2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

2019 m. vasario - kovo mėn. įvykių kronika (2)

   

Pagėgių savivaldybei vadovaus miškininkas Vaidas Bendaravičius 
 
2019 m. kovo 17 d. surengtame antrajame tiesioginių merų rinkimų ture Pagėgių savivaldybės meru išrinktas buvęs Šilutės miškų urėdijos urėdas Vaidas Bendaravičius (g. 1970 m.). Partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškeltas kandidatas sulaukė daugiau nei 57 proc. balsavusių pagėgiškių palaikymo. V. Bendaravičius nugalėjo visuomeninio rinkimų komiteto „Už permainas Pagėgių krašte“ kandidatą Edgarą Kuturį. Naujajam merui teks dirbti su 17 narių savivaldybės taryba, susidedančia iš 4 politinių partijų ir sąjungų bei 3 visuomeninių rinkimų komitetų atstovų. 
 
V. Bendaravičius turi administracinio darbo patirties: 2008 m. jis įgijo KTU viešojo administravimo magistro laipsnį, nuo 2007 m. dirbo Pagėgių savivaldybėje administracijos direktoriumi, buvo savivaldybės tarybos narys, nuo 2014 m. pavasario iki 2018 m. sausio vidurio vadovavo tuometinei Šilutė miškų urėdijai, buvo rinktas Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu, yra apdovanotas savivaldybės medaliu „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. 2018 m. pertvarkius miškų urėdijas į vieną įmonę, V. Bendaravičius įsidarbino Pagėgių savivaldybėje specialistu. 
 
Naujasis Pagėgių savivaldybės meras pagal išsilavinimą yra ir miškininkas: 1989 m. baigė Kauno miškų technikumą, 1996 m. – LŽŪA, dirbo Šilutės miškų urėdijos Rambyno girininkijoje, jo tėtis Juozas Bendaravičiaus daug metų dirbo Jurbarko miškų urėdijos Mociškių girininkijos girininku.
 
 
Kovo 20 d. LR Seimo Aplinkos  apsaugos  komitete surengtas neįprastas posėdis – paminėta Pasaulinė žemės diena kartu su Vilniaus  rajono Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos JMB būrelio „Lūšiukai“ nariais ir jų vadove. Jie diskutavo su Seimo nariais, stebėjo Žemės  vėliavos  pakėlimo ceremoniją  Nepriklausomybės aikštėje, apžiūrėjo Seime atidarytą VMU Tauragės regioninio padalinio Šilinės girininkijos girininko Bronislovo Ambrozo fotografijų parodą „Mažas didelis miško pasaulis“. Fotomenininką miškininką pasveikino LR Seimo Aplinkos  apsaugos  komiteto  pirmininkas K. Mažeika, šio komiteto nariai, Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas, profesinių sąjungų, Tauragės fotografų klubo atstovai, jaunieji miško bičiuliai.
 
Kovo 21 d. pažymint Tarptautinę miškų dieną, Valstybinių miškų urėdija visuose 26 regioniniuose padaliniuose surengė inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“.
 
Kovo 22 d. VDU Žemės ūkio akademijoje surengta diskusija miškų ir gamtos apsaugos klausimais, kurią organizavo ŽŪA Miško biologijos ir miškininkystės institutas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, administruojantys apie 17 mln. eurų vertės 10 metų truksiantį didelės apimties LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ ( NATURALIT). Šį projektą įgyvendina 10 institucijų, tarp jų  ir Aplinkos ministerijai nepavaldus Baltijos aplinkos forumas. Planuojama kviesti prie projekto prisijungti ir Nacionalinę mokėjimų agentūrą.
 
Projekto įgyvendinimui Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje įkurtas Metodinis-analitinis centras, kuriame dirba 15 specialistų. Per NATURALIT projektą bus panaudota dar 30,3 mln. eurų papildomas finansavimas iš įvairių programų. 
 
Kovo 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko Valstybinė miškų tarnybos parengto Klaipėdos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešas svarstymas
 
Kovo 27  d. vykusiame LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje šio komiteto narės V.Vingrienės teiktai Miškų įstatymo 11 str. pataisai dar labiau sugriežtinti galimybes atkurti sodybas miškams priskirtose žemėse nepritarta.
 
* Nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojus pakeistai Privalomųjų atskaitymų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkai, fiziniai asmenys šiuos atskaitymus turi deklaruoti ir juos sumokėti per tą patį terminą, per kurį reikia deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį. Už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką gautas pajamas privaloma deklaruoti ir sumokėti privalomųjų atskaitymų sumą iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Nustatytas šių atskaitymų mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai.
 
* Pagal Aplinkos ministerijos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Krašto apsaugos ministerija, kasmet kelis kartus sraigtasparniu vykdomi aplinkos stebėjimai ir kontrolė. Kovo 14 d. kariškai talkino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistams, apžiūrint naujai saugomai teritorijai steigti užliejamas pievas Trakų rajono Paluknio seniūnijos Madžiūnų kaime, Merkio valstybinio ichtiologinio draustinio teritoriją (nuo Jašiūnų iki Valkininkų), Rūdninkų girią bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos. Įvertinti hidrologinio režimo atkūrimo darbai, atlikti prieš 5 metus Baltosios Vokės šlapžemių teritorijoje, kuri yra paukščių apsaugai svarbi teritorija, taip pat melioruota Merkio upės dalis nuo Valkininkų iki Baltosios Vokės, kurioje vertinamos upės vagos renatūralizavimo galimybės. Skrydžio metu kreiptas dėmesys ir į galimus saugomų teritorijų reglamento pažeidimus. 
Kovo pabaigoje toks skrydis surengtas apžiūrėti Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai priskirtas teritorijas.
 
* Kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams ir miškininkams kelia nerimą neišgyvendinama pernykštės žolės deginimo problema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis,  nuo šių metų pradžios iki kovo pabaigos užregistruota per 460 žolės deginimo atvejų, išdegė 52 ha atvirų teritorijų. Kasmet daugiausia žolės gaisrų kyla Vilniaus apskrityje, kur ypač įsigalėjęs apleistų pievų, dirvonų pernykštės žolės „tvarkymo“ ugnimi įprotis. Nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, sodybas, sukelia pavojų gyvūnijos ir žmonių gyvybei. Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos piliečiams nuo 30 eurų iki 300 eurų. Be to, gali tekti atlyginti aplinkai padarytą žalą.
 
* Siekdami užkardyti pažeidimus miškuose, Valstybinės miškų urėdijos Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnai nuo šių metų kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. organizuos reidus šalies miškuose. Jų metu ypatingas dėmesys bus atkreiptas į saugomose teritorijose esančius miškus, kuriose tuo metu yra draudžiami kirtimai ir medienos išvežimas. Taip pat bus žiūrima, kaip miškų savininkai ir lankytojai laikosi Miškų priešgaisrinių taisyklių reikalavimų, ar nešiukšlinami  miškai. 
 
Valstybinių miškų urėdijoje
 
Paskirti VMU Tauragės ir Šilutės regioninių padalinių vadovai
 
Šių metų pradžioje buvo skelbtos pakartotinės atrankos VMU Tauragės ir Šilutės regioninių padalinių vadovų pareigoms užimti. Laimėję atrankas, Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovu paskirtas Raimondas Matemaitis, Šilutės – Romas Gečas
 
Raimondas Matemaitis prieš tai dirbo bendrovės „Lindstrom“ Klaipėdos padalinio vadovu, vadovavo „Lindstrom“ grupės įmonei Baltarusijoje, anksčiau dirbo buvusioje Tauragės miškų urėdijoje miškų ūkio inžinieriumi, viešųjų pirkimų inžinieriumi. Jis 1991 m. baigė LŽŪA Miškų ūkio fakultetą, Vilniaus universitete – socialinio darbuotojo bakalauro studijas.  
 
Šilutės regioninio padalinio vadovas Romas Gečas nuo 2005 m. dirbo Šilutės miškų urėdijoje miško apsaugos inžinieriumi. Prieš tai nuo 2002 m. dirbo Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente inspektoriumi, vyr. inspektoriumi. Yra baigęs Kauno miškų technikume, vėliau LŽŪU įgijo aplinkosaugininko specialybės bakalauro ir magistro laipsnius. 
 
Nuo šiol VMU visi 26 regioniniai padaliniai turi patvirtintus nuolatinius vadovus. 
 
Pristatyti  parengti Biržų, Rokiškio, Panevėžio ir Joniškio regioninių padalinių vidinės miškotvarkos projektai
 
Valstybinių miškų urėdijos Miškotvarkos skyrius baigė rengti Biržų, Rokiškio, Panevėžio ir Joniškio regioninių padalinių patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektus. Kovo 26 d. Biržuose, kovo 27 d. – Panevėžyje ir Rokiškyje, kovo 28 d. – Joniškyje surengtuose viešuose susirinkimuose visuomenei pristatytos šiuose projektuose dešimtmečiui suprojektuotos ūkinės priemonės (rekreacinių miškų tvarkymas, gamtosauginių priemonių planai, miško kirtimų, atkūrimo apimtys). Pasibaigus viešam svarstymui, valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai kartu su recenzija ir viešo svarstymo išvadomis ir pasiūlymais pateikiami derinti Valstybinei miškų tarnybai: tikrinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitikimas teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ir kita. Projektai gali būti tikslinami  atsižvelgiant į viešo svarstymo metu išsakytas pagrįstas pastabas ir siūlymus, kurie neprieštarauja teisės aktams.
 
Galutinai suderintus vidinės miškotvarkos projektus patvirtins aplinkos ministras, o Valstybinė miškų tarnyba juos įregistruoja Valstybės miškų kadastre.
Nuo balandžio 1 d. iki balandžio visuomenei pristatomas Alytaus miesto savivaldybėje Valstybinių miškų urėdijos Kraštotvarkos skyrius parengtas Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų vidinės miškotvarkos projektas 2019–2028 metams. Pasiūlymus galima pateikti projekto organizatoriui ir rengėjui iki viešo svarstymo balandžio 15 dieną.