimą dėl likusio 5 vilkų sumedžiojimo limito numatyta priimti šio medžioklės sezono metu, kuris vilkams tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).
 
Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo
Nacionalinės žemės tarnybos  (NŽT) duomenimis, nuo žemės reformos pradžios 1991 m. iki 2019 m. sausio 1 d. buvo pateikta 787,85 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,024 mln. ha turėtos žemės. Faktiškai nuosavybės teisės atkurtos į 99,95 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Kaimo vietovėse nuosavybės teisės dar neatkurtos 4766 pretendentams į 6554 ha turėtos žemės, bet net 3110 pretendentų neatgavo žemės dėl pačių  pasyvumo. NŽT pastangomis vien per 2018 m. į nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo įtraukti 286 neveiklūs piliečiai. Jeigu nebus galimybių pasyviems pretendentams gražinti nuosavybę natūra, šiemet nuosavybės teisės jiems bus atkuriamos atlyginant pinigais.
Šiuo metu priimami sprendimai atkurti nuosavybės teises likusiems 1656 piliečiams į  1889 ha žemės plotą.
2019 m. sausio 1 d. duomenimis, šalies miestuose 45772 piliečiams (priskiriant ir pasyvius pretendentus) nuosavybės teisės atkurtos į 91,44 proc. jų prašymuose nurodytą žemės plotą, dar liko atkurti 6051 piliečiui teises į 3367 ha žemės. Visiškai nuosavybės teisės į turėtą žemę atkurtos  50-tyje  miestų. Klaipėdos mieste  atkurta 100 proc., Marijampolės – 99,99 proc., Druskininkuose – 96,93 proc., Telšių – 99,91 proc., Kauno m. – 91,67 proc., Palangoje – 85,06 proc., o Vilniuje  – 56,78 proc. prašymuose nurodyto ploto.
Informacija apie nuosavybės teisų atkūrimo kaimo gyvenamosiose vietovėse ar miestų teritorijose eigą skelbiama NŽT  interneto svetainės www.nzt.lt skiltyje „Statistika“ ir interaktyviajame žemėlapyje http://www.geoportal.lt/mapbasic/nzt.
 
VALSTYBINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOJE
 
Ieškoma Tauragės ir Šilutės regioninių padalinių vadovų
Sausio 8 d. buvo paskelbtos atrankos VMU Tauragės ir Šilutės regioninių padalinių vadovų pareigoms užimti. Dokumentus konkursui kandidatai galėjo pateikti iki š. m. sausio 24 d. Šiuo metu Šilutės regioniniam padaliniui laikinai vadovauja Jurbarko regioninio padalinio vadovas Darius Baziliauskas, Tauragės – laikinai vadovo pareigas eina Edvardas Bielskis. Tikimasi, kad naujus šių padalinių vadovus pavyks atrinkti iki gegužės 1 d. 
 
2018 m. parduota 10 proc. mažiau medienos nei 2017 m. 
VĮ Valstybinių miškų urėdija 2018 m. didmeninės prekybos rinkoje pardavė 3,35 mln. m3 žaliavinės medienos arba 10 proc. mažiau nei per 2017 metus (užpernai buvo parduota 3,687 mln. m3).
Palyginus su 2017 m. gruodžio mėn., pernai pardavimai gruodį sumažėjo 12 proc. arba 197 tūkst. m3 žaliavinės medienos. Valstybinių miškų urėdija pernai mažmeninėje prekybos rinkoje pardavė 45 tūkst. m3 nenukirsto miško, 35 tūkst. m3 medienos ruošos liekanų, taip pat mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje buvo parduota 536 tūkst. m3 malkinės medienos.
 
Turto bankui bus perduota dar 80 pastatų ir kitų statinių
Vykdant valstybinių miškų valdymo reorganizaciją, buvo atrasta nemažai nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas pagal tiesiogines funkcijas. Kai kurie administracinės paskirties pastatai atsilaisvino apjungiant ar reformuojant teritorinius padalinius.
VĮ Valstybinių miškų urėdija pernai VĮ Turto bankui perdavė 175 nekilnojamojo turto objektus, tarp kurių – 14 gyvenamųjų namų, 21 butą bei Palangoje esančius poilsio namus. Dar apie 80 objektų VMU įpareigota perduoti pagal 2019 m. sausio 9 d. Vyriausybės priimtą nutarimą, kuris įsigaliojo nuo š. m. sausio 16 dienos. 
Suskaičiavus preliminariai tarp perduodamų apie 80 įvairios paskirties pastatų ir statinių būtų 12 gyvenamųjų namų, 9 butai, administracinės patalpos, 2 poilsio pastatai bei pirtis.
„Atsisakiusi šio turto, Valstybinių miškų urėdijos veikla bus dar efektyvesnė – nebenaudojamiems arba ne pagal tiesiogines funkcijas naudotiems turto objektams prižiūrėti ir išlaikyti nereikės finansinių ir žmogiškųjų resursų“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
Dalyje namų ir butų pagal nuomos sutartis dar gyvena žmonės, todėl Turto bankui šie pastatai perduodami su nuomos sutartimis.
Tolesnį visų nekilnojamojo turto objektų likimą spręs Turto banko specialistai. Tikėtina, kad dalis šio turto bus parduota aukcione, dalis pritaikyta kitiems valstybės poreikiams.