2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Britų jėgainės degina JAV miškų medieną. Viskas dėl atsinaujinančių išteklių energetikos

 

Jungtinės Karalystės vyriausybės tyrimo duomenimis, gaminant elektrą iš miško žaliavų, išmetamo anglies dvideginio intensyvumas gali būti penkis kartus didesnis nei naudojant akmens anglį. Deginant medieną taip pat išsiskiria azoto oksidų ir kancerogeninių junginių. Tad kodėl reikia deginti medieną, siekiant atsinaujinančių išteklių energetikos tikslų, kai yra ir kitų galimybių, pavyzdžiui, panaudoti vėjo, saulės, vandens ar potvynio jėgą, kas daro daug mažesnį poveikį aplinkai?
 
Iš medienos gaunama energija – laikinas sprendimas
 
Vėjo ir saulės energijos naudojama vis daugiau ir ateityje tai bus pagrindinis sprendimų raktas, ypač todėl, kad šią energiją galima kaupti, bet kol kas šie švarūs, tačiau nepastovūs energijos šaltiniai vis dar negali pakeisti anglies.
 
Deginant anglį pagaminama 39% pasaulio elektros energijos, o kartu – ir trečdalis anglies dvideginio ir įvairių kitų toksinių kiekio. Tačiau nepaisant visų trūkumų, anglis turi du didelius privalumus: ji pigi, be to, ją deginant galima užtikrinti nepertraukiamą minimalų elektros energijos lygį.
 
Modifikuoti gamyklą taip, kad vietoje anglies ji pradėtų deginti medieną, nesudėtinga – kuro apdorojimo ir įpurškimo sistemas galima pritaikyti medienos granulėms vietoje naudotų anglies miltelių, tai greitas ir palyginti pigus būdas pereiti prie atsinaujinančių šaltinių energijos.
 
Tačiau tam, kad apsimokėtų tai daryti, anglies dvideginio kiekis, išmetamas išgaunant, perdirbant, transportuojant ir deginant medienos granules, turėtų būti žymiai mažesnis, nei atitikmuo naudojant anglį. Tai galima nustatyti arba apskaitant anglies dvideginio kiekį, arba įvertinant „gyvavimo ciklą“.
 
Medienos granulės: gyvavimo ciklas
 
Gali nustebinti tai, kad medienos granulių vežimas 200 km iki jūrų uosto, plukdymas laivu 7200 km nesukelia labai didelių problemų, susijusių su anglies dvideginio išmetimu. Kai dideli laivai efektyviai veža didelius krovinius mažu greičiu, transportavimas prisideda maždaug 40 kg CO2/MWh elektros energijos. Žymiai daugiau anglies dvideginio (daugiau nei 100 kg/MWh) išskiriama medieną džiovinant, smulkinant ir formuojant iš jos mažas lengvai naudojamas granules.
 
Prieš medieną išvežant ir sudeginant, ji dar perdirbama. Šiame procese vis dar išsiskiria gerokai mažiau anglies dvideginio nei JK deginant anglį, taigi, transportavimas ir perdirbimas nėra kliūtis renkantis medieną. Problemų kyla kitur.
 
Deginant anglį išskiria anglies dvideginis, kuris žemėje glūdėjo milijonus metų, o CO2, išskiriamas deginant medieną, yra nuolatinio biologinio ciklo dalis. Anglies dvideginis medienoje buvo neseniai sugertas iš atmosferos fotosintezės būdu, o kiti medžiai augdami jį vėl kaups iš naujo. 
 
Laikas, kurio prireiks vėl sukaupti tokį patį anglies dvideginio kiekį, labai priklauso nuo to, ar bus kertami dideli senų miškų medžiai, ar mažos jaunų medžių šakelės. Turime pagalvoti ir apie tai, kas vyktų šiuose Amerikos miškuose, jeigu nebūtų medienos granulių paklausos.
 
Vyriausybės studijoje pažymima, kad daugiau anglies dvideginio sugeriama vėl augant medžiams, nei jo išskiriama transportuojant ir perdirbant granules, todėl turi būti apskaitomas grynasis teršalų kiekis. Kita vertus, kaip jau buvo anksčiau minėta, tyrimas parodė, kad jeigu medienos granulės gaminamos iš natūraliai atsinaujinančių miškų, anglies dvideginio kiekis gali padidėti net penkis kartus labiau nei deginant anglį. Taigi, medienos, kuri bus deginama, rūšis yra ypač svarbi. 
 
Medienos atliekos
 
Laimei, Amerikoje yra daug atliekamos medienos, kuri šiaip jau būtų sudeginta arba tiesiog be naudos prarasta. „Drax“ ir kiti dideli žaidėjai teigia, kad jų granulės gaminamos būtent iš tokių miško atliekų – iš lentpjūvėse susidarančių likučių, iš medžių, kurie natūraliai nugaišo ar buvo deformuoti ir negali būti naudojami medienai, iš smulkių šakų, ir t.t., bet aplinkosaugos atstovai su tuo nesutinka.
 
Kokia bebūtų tikrovė, iš tiesų yra galimybių panaudoti medienos atliekas. 14% - 63% JAV miško atliekų pakaktų patenkinti visą 2020 metų JK biomasės paklausą. Mokslininkų teigimu, net atsižvelgus į anglies dvideginio sankaupų miškuose praradimą iš JAV granulių gaminama elektros energija yra daug švaresnė nei gaminama iš anglies.
 
Veikia ir tam tikros apsaugos priemonės. Elektrinių operatoriai turi įrodyti, kad iš medžio gaminama elektros energija yra pakankamai švari ir atsinaujinanti, kaip tai suprantama pagal JK ir ES politiką. Nerimą kelia tik tai, kad didėjanti paklausa reguliuojamame Europos energetikos sektoriuje gali išstumti esamą medienos paklausą nereguliuojamame netvarių išteklių (pavyzdžiui, dar nekirstų miškų) sektoriuje.
 
Kita vertus, aplinkai būtų daugiau naudos, jei Amerikos mediena būtų naudojama savo šalyje mažinant sudeginamos anglies kiekį. Ir Europos kaimo ekonomikai būtų daugiau naudos, jei atsinaujinančių išteklių energetikos tikslų būtų siekiama naudojant vietinę medieną. Bet šiuo metu JAV miškai yra pigus medienos granulių šaltinis Europos atsinaujinančių išteklių energetikos ir anglies dvideginio mažinimo tikslams siekti.
 
Šimtu procentų atsinaujinančių išteklių energetika nėra ilgalaikis žmonijos tikslas, jį galima pasiekti, o žingsniai, kuriuos šiuo metu žengiame, tai ėjimas teisinga kryptimi.
 
Parengta pagal Davido Styleso staripsnį www.the conversation.com.
 
 
 
Nuotrauka - pixabey.com.