2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Aistroms dėl plynųjų kirtimų malšinti - dagiau kontrolės ir draudimų

 

„Atlikome vidinį patikrinimą, kurio metu analizavome miškotvarkos projektus, jų atitikimą taisyklėms, lyginome biržėse ir kirtavietėse atliktus darbus su projektų dokumentais. Patikrinę daugiau nei pusę 2014–2018 m. suprojektuotų ir vykdytų bei vykdomų miško kirtimo darbų valstybiniuose miškuose Labanoro regioninio parko teritorijoje, reikšmingų pažeidimų nenustatėme“, – pranešime cituojamas vidinio patikrinimo komisijai vadovavęs VMU direktoriaus pavaduotojas Valdas Kaubrė.
 
Jo teigimu, VMU sieks ateityje išvengti klaidų ir neatitikimų, be to, diegs procedūras rangovų veiklos kontrolei stiprinti.
 
Valdas Kaubrė, VMU nuotr.
 
Atsigręžė į programoje deklaruotą tikslą
 
Tuo pat metu Aplinkos ministerijoje kilo iniciatyva įvesti daugiau apribojimų plyniesiems kirtimams vykdyti, o taip pat įtvirtinti, kad šie apribojimai galiotų tiek valstybiniuose miškuose, tiek ir privačiose valdose, atitinkamai pakeičiant Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.
 
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko sudaryta darbo grupė pasiūlė drausti vykdyti pagrindinius miško kirtimus draustinių ir rekreaciniuose miškuose (II miškų grupė). Šios grupės miškuose būtų leidžiami tik specialieji ir išskirtinio pavojaus atveju – sanitariniai miško kirtimai. Apsauginiuose miškuose (III miškų grupė) siūloma drausti plynuosius pagrindinius miško kirtimus, išskyrus tam tikrus atvejus, būtinus miško atkūrimui.
 
Regioninių parkų valstybiniuose ūkinės paskirties (IV miškų grupė) miškuose darbo grupė pasiūlė sumažinti vykdomų plynųjų miško kirtimų plotą nuo 8 ha iki 3 ha. Visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų būtų draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus labai pažeistų eglių medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus. Taip pat darbo grupė pasiūlė principą, kad paukščių apsaugai svarbiose teritorijose visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų būtų draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus keletą retų atvejų dėl sanitarinių priežasčių ir sėklų ruošos.
 
Darbo grupė pasiūlymus rengė atsižvelgdama į LR Vyriausybės programoje numatytą tikslą mažinti plynųjų kirtimų apimtį ir siekdama įgyvendinti nuostatą, kad plynieji kirtimai leidžiami tik ūkinės paskirties (IV miškų grupės) miškuose ir vykdomi taip, kad būtų daroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemoms.
 
Aplinkos ministro Kęstučio Navicko 2018 m. spalio mėn. 3 d. įsakymu sudarytoje darbo grupės veikloje dalyvavo:
 
Martynas Norbutas – aplinkos viceministras, darbo grupės pirmininkas;
Donatas Dudutis – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius, darbo grupės pirmininko pavaduotojas (jo nesant – Algirdas Klimavičius, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas);
Zbignev Glazko – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjas, darbo grupės sekretorius (jo nesant – Viktoras Karašauskis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas);
Nariai:
Danas Augutis – Valstybinių miškų urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas;
Julius  Bačkaitis – ASU Miško biologijos ir miškininkystės instituto lektorius;
Andrejus Gaidamavičius – aplinkos ministro visuomeninis patarėjas;
Antanas Juodvalkis – ASU profesorius emeritas;
Viktoras Karašauskis – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės ir miškotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas;
Algirdas Klimavičius – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas;
Nerijus Kupstaitis – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas;
Virgilijus Mikšys – LAMMC Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas;
Jurga Motiejūnaitė – Gamtos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja;
Gintautas Mozgeris – ASU Miškotvarkos ir medienotyros instituto profesorius;
Hermina Pekarskienė – Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė;
Liutauras Raudonikis – Lietuvos ornitologų draugijos vadovas;
Darius Raudonis – Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas;
Albertas Stanislovaitis – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius (jei jo nėra – Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotoja);
Valdas Vaičiūnas – Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei.
 
Atskiroji nuomonė dar griežtesnė
 
Darbo grupės narys Andrejus Gaidamavičius, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 20 d. einantis ir aplinkos ministro visuomeninio patarėjo pareigas, paskelbė, kad į jo siūlymus nebuvo atsižvelgta ir paviešino savo atskirąją nuomonę.
 
Andrejaus siūlymai dar griežtesni: įtvirtinti principinę nuostatą, kad regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose nebūtų ūkinių miškų, kuriuose būtų leidžiami plynieji kirtimai; nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose kertant pušynus atvejiniais kirtimais palikti nekirstas sėklines pušis (apie 60–80 medžių hektare); laikytis reikalavimo atlikti poveikio aplinkai įvertinimo procedūras prieš atliekant bet kokią ūkinę veiklą (taip pat ir kirtimus) NATURA 2000 teritorijose; visuose miškuose nevykdyti miško kirtimo darbų paukščių perėjimo metu nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d.  ir kitus.
 
Andrejus Gaidamavičius, BNS nuotr.
 
Miško savininkai įspėja apie pasekmes
 
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (toliau – LMSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis Aplinkos ministerijos sprendimus įvertino kaip pataikavimą emocionalių žmonių grupei ir pavadino tuos sprendimus nelogiškais tvaraus ūkininkavimo ir valstybės interesų požiūriu, paskelbtais skubotai, be jokio jų poveikio masto bei ekonominių ir gamtosauginių pasekmių įvertinimo.
 
A. Gaižutis tvirtina (jo straipsnis paskelbtas LMSA interneto svetainėje „Forest.lt“), kad Aplinkos ministerija gali savų tikslų pasiekti, įpareigodama sau pavaldžią valstybės įmonę atitinkamai ūkininkauti, kad VMU ir dabar gali savanoriškai uždrausti visus kirtimus. Bet jeigu bus svarstoma, kaip įvesti naujus ribojimus privatiems miškams, anot LMSA pirmininko, tuomet iš anksto miško savininkams turi būti nustatytas kompensavimo arba išpirkimo mechanizmas. Valstybė, pavyzdžiui, galėtų išpirkti miškus už rinkos kainą ir tuomet valdyti juos savo nuožiūra.
 
„Skaičiuojama, kad tik tiesiogiai negautos pajamos dėl kirtimų uždraudimo miškuose siektų mažiausiai 50 mln. eurų. O jei dar pridėti būtinas išmokėti kompensacijas ir lėšas norimų nenaudoti miškų išpirkimui – sumos jau skaičiuojamos šimtais milijonų“, – įspėja A. Gaižutis.
 
Jis pabrėžia, kad visos trys darnaus vystymo dalys – ekonominė,  aplinkosauginė, socialinė – yra vienodai reikšmingos ir ragina nepamiršti, kad ir infrastruktūrą reikia išlaikyti, ir žmonėms galimybę užsidirbti reikia sudaryti. Pirmiausia jis siūlo priimti sprendimus dėl saugomų teritorijų reformos, iškeldamas abejonių, ar tiek ir tokių saugomų teritorijų ir su tuo susijusio reglamentavimo reikia, ir akcentuoja visuomenės informavimo, atskleidžiant sprendimų galimą poveikį ir pasekmes, svarbą.
 
Algis Gaižutis, asmeninio archyvo nuotr.
 
Priešistorėje – ir Miškų įstatymo pataisų projektas
 
Rugsėjo 20 d. visuomenę pasiekė pranešimas, kad LR Seimas svarstys siūlymą apriboti plynuosius kirtimus. Miškų įstatymo pataisų projektą pristatęs Seimo narys Linas Balsys deklaravo siekį pataisomis apsaugoti jautriausią biologinę įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio. Projektui po pateikimo pritarė 79, prieš balsavo 2, susilaikė 7 Seimo nariai. Pagrindiniu sprendėju šio klausimo svarstyme paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Taip pat buvo nuspręsta kreiptis Vyriausybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadų. Projektą Seimo posėdyje pasiūlyta svarstyti gruodžio 4 d.
 
Linas Balsys, BNS nuotr.
 
Teikiama pataisa numatoma visuose III grupės, apsauginiuose miškuose (genetiniai, geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kultūriniai draustiniai ar jų dalys, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypai, miško sėkliniai medynai, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai) apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose, kurių plynųjų kirtimų biržės plotas sumažinamas  iki 3 hektarų.
 
Taip pat siūloma iki 5 ha sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą (šiuo metu leidžiami 8 ha) ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose uždrausti (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose) plynuosius ir atvejinius miško kirtimus. Nauja įstatymo redakcija taip pat būtų įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai vykdomas intensyvus ūkininkavimas.
 
Statistika
 
Labanoro giria užima 91 500 ha plotą, iš kurio – 73 800 ha apaugę miškais.
Valstybiniai miškai sudaro 65 proc. miškų.
Pusė Labanoro girios miškų yra ūkinės paskirties miškai.
Valstybinių miškų urėdija iki 2018 m. rugsėjo vidurio Labanoro girioje, kurios teritoriją administruoja įmonės Utenos, Švenčionėlių ir Nemenčinės regioniniai padaliniai, vykdė pagrindinių miško kirtimų 90 ha plote. Didesnė dalis, apie 55 proc. kirtimų – atvejiniai, 45 proc. – plynieji kirtimai.
 
„Mišką reikia kirsti taip, kad jis to nepajustų“
 
 
Žygio "Išsaugokime Lietuvos miškus" dalyviai. Egės ir Tito Vertelkų nuotr.
 
2018 m. spalio 13 d. daugiau nei 1000 Lietuvos žmonių atvyko į Labanoro girią ir dalyvavo žygyje „Išsaugokime Lietuvos miškus“. Skelbiama, kad žygį organizavo Labanoro žygio iniciatyvinė grupė, Labanoro klubas, asociacija „Gyvas miškas“, „Žalioji Lietuva“. Kviesdami žurnalistus ir visuomenę dalyvauti renginyje, jie nurodė tokį susibūrimo tikslą: „Betarpiškai supažindinti Lietuvos gyventojus su realia padėtimi saugomose teritorijose ir parodyti, kad Labanoro girią ir kitus regioninius bei nacionalinius parkus galima panaudoti daug protingiau nei paprasčiausiai iškirsti.“
 
Vienas iš žygio organizatorių Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius europarlamentarams, LR Seimo nariams, premjerui, aplinkos ministrui, savivaldybių merams išsiųstame ir viešai paskelbtame laiške rašė:
 
„Kiekviena Vyriausybė galėtų tik pavydėti tokio visuomenės aktyvumo, koks yra dabar, nes kiekviena Vyriausybė nuolat susiduria su didžiuliu spaudimu iš verslo pusės, siekiant kuo didesnio pelno iš gamtinių išteklių, o visuomenės atsvaros šiam spaudimui dažniausiai pritrūksta. Dabar ta atsvara yra ir prašome ja naudotis. Nors žiniasklaidoje dažnai esu pateikiamas kaip kertinė figūra visame šiame miško gynybos judėjime, iš tikrųjų tai yra netiesa. Šiame judėjime nėra lyderių, tik bendras visos tautos interesas.
 
Aš, savo ruožtu, tik darau tą patį, ką 20 metų dariau iki tol – ginu savo pirmosios profesijos (miškininko) garbę miškininkystės mokslo pradininko Lietuvoje prof. Povilo Matulionio žodžiais: „Mišką reikia kirsti taip, kad jis to nepajustų“. Šie žodžiai, pasakyti prieš šimtą metų, ne tik miškininką, bet ir kiekvieną žmogų moko pagarbos miškui, nesvarbu, kokios jis nuosavybės ar kategorijos.“
 
MG apžvalga.