2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Debesų susidarymui ir klimato atvėsimui medžiai daro daug didesnę įtaką nei manėme

 

Iki pramonės revoliucijos mūsų atmosferoje dalelių buvo daugiau ir debesys buvo ryškesni nei anksčiau manėme – tai naujausias atradimas, kurį padarė CLOUD bandymus CERN dalelių fizikos laboratorijoje (netoli Ženevos) vykdę daugiau nei 80 mokslininkų. Jis keičia mūsų supratimą apie tai, kokia atmosfera buvo iki žmonės pradėjo ją teršti ir kokia ji vėl gali tapti ateityje.
 
Dažniausiai tam, kad formuotųsi ir didėtų debesų lašeliai, mažos ore esančios dalelės turi sąveikauti kaip „sėklos“.  Kuo debesyje bus daugiau šių „sėklų“, tuo pačiu ir lašelių, tuo jis bus ryškesnis ir tuo daugiau atspindės saulės šviesos nuo Žemės paviršiaus. Tai, savo ruožtu, gali vėsinti klimatą.  Žinios apie atmosferoje esančių dalelių kiekį ir dydį svarbios ne tik prognozuojant planetos debesų ryškumą ir atspindėjimą, bet ir pasaulio temperatūrą.
 
Šiuo metu maždaug pusė šių dalelių susidaro iš natūralių šaltinių. Tai žemės ir ugnikalnių dulkės, miškų gaisrų suodžiai, mažos druskų dalelės, likusios ore išgaravus jūros purslams.
 
Daug dalelių ore atsiranda ir deginant iškastinį kurą. Susidaro suodžiai,  taip pat ir  sieros dioksido dujos, kurios atmosferoje virsta sieros rūgštimi. Be to, kad sukelia rūgštųjį lietų, sieros rūgšties molekulės gali sukibti į daleles. Kitos molekulės, pavyzdžiui, amoniako, dažnai padeda sieros rūgšties molekulėms tai padaryti. Šiuo metu atmosferoje taip susiformuoja maždaug pusė debesų “sėklų“ dalelių.
 
CERN laboratorijoje vykdytas CLOUD eksperimentas atskleidė, kad medžių išskiriamos dujos gali sukibti ir atmosferoje sudaryti naujas „sėklas“ debesims, ir tai gali vykti be kitų teršalų pagalbos. Seniau mokslininkai manė, kad debesų „sėklų“ susidarymo procese būtina sieros rūgštis (dažnai besimaišanti su kitais junginiais) arba jodo molekulės.
 
Nauji tyrimai yra paskelbti PNAS. Mokslininkai imitavo procesą atmosferoje, o gautas rezultatas verčia manyti, kad ir šiandien  švariausiose miškingose pasaulio dalyse medžiai gamina didelį debesų „sėklų“ kiekį.
 
Imitavimas atmosferos, kokia ji buvo iki iškastinio kuro deginimo pradžios ir iki pramonės revoliucijos (klimato moksle - 1750 metai) rodo, kad tuomet joje buvo mažiau dalelių nei yra dabar. Švaresni debesys turėjo atspindėti mažiau saulės energijos, ir turėjo atrodyti šiek tiek pilkesni.
 
CLOUD eksperimentas
 
Mintis apie medžių dujų gebėjimą formuoti daleles pirmą kartą buvo iškelta 1960 metais, aiškinant atokių vietovių miškuose pastebėtas mėlynąsias miglas. Daug laboratorinių eksperimentų patvirtino, kad medžių dujos gali padėti formuoti naujas daleles, tačiau iki šiol buvo manoma, kad ir kiti teršalai, pavyzdžiui, sieros rūgštis, tam yra būtini.
 
Pažanga šioje srityje pasiekta atlikus CLOUD eksperimentą. Dujos buvo įpurškiamos į maždaug trijų metrų skersmens nerūdijančio plieno cilindrą, kur jos reagavo ir jungėsi į daleles. Prietaisai  skaičiavo dujų molekules ir kietąsias daleles. Buvo tiriama, kaip naujos dalelės keičiasi didinant lipnių dujų kiekį.
 
Ką tai reiškia atmosferai?
 
Šiandien atmosferoje yra tiek daug sieros rūgšties, kad sunku nustatyti, kas dar prisideda formuojant naujas daleles, taip pat ir debesų, tačiau modeliavimas naudojant CLOUD sistemą rodo, kad medžių dujų gebėjimas formuoti daleles buvo labai svarbus švaresnėje atmosferoje prieš kelis šimtus metų. Kompiuterinis modeliavimas rodo, kad dalelių koncentracija švaresnėje atmosferoje iki pramonės įsigalėjimo galėjo būti dar didesnė, o dabartinės koncentracijos vertinimai dažniausiai nekinta.
 
Sunku formuluoti prognozes šiame ankstyvame etape, nes ne visi sudėtingų cheminiai procesai jau yra suprasti, tačiau nauji rezultatai gali būti svarbūs, nes daugiau dalelių atmosferoje – tai daugiau atspindintys debesys ir vėsesnis klimatas.
 
Tarša maskuoja klimato kaitą
 
Pastarąjį šimtmetį klimato vėsimas dėl atmosferoje didėjančio dalelių kiekio šiek tiek kompensavo arba maskavo šiltėjimą dėl didėjančio anglies dvideginio lygio. Modeliavimo principu atlikti tyrimai rodo, kad šis papildomas atšalimas galėjo būti ne toks stiprus kaip manyta anksčiau.
 
Buvo nerimaujama dėl to, kad jeigu mes pagerintume pasaulyje oro kokybę skleisdami mažiau dalelių į atmosferą, mes taip pat sumažintume dalelių gebėjimą veikti kaip debesų „sėkloms“ ir mažintume vėsimo efektą.
 
Nors mokslininkų modeliavimas nėra tikslus, numanoma jo svarba verčia manyti, kad jeigu mes sumažinsime  taršą dėl kuro deginimo ir kitų šaltinių, natūralūs junginiai gali vėl tapti svarbesni. Gebėdami pakeisti iš oro taršalų susidarančias debesų „sėklas“ medžiai galėtų padėti mums riboti pasaulinį temperatūros kilimą.
 
Parengta pagal straipsnį "Trees are much better at creating clouds and cooling the climate than we thought".
 
 
 
Nuotrauka - pixabay.com.