2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas: racionalus valstybinių miškų valdymo modelis – viena įmonė

Dėl šiuo metu valstybinius miškus administruojančių 42 miškų urėdijų ateities. Planuojame jų struktūrinę pertvarką, kurios vizija – vienas juridinis asmuo. Miškų urėdijas ir VĮ „Valstybinį miškotvarkos institutą” ketiname sujungti į vieną valstybės įmonę, o Generalinę miškų urėdiją – panaikinti. Vykdant reformą bus suformuoti valstybinių miškų valdymo įmonės padaliniai  regionuose, tačiau kokios apimties – šiandien dar negaliu atsakyti. 

Šiandien Lietuvoje egzistuojanti valstybinių miškų valdymo sistema didžiąja dalimi paveldėta iš sovietinių laikų galutinai suformuota ir įdiegta prieš dvidešimt metų ir nuo to laiko praktiškai nesikeitė. Tokia institucinė stagnacija lėmė tai, kad besikeičiančių išorės veiksnių kontekste ir siekiant išlaikyti miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, labiausiai nukentėjo socialinė darnaus miškų ūkio pusė – nevykdant jokių reformų miškų urėdijose drastiškai sumažėjo tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius, jų atlyginimai tapo nekonkurencingi, o atlyginimų skirtumai tarp tas pačias funkcijas vykdančių specialistų – neadekvačiai dideli. 
 
Galiausiai dubliuojamos bendrosios funkcijos 42 miškų urėdijų administracijose neleidžia optimizuoti veiklos sąnaudų ir dėl to kenčia ne tik miškų ūkio veiklos efektyvumas, bet ir pačios investicijos į miškus bei jų auginimą. Taigi, manau, kad miškų urėdijų  pertvarkai argumentų daugiau nei pakankamai. Europos Sąjungos šalių patirtis aiškiai rodo, kad racionaliausias valstybinių miškų valdymo modelis – viena įmonė arba jos atitikmuo pagal tų šalių nacionalinę teisę su teritoriniais ir/ar funkciniais padaliniais. 
 
Lietuva šioje vietoje nėra kažkuo išskirtinė ir siūlymas sujungti miškų urėdijas į vieną valstybės įmonę, mano nuomone, yra tinkamiausias sprendimas. Žinoma, viena valstybės įmonė nereiškia, kad neliks miškininkų regionuose. Priešingai, tiesiogiai miške, pirmiausia girininkijose, dirbantys specialistai kaip dirbo, taip ir dirbs savo prasmingą darbą. Tarp valstybės įmonės centro ir tiesiogiai miške dirbančiųjų neišvengiamai bus reikalinga tarpinė grandis – įmonės padaliniai, kuriuose ras savo vietą dabartinių miškų urėdijų miškininkai ir inžinieriai. 
 
Taip pat, naudodamasis šia proga, noriu paneigti miškininkų bendruomenėje paskleistus gandus dėl pačios valstybinių miškų ūkio pertvarkos. Patikinu, kad ši reforma niekaip nepakeis esminės nuostatos, jog valstybiniai miškai ir toliau išliks valstybės rankose. Reforma nesukurs jokių sąlygų užsienio investuotojams „supirkti“ miškų. Ši pertvarka yra nukreipta į miškų valdymo efektyvumo didinimą, sumažinus 42-jų urėdijų išsipūtusį administracinį aparatą. O sutaupytos lėšos bus skirtos tiesiogiai miške dirbančių specialistų (girininkų, eigulių) darbo užmokesčiui didinti. Girininkų ir eigulių skaičius nebus mažinamas. Tai sakau viešai ir atsakingai.   
 
Tausojančios medžioklės principai buvo įgyvendinami ir anksčiau, gal tik anksčiau dažniau juos vadindavome racionalaus medžiojimo principais. Todėl, manau, ir toliau reikėtų tęsti tai, kas buvo daroma. Be jokios abejonės, skatinsime medžiotojus ir toliau atsakingai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, siekti, kad šių gyvūnų populiacijos išliktų gyvybingos, o medžiojamųjų gyvūnų daroma žala žemės ūkio pasėliams ar miškui būtų minimali. Neliks nuošaly ir medžioklės saugumo klausimai. Būtina imtis kuo skubesnių šios srities klausimų sprendimų, kad medžioklės būtų saugios ne tik medžiotojams, bet ir šalia esantiems žmonėms, žemdirbiams ar miško savininkams.
 
Galimi pokyčiai privačių miškų sektoriuje pirmiausia turėtų būti susiję su šio sektoriaus efektyvumo ir konkurencingumo didinimu. Tai ir mokestinių priemonių optimizavimas, skatinantis aktyvesnę ūkinę veiklą privačiuose miškuose bei racionalesnių miško valdų formavimąsi, ir privačių miškų savininkams tenkančios administracinės naštos mažinimas, galiausiai ir miško savininkų švietimo, mokymo ir konsultavimo sistemos tobulinimas. Suprantama, kad visi šie klausimai bus plačiau aptariami su miško savininkus vienijančių organizacijų atstovais, įsiklausoma į pastarųjų siūlymus dėl privačių miškų sektoriaus konkrečių poreikių.
 
Jei būtų realizuotas sumanymas perkelti Aplinkos ministeriją į Kauną, ar keltųsi jai pavaldžios institucijos, tarp jų miškų ir saugomų teritorijų?
 
Dėl Aplinkos ministerijos perkėlimo į Kauną galiu pasakyti šiuo metu tiek, kad tokia galimybė yra svarstoma. Tai numatyta ir LVŽS partijos programoje, ir Vyriausybės planuojamo valstybės institucijų optimizavimo kontekste. Kuomet bus pateikti ekspertų siūlymai, tuomet bus ir politinis sprendimas. 
 
Daug diskusijų sukėlė programoje numatytos nuostatos ženkliai didinti neplynų kirtimų apimtis. Kaip tai bus įgyvendinama praktikoje? 
 
Vyriausybės programoje yra įvardintas siekis tolygiai mažinti plynųjų miško kirtimų apimtis. Realiausias potencialas tam matyt yra III miškų grupės (apsauginiuose) miškuose, kuriuose šiuo metu plynieji miško kirtimai vykdomi labai panašia apimtimi, kaip ir IV grupės (ūkiniuose) miškuose. Suprantama, kad kai kuriais atvejais plynieji miško kirtimai yra reikalingi ir netgi būtini tinkamam miško atkūrimui užtikrinti ir naujai miško kartai suformuoti. Bet pagrindiniai atrankiniai miško kirtimai, ypač mano minėtuose III grupės miškuose, tikrai galėtų būti dažniau taikomi vietoj plynųjų, taip formuojant funkcinę paskirtį labiau atitinkančius įvairiaamžius ir įvairiarūšius medynus.
 
Miškininkams aktualus biologinės įvairovės išsaugojimo ir iš pūvančios medienos išskiriamos anglies dvideginio mažinimo suderinamumas. Prašome pakomentuoti.
 
Miškas turi būti tvarkomas pagal darnios miškininkystės principus. Darnus miškų ūkis jau savaime reiškia darnos ir balanso paieškas. Ne išimtis ir tokio balanso suradimas, kai kalbama apie biologinei įvairovei išsaugoti ir gausinti paliekamos negyvos medienos kiekius sąsajoje su tos medienos išskiriamu anglies dvideginiu. Manau, kad šiuo metu nustatyti reikalavimai dėl biologinei įvairovei išsaugoti skirtų medžių ir negyvos medienos palikimo vykdant plynuosius miško kirtimus palikimo yra pakankamai subalansuoti ir menkai įtakoja anglies dvideginio išskyrimą, lyginant su kitais anglies dvideginio šaltiniais. Tikrai yra daug svaresnių priemonių klimato kaitai švelninti, nei biologinei įvairovei paliekamų medžių ir negyvos medienos pašalinimas iš miško.
 
Dėkojame už atsakymus.
 
Parengė Rimondas Vasiliauskas.