2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Kodėl kilo rangovų nepasitenkinimas viešųjų pirkimų konkursu

 
Valstybinių miškų urėdija paskelbė medienos ruošos paslaugų viešųjų pirkimų konkursus įmonės 22 regioniniuose padaliniuose, o 4 padaliniuose dar galioja anksčiau sudarytos šių paslaugų sutartys. Bet tik dviejuose regioniniuose padaliniuose buvo nupirkta 100 proc. siūlyto medienos ruošos paslaugų kiekio, Prienų regioninio padalinio teritorijoje dokumentus viešųjų pirkimų konkursui pateikė vos viena įmonė, o trijuose padaliniuose konkursai neįvyko. Iš viso buvo nupirkta 38 proc. siūlyto medienos ruošos paslaugų kiekio. Įvertinus įmonės galimybes ir sutartis su rangovais, Valstybinių miškų urėdija galėtų atlikti tik 59 proc. suplanuotų medienos ruošos darbų. Kodėl taip nutiko? 
 
Bandymas centralizuoti medienos ruošos paslaugų pirkimus
 
Šiais metais VĮ Valstybinių miškų urėdijos administruojamuose šalies miškuose numatoma pagaminti 3,8 mln. m3 žaliavinės medienos. Apie 0,85 mln. m3 šios medienos buvo planuojama pagaminti su įmonės turima miško kirtimo technika, 2,95 mln. m3 iškirsti turėjo rangovai, perkant jų paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka.
 
Iki 2018 m. pradžios tuometinėse miškų urėdijose buvo skirtingai taikomas perkamų medienos ruošos paslaugų grupavimas. Joms tapus Valstybinių miškų urėdijos regioniniais padaliniais, 22-juose buvo nurodyta viso padalinio teritorija, 18-oje – atskiros girininkijos, 2-juose taikytas mišrus grupavimas. Medienos ruošos ir miškų ūkinių darbų paslaugos 22 regioniniuose padaliniuose buvo perkamos kartu, 14-oje – atskirai, likusiuose – mišriai.
 
Nuo šių metų pradžios Valstybinių miškų urėdija nusprendė šių paslaugų pirkimą ir taikymą suvienodinti visuose veikiančiuose 26 regioniniuose padaliniuose bei medienos ruošos paslaugos pirkimą atskirti nuo miško ūkinių darbų paslaugų. 
 
Valstybinių miškų urėdija paskelbė medienos ruošos paslaugų viešųjų pirkimų konkursus įmonės 22 regioniniuose padaliniuose, o 4 padaliniuose dar galioja anksčiau sudarytos šių paslaugų sutartys. Bet tik dviejuose regioniniuose padaliniuose buvo nupirkta 100 proc. siūlyto medienos ruošos paslaugų kiekio, Prienų regioninio padalinio teritorijoje dokumentus viešųjų pirkimų konkursui pateikė vos viena įmonė, o trijuose padaliniuose konkursai neįvyko. Iš viso buvo nupirkta 38 proc. siūlyto medienos ruošos paslaugų kiekio. Įvertinus įmonės galimybes ir sutartis su rangovais, Valstybinių miškų urėdija galėtų atlikti tik 59 proc. suplanuotų medienos ruošos darbų. Kodėl taip nutiko? 
 
Anot rangovų, tik dalis jų įmonių gali mišką kirsti, pasitelkusios šiuolaikinę modernią techniką, o daugiau kaip pusę numatomo pagaminti medienos kiekio dar turėtų kirsti medkirčiai su benzininiais pjūklais. 
 
Nesitikint konkursų organizatoriams, medienos ruošos paslaugų pirkimo sąlygos išgąsdino daugumą smulkių rangos įmonių. Jų žmonėms kilo įtarimų, ar ne tikslingai šių paslaugų pirkimo sąlygos buvo sudarytos taip, kad smulkieji rangovai netektų galimybės dalyvauti pirkimų konkursuose ir būtų išstumiami į užribį. Teigta, kad smulkiai rangos įmonei praktiškai buvo neįvykdomas reikalavimas – sumokėti iš anksto 5 proc. metinių apyvartinių lėšų dydžio užstatą-garantą dėl galimų netesybų. Daugelį šių rangovų netenkino ir darbų įkainiai, kitos sąlygos. Smulkiuosius rangovus trikdė ir sudėtingi tarptautinio elektroninio viešojo pirkimo reikalavimai, reikalaujant dokumentus konkursui pateikti tik elektroniniu būdu (jiems buvo sudėtinga prisijungti prie sistemos, ne visi naudojasi elektroniniu parašu). Todėl dauguma šių rangovų konkurse tiesiog nedalyvavo.
 
Miško darbų rangovų asociacijos pirmininko Vidmanto Juso teigimu, dar 2018 m. spalio mėn. Valstybinių miškų urėdija buvo įspėta, kad tokiomis sąlygomis smulkiosios rangos įmonės negalės dirbti, bet į šias asociacijos pastabas nekreipta dėmesio. Pirkimų sąlygose reikalauta nurodyti tik vieną vidutinį paslaugos įkainį, todėl praktiškai neliko jokios diferenciacijos, ar rangovas dirbtų geroje, ar prastoje biržėje. Priklausomai nuo miško kirtimo būdo, medynų rūšinės sudėties, stiebo tūrio, tankumo, augavietės, atstumo nuo privažiavimo kelių bei meteorologinių, kitų sąlygų medienos gamybos savikaina gali žymiai skirtis. Konkurso dalyviams nebuvo pateikta ir informacija, kokias biržes reikės kirsti per visą sutarties laikotarpį ar bent per pirmuosius metus. 
 
"Todėl konkursui savo paslaugų kainą rangovai turėjo siūlyti aklai arba ieškoti būdų kaip informaciją apie planuojamus kirtimus gauti neoficialiai“, – teigia rangovų asociacijos vadovas.  Be to, Valstybinių miškų urėdija sutartyse pasiliko teisę darbų apimtis keisti iki 30 proc.  
 
Nuotraukoje - Miško darbų rangovų asociacijos vadovas Vidmantas Jusas.
 
Problemą spręsti ėmėsi ir politikai 
 
LR Seimo valdančiosios daugumos nario Andriaus Palionio iniciatyva sausio 4 d. Prienuose buvo surengtas susitikimas su rangovais, į kurį buvo atvykę LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, šio komiteto narys miškininkas Kęstutis Bacvinka bei Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas, jo pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Valdas Kaubrė, Prienų regioninio padalinio vadovas Tomas Barkauskas. 
 
Savo nuomones pateikė politikai, Valstybinių miškų urėdijos vadovai ir Miško darbų rangovų asociacijos bei Prienų ir aplinkinių rajonų medienos ruošos paslaugų tiekėjų atstovai. Nuo miško rangos darbų pradžios 1993 m. Prienuose iki šiol dirba daug smulkių rangovų, kuriems sunku tokiomis sąlygomis konkuruoti su stambiomis rangos įmonėmis.
 
Siekiant, kad nesustotų medienos ruoša pačiu tinkamiausiu tokiems darbams metų laiku, bandyta ieškoti kompromisinio problemos sprendimo. Politikai paragino pirmiausia išspręsti pagrindinę smulkiuosius rangovus trikdančią problemą – paslaugų pirkimo sąlygose panaikinti 5 proc. apyvartinių lėšų užstatą, nes individualiai dirbantys žmonės dažnai neturi tokių santaupų. 
 
Rangovų atstovai siūlė sutarties sąlygose vietoje užstatinio garanto taikyti baudą, kuri būtų skiriama už netesybas, tačiau baiminosi, kad pernelyg didelės baudos jų nesužlugdytų: jeigu už atsisakymą kirsti nurodytą biržę ar darbo nepradėjimą per 2 savaites grėstų 1000 eurų bauda ar tokio pat dydžio bauda būtų skiriama ir už nustatytu laiku nebaigtą darbą, tokia grėsmė kiltų.
 
V. Juso įsitikinimu, sutarties sąlygose įrašytos baudos turėtų būti adekvačios, numatytos procentais nuo konkrečių neatliktų ar blogai atliktų paslaugų sumos, taip pat turėtų būti reglamentuotos vertinimo sąlygos, turėtų būti atsižvelgta ir į meteorologines sąlygas, dėl kurių medienos ruoša tiesiog negalima. 
 
Valstybinių miškų urėdijos vadovas M. Pulkauninkas patikino rangovus, kad bus skelbiami pakartotiniai konkursai, bus peržiūrimi siūlomi darbų įkainiai, o regioniniuose padaliniuose viešųjų pirkimų specialistai padės rangovams pirkimų sistemoje užpildyti dokumentus elektroniniu būdu, kad konkurse galėtų dalyvauti visi norintieji.
 
Bendraujant su Miško darbų rangovų asociacija, buvo pakoreguota Valstybinių miškų urėdijos biržių skirstymo rangovams tvarka taip, kad visi konkursą laimėję rangovai gautų proporcingai įvairaus dydžio ir sunkumo biržių.
 
Ar konkursų sąlygų kai kurie pakeitimai pakeis situaciją darbo rinkoje? 
 
Sausio 16 d. Girionyse, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje, surengtame antrame susitikime dalyvavę Miško darbų rangovų asociacijos, rangos įmonių atstovai, Valstybinių miškų urėdijos vadovybė ir atvykę Seimo nariai Valius Ąžuolas, Kęstutis Bacvinka toliau bandė ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų. Rangovai vieningai pareiškė: jei nebus padidinti paslaugų įkainiai, jie naujame konkurse nedalyvaus, nes dėl mažų atlyginimų kasmet miškuose retėja medkirčių gretos. 
 
Valstybinių miškų urėdija sausio 22 d. informavo Miško darbų rangovų asociaciją apie konkurso sąlygų pakeitimus. Pasak V. Juso, į daugelį jų asociacijos siūlymų buvo atsižvelgta, sušvelnintos baudos, sutartys bus sudaromos 12 mėn. su galimybe pratęsti 2 kartus po 12 mėn. Atsisakyta kai kurių perteklinių reikalavimų, tačiau liko neaptarta, kaip būtų, jeigu rangovas ir Valstybinių miškų urėdijos teritorinis padalinys nesuderintų darbų grafiko, jeigu rangovas nesutiktų su biržių skirstymu. 
 
Valstybinių miškų urėdijos išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad suvienodinus medienos ruošos paslaugų pirkimo sąlygas visoje šalyje, šias paslaugas valstybiniuose miškuose gali teikti ir stambios bendrovės, ir smulkūs tiekėjai, ir pavieniai asmenys, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka. Dalyje regioninių padalinių nenupirkus visų reikiamų miško ruošos darbų paslaugų,  bus skelbiami nauji viešųjų pirkimų konkursai. 
 
"Sudarytos ir kokybiškai vykdomos sutartys leis rangovams jaustis stabiliau ir geriau planuoti savo veiklą ir plėtrą“, – teigia Valstybinių miškų urėdijos direktorius M. Pulkauninkas.
 
Valstybinių miškų urėdija taip pat praneša, kad atsižvelgiant į metinio kirtimo fondo biržių priskyrimą kategorijomis ir į pasirašytų sutarčių medienos ruošos darbų paslaugoms atlikti apimtis, sudaromas biržių krepšelis kiekvienai rangos įmonei. Kiekvienas kirtimų paslaugų teikėjas, įsivertinęs savo gamybinius pajėgumus, gali teikti pasiūlymus pageidaujamoms darbų apimtis, kurių minimalus kiekis – 2000  m3 iškertamas medienos tūris. Vienas teikėjas gali teikti pasiūlymus ne daugiau kaip 30 proc. medienos ruošos paslaugų apimties viename regioniniame padalinyje. 
 
Prieš skelbiant informaciją apie rengiamus naujus viešųjų pirkimų konkursus bus nustatomi ekonomiškai pagrįsti maksimalūs ir perkančiajai organizacijai priimtini miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbų įkainiai. Jie bus skelbiami konkurso sąlygose.
 
 „Sieksime, kad visiems rangovams būtų taikomos sąžiningos sąlygos priskiriant konkrečias biržes“, – pažymi Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai V. Kaubrė.  
 
Jis taip pat teigia, kad „Valstybinių miškų urėdija turės teisę, įspėjusi paslaugų teikėją prieš 30 dienų, vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir reikalauti paslaugų teikėjo sumokėti 5 proc. pradinės sutarties kainos dydžio baudą. Bet tikime rangovų atsakomybe. <...> Visa pirkimo vertė ir dabar yra skelbiama metiniame įmonės pirkimų plane, didžiausią galimą darbų įkainį buvo galima suskaičiuoti, todėl nusprendėme jį skelbti konkurso sąlygose. Rangos darbų pirkimų ir maksimalūs priimtini darbų įkainiai lieka tokie kaip ir buvo skelbiant konkursus praėjusių metų pabaigoje“. 
 
Miško darbų rangovų asociacijos vadovo V. Juso manymu, tie įkainiai remiasi 2018 m. Valstybinių miškų urėdija administruojamuose miškuose dirbusių medkirčių mašinų, kuriomis kertamos geriausios biržės, savikaina, todėl tokių mašinų neturintys rangovai vėl turės taupyti, bet kaip? Gali nukentėti darbų sauga, gali rastis šešėlio. Anot V. Juso, bent 20 proc. įkainių padidinimas miško ruošos darbams stabilizuotų padėtį ir pristabdytų darbininkų bėgimą iš miškų. O nusipirkti medkirtes ir kelis kartus padidinti darbų našumą išgali tie rangovai, kurie didesnę miško ruošos darbų dalį atlieka privačiuose miškuose, kur iki 1,5 karto didesni paslaugų įkainiai.
 
Ar bus tęsiami išsiderėti pažadai, pamatysime paskelbus naujus šių paslaugų pirkimų konkursus.  
 
Vaclovas Trepėnaitis