2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Gamtosagos naujienos. 2018 m. lapkritis

 

"Kadangi kopos ir atviri kraštovaizdžiai yra didžiausia Kuršių nerijos vertybė, neleidžiama apaugti medžiais ir krūmais kopoms, pamario ir pajūrio palvėms, pievoms, palaipsniui didinamas kraštovaizdžio mozaikiškumas, siekiama išlaikyti kuo mažiau pakitusias ir unikalias Kuršių nerijai būdingas buveines“, – sako Kuršių nerijos NP direkcijos direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.
 
Be minėtų darbų Juodkrantės ir Nidos girininkijose numatyti retinimo kirtimai (3,2 ha) ir jaunuolynų ugdymas (0,5 ha).  
 
Šiemet vasaros pradžioje Juodkrantės miškuose išplitę verpiko vienuolio masinio dauginimosi židiniai pažeidė apie 190 ha eglės medynų, o labiausiai pažeistą 0,4 ha plotą teko iškirsti plynu sanitariniu kirtimu. Tam, kad neišplistų antriniai medžių kenkėjai, kitą pavasarį gali tekti dar dalį pažeistų medžių iškirsti. 
 
Gamtotvarkos darbai Žagarės regioniniame parke  
 
Žagarės regioninio parko direkcija  pernai pradėjo vykdyti  projektą „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas Natura 2000 teritorijose“. Paminėtini darbai paukščių (PAST) ir buveinių apsaugai (BAST) svarbiose teritorijose: tai Žagarės miško, Mūšos tyrelio pelkės miško ir Vilkijos upės slėnio tvarkymas. 
 
Vykdant BAST Mūšos tyrelio miško tvarkymą, 11,8 ha iškirstos ir pašalintos menkavertės atžalos. PAST Vilkijos upės slėnyje (4,7 ha) nušienauta, iškirsta ir pašalinta žolinė bei sumedėjusi augmenija. BAST Žagarės miške (29,7 ha) iškirsta ir pašalinta sumedėjusi augmenija. 
 
Šiomis gamtotvarkos priemonėmis siekiama sudaryti sąlygas buveinėms ir rūšims atsikurti, jas išsaugoti. Gamtotvarkos darbai Žagarės regioniniame parke vyks iki 2020 m.
 
Ilgiausias Lietuvoje grįstas pažintinis takas – į Mūšos tyrelio pelkę
 
Mūšos tyrelio pelkė – vienas išskirtinių Žagarės regioninio parko kraštovaizdžio elementų. Prieš trejus metus atidarytas Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas buvo įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą, kaip  ilgiausias pelkėje lentų takas – jo ilgis 3605,87 m. Bendras tako ilgis į vieną pusę su lentų ir natūralaus grunto taku –  4480 m.  
Pirmame pažintinio tako įrengimo etape buvo pastatytos 9 stotelės, supažindinančios su telmologiniu draustiniu, aukštapelkės augalais ir gyvūnais. Tako pradžioje buvo įrengta poilsiavietė su pavėsine, nuo jos lentų taku galima keliauti iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės biologinės įvairovės stebėjimui. Toliau takas vingiuoja iki Tyrelio akmens ir grįžta atgal.    
 
Kai bus nutiesta papildoma 2170 m ilgio lentų tako atkarpa, lankytojai galės rytine Miknaičių ežero pakrante sugrįžti į pažintinio tako pradžią. Pakeliui bus įrengtos dar dvi stotelės, supažindinsiančios su vabzdžiais ir Natura 2000 teritorija draustinyje. Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas išliks ilgiausiu lentų takų Lietuvoje – jo ilgis bus daugiau kaip 5775 metrai. Norint nueiti visą pažintinio tako maršrutą, reikia ryžtis per 8 km žygiui. 
 
Lankantis Mūšos tyrelio pažintiniame take Žagarės regioninio parko direkcija prašo laikytis rimties, netriukšmauti ir nešiukšlinti (keliaujant taku nėra nė vienos šiukšliadėžės, tik poilsiavietėje tako pradžioje), laikytis gaisrinės saugos. Gaistras Mūšos tyrelio pelkei būtų pražūtingas, jis sunaikintų negrįžtamai šį išskirtinį gamtos kompleksą,  todėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sprendimu Mūšos tyrelio pažintinis takas paskelbtas nerūkymo zona.  
 
 
Žagarės regioninio parko direkcijos aechyvo nuotr.
 
Atkuriamos Amalvos ir Kamanų pelkės
 
Europos Sąjungos LIFE+ programos projektu „Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“ LIFE13 NAT/LT/000084 siekiama atkurti tinkamas hidrologines sąlygas Amalvos ir Kamanų pelkėse, sudarant prielaidas atsikurti prioritetinėms Europos Bendrijos svarbos pelkių buveinėms ir pelkių ekosistemų atliekamoms funkcijoms.
 
Pelkių augalijos monitoringo rezultatai rodo, kad atliktos gamtotvarkos priemonės turėjo neabejotiną palankų poveikį Amalvos aukštapelkių ir pelkinių spygliuočių miškų augalijos atsikūrimui. Susiformavo ištisinė aukštapelkėms būdingų kiminų danga, akivaizdžiai padidėjo aukštapelkių plynėms būdingų augalų gausumas. Didžiausi palankūs augalijos pokyčiai dėl vandens lygio pakėlimo nustatyti kimininių spanguolynų, vaivorynų bendrijose. 
 
Įgyvendinant projektą parengtas Amalvos pelkės gamtotvarkos planas, kuriame numatyti tolesni žingsniai atkuriant vandens lygį, geriau subalansuotas teritorijos naudojimas ir tvarkymas, taip sudarant prielaidas palaipsniui atsikurti Amalvos pelkės ekosistemai ir susigrąžinti jos visuomenei teikiamas paslaugas. Pagal sutartį vietos ūkininkui skirta 16 mėsinių galvijų drėgnų durpinių pievų priežiūrai. Paaukštinti, renovuoti ar naujai įrengti pylimai (6,6 km) vandens lygio pelkėje palaikymui ir prietakos į gretimas teritorijas sumažinimui.
 
Projekto vadovo Argaudo Stoškaus manymu, vandens lygio pakėlimas tiesiogiai paveiks apie 200 ha durpyno ir palaipsniui lems pokyčius apie 370 ha plote. Hidrologinio režimo atkūrimo darbai kainavo apie 400 tūkst. eurų.
 
Kamanų pelkėje buvo patvenkti grioviai visoje gamtinio rezervato teritorijoje. Dauguma tvenkimų atlikta aukštapelkę juosiančiuose miškuose. Iš viso įrengta per 300 įvairaus tipo pertvarų blokuojant 37 km griovių. 
 
Miškininkų parama baliniams vėžliams 
 
Lietuvoje dauguma balinių vėžlių buveinių paskelbtos ES svarbos saugomomis Natura 2000 tinklo teritorijomis. Šie saugomi gyvūnai dažniausiai aptinkami Dzūkijoje – Lazdijų rajono ir Druskininkų miesto savivaldybių teritorijose. 
 
Tarp Metelių ir Veisiejų regioninių parkų esančiame Bestraigiškės miške, Lapotežerio ežerėlyje taip pat gyvena nemaža saugomų balinių vėžlių populiacija. Gegužės pabaigoje – birželį šių vėžlių patelės gali nuo vandens telkinio nutolti nuo kelių šimtų metrų iki kilometro ir daugiau, ieškodamos tinkamo smėlėto atviro saulėto šlaito kiaušiniams dėti. Kadangi baliniai vėžliai yra labai reiklūs buveinėms, būtina atkurti arba dirbtinai suformuoti jų buveines.
 
Įgyvendinant 2017 m. birželio mėn. 5 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Bestraigiškių kaimo apylinkių gamtotvarkos planą, Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio miškininkai, bendradarbiaudami su Metelių regioninio parko direkcija, Bestraigiškės miške šiemet iškirto 10 arų plotą, kuriame išraus kelmus, padarys smėlio atodangą ir suformuos šlaitą, kad kitų metų pavasarį Lapotežeryje gyvenantys baliniai vėžliai rastų patogią kiaušinių dėjimo vietą. 
 
VMU Veisiejų regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Rimas Tumosa įsitikinęs, kad atsargus žmogaus įsikišimas padės išsaugoti šių retų gyvūnų populiaciją. Jeigu šis sumanymas pasiteisins, kitais metais planuojama pašalinti augmeniją nuo kito Lapotežerio šlaito, kad būtų daugiau šviesos ir šilumos vėžliams.
 
Griežtesnė medžioklės kontrolė tauriųjų elnių rujos metu 
 
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad tauriųjų elnių rujos metu nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 15 d. aplinkosaugos pareigūnai giežčiau kontroliavo šių gyvūnų medžioklę,  organizuoti 146 reidai. Pareigūnai nustatė 14 medžioklės taisyklių pažeidimų, iš jų – neteisėtai sumedžioti 2 tauriojo elnio patinai. Pažeidėjams iškeltos administracinių nusižengimų bylos, iš jų paimti pažeidimų padarymo įrankiai ir priemonės, medžioklės dokumentai. 
Parengta pagal AM, VMU, VSTT tinklapių inf. 
 
Akcija „Šimtmečių girios” sostinėje
 
Šių metų pavasarį, palaikoma Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos skautijos ir kitų organizacijų, startavo pilietinė iniciatyva „Šimtmečių girios”, jos tikslas – sodinti nedideles progines giraites valstybės 100-mečio sukakčiai pažymėti. 
 
Lapkričio 4 d. tokia akcija buvo surengta Vilniuje, jos dalyviai Vikingų gatvėje per valandą pasodino 500 eglių ir pušų giraitę. Talkoje dalyvavę Valstybinių miškų urėdijos ir sostinės savivaldybės miškininkystės specialistai pamokė, kaip reikia sodinti, ir aprūpino sodintojus sodinimo įrankiais. Sodinukams įsigyti lėšų skyrė užsienio lietuviai Vytas ir Aušra Brazaičiai, Robertas ir Nijolė Kupstas-Byla. Renginyje dalyvavo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Gintaras Koryzna, kiti renginio organizatoriai.  
 
Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Mariaus Pulkauninko teigimu, tokios pilietinės iniciatyvos suburia žmones prasmingiems darbams, visuomet yra sveikintinos ir neša naudą valstybei ir visuomenei. 
 
Po sodinimo visi dalyviai rinkosi prie laužo, kur vaišinosi kariška grikių koše ir arbata, dalinosi renginio įspūdžiais.
Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus teigimu, šiemet sostinėje pasodinta apie 5000 medelių. Siekiama, kad Vilnius taptų žaliausia Europos valstybių sostine.