2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Kodėl prireikė skubiai gamtosauginti Miškų įstatymą

 

Miškų buveinių inventorizacija – be miškininkų
 
EB svarbos natūralių buveinių inventorizacija Lietuvoje vyko 2011–2015 m., ji finansuota Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis (bendra suma siekė 11,54 mln. litų arba dabar būtų per 3,342 mln. eurų). Inventorizacijos metodiką parengė valstybinis mokslinių tyrimų institutas „Gamtos tyrimų centras“, o šių buveinių praktiniam inventorizavimui vadovavo GTC Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius.
 
Šiemet diskusijose buvo priminta apie tai, kad inventorizuojant buveines valstybiniuose ir privačiuose miškuose dalis buvusių miškų urėdijų vadovų kreipėsi į projekto koordinatorius, siūlydami į vertintojų būrį įtraukti ir vietos miškininkus, kurie pažįsta prižiūrimus miškus, žino juose esančias gamtos vertybes. Deja, pritarimo nesulaukė. Projekto vykdymui buvo pasitelkti biologai, pabuvoję keliuose surengtuose seminaruose, kviesti ekspertai iš Latvijos. Kilo įtarimų, kad už europinius pinigus nemažai buveinių buvo parinkta skubotai, be pagrindimo, vadovaujantis emociniu principu „pažiūrėkit, kaip čia gražu“ ir galbūt vadovaujantis komerciniu požiūriu – siekiant būtinai įsisavinti visas projektui skirtas lėšas. 
 
 
Abejonėms dėl EB svarbos natūralių buveinių inventorizacijos skaidrumo ir kokybės pagrindo suteikia ir pateikiami skirtingi statistiniai duomenys diskusijų auditorijoms bei tinklapių skaitytojams apie inventorizuotų buveinių plotus. 
 
Dr. Valerijus Rašomavičius pranešime ŽŪA auditorijai teigė, kad 2011–2014 m. inventorizuotas bendras EB svarbos buveinių plotas apėmė 434 924 ha plotą, kurio 62 proc. arba 271 672 ha sudarė 14 tipų miškų buveinės. 
 
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio pateiktais duomenimis, Lietuvoje inventorizuotos miškų buveinės apima 267,9 tūkst. ha plotą (12,6 proc. visų šalies miškų), iš jų apie 95 000 ha miškų buveinių yra BAST/V tinkle. 
 
Valstybinės miškų tarnybos parengtoje pažymoje Aplinkos ministerijai rašoma, kad bendras buveinių projekcinis plotas apima 270 tūkst. ha, iš kurio 257 tūkst. ha yra miško žemės plotas. 217 tūkst. ha apima    prioritetinės ir 57 tūkst. ha – neprioritetinės miškų buveinės (bendras jų plotas būtų 274 tūkst. ha). Toje pat VMT pažymoje informuojant apie išskirtas buveines valstybiniuose ir privačiuose miškuose rasime dar kitus skaičius: 63 proc. buveinių nustatyta valstybiniuose miškuose (apima 161 100 ha plotą) ir 30 proc. – privačiuose miškuose (76 400 ha). 
 
Gamtosaugininkams oponuojantys teigia, kad Lietuvoje apie 284 tūkst. ha plote buvo išskirtos 60 392 EB svarbos buveinės, esančios visiškai arba iš dalies miškuose, ir tai apima beveik 10 proc. visų Lietuvos miškų teritorijos. Kieno duomenimis tikėti skaitytojui? 
 
Miškų buveinių inventorizavimui vadovavęs dr. V. Rašomavičius tikino ŽŪA susirinkusią auditoriją, kad buveinių atrankos procesas buvo atliktas labai atsakingai. Pradiniame etape vyko teorinis ir praktinis nemažo buveinių inventorizuotojų būrio paruošimas: rengti seminarai su pakartojimais Vilniuje, Kaune ir Rygoje, 2012 m. – Rokiškio rajone, 2013 m. – Trakų rajone, Aukštadvaryje. 
 
2009–2011 m. vyko EB svarbos natūralių buveinių inventorizacijos metodinių dokumentų parengimas ir bandomoji šių buveinių inventorizacija. Pagal parengtą žinyną – EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovą 2011–2014 m. Lietuvoje inventorizuotos 53 tipų natūralios buveinės, kurioms apibūdinti panaudota 670 tipinių rūšių. Inventorizacijos metu atlikti lauko tyrimai pagal vieningą metodiką, šalies teritoriją suskirstant į maždaug 118 km2 dydžio 637 kvadratus, kurių vėliau liko 626. Užpildyta 87 530 lauko poligonų inventorizavimo anketų (vidutinis poligono plotas 5 ha). Vėliau 6 ekspertai patikrino beveik 8500 poligonų inventorizavimo kokybę. 
 
Visgi dr. V. Rašomavičius pripažino, kad inventorizuotų kvadratų (poligonų) vyraujantis įvertinimas buvo – „priimta su pastabomis“, 30 kvadratų priimta „susitarus dėl papildomų tyrimų ar taisymų“, 24 kvadratai nepriimti ir grąžinti pakartotiniam tyrimui. Buveinių inventorizavimo duomenys prieinami geoportal.lt vartotojams.
 
Taip pat buvo sudaryta grėsmių, poveikių bei veiklų dažnumo ir reikšmingumo įvairių tipų buveinėse lentelė. Prie didelių grėsmių buveinėms priskirti plynieji kirtimai, invazinės augalų rūšys, klimato, vandens režimo pokyčiai. Buveinių poligonuose buvo užregistruota 300 invazinių augalų rūšių, kurios turi poveikį 9,34 proc. buveinių poligonų.
 
2014–2015 m. atliktas EB svarbos natūralių buveinių palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos metodinių pagrindų sukūrimas. 
Dr. V. Rašomavičiaus teigimu, EB svarbos buveinių inventorizacijos rezultatai iškart buvo paskelbti tinklalapyje, bet vėlesniame etape įstrigo šių buveinių įteisinimas ir tokia padėtimi galėjo pasinaudoti apsukrūs miškų naudotojai – iškirsdmi ar parduodami reikiamo apsaugos statuso neturinčius saugotinų miškų plotus ir taip sunaikindami dalį buveinių. 
 
Jo manymu, miškų buveinių įvairias traktuotes, interpretacijas įtakoja ir nacionalinių tradicijų, charakteringų (tipiškų) rūšių bei biogeografinė ir politinė problemos. Nacionalinių tradicijų problema – kad iki šiol vartotos Lietuvos botanikų ir miškininkų tipologinės klasifikacijos neatitinka grupavimo pagal europines Buveinių direktyvas (Lietuvos miškų tipologija ES bendrijoje nenaudojama). Biogeografinė problema – per Lietuvą praeina temperatinės ir borealinės juostų riba bei pereinamoji zona tarp okeaninio ir kontinentinio regionų. Charakteringų (tipiškų) rūšių problema – Lietuvos teritorijos nesiekia daugelio temperatinių miškų buveinių charakteringų rūšių arealai. Politinė problema – neesant aiškios politinės nuostatos, kuri dalis pusiau natūralių miškų turi būti saugoma ir kokiu griežtumu, sunku nustatyti minimalias slenkstines identifikavimo ribas. 
 
Lietuvoje išskirta 14 miško buveinių tipų. Nemažai diskutuojama dėl arealo pakraštyje esančios Vakarų taigos buveinės atitikimo mūsų krašto miškuose. Vieni šią buveinę įžvelgia pagal perinčius stambiuosius paukščius, kurių matoma ir lenkų Augustavo girioje, kiti – augančius čia spygliuočius medžius ar dar kokius nors pavienius taigos požymius. Taigi, interpretacijų laukas dar platus. 
 
Kaip reikėtų saugoti miškų buveines pagal ES Direktyvas
 
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Algirdas Klimavičius pranešime ŽŪA dar kartą priminė Lietuvos valstybės įsipareigojimus saugant EB svarbos miškų ir kitas buveines, pagal kokius kriterijus EK ekspertai vertina buveinių pakankamumą, būklę, apsaugą. Tam, kad būtų galima atstatyti ar palaikyti EB svarbos natūralių buveinių ir rūšių palankią apsaugos būklę, būtina pagal nustatytą grafiką steigti specialias saugomas teritorijas, siekiant sukurti vientisą Europos ekologinį tinklą, kuris suteiktų apsaugą 220 natūralių buveinių tipų ir apie 1000 rūšių. Prie saugomų natūralių buveinių priskiriami tam tikri tipai, kurie ES teritorijoje: gali išnykti natūralaus paplitimo areale; paplitę nedideliame areale dėl jų regresijos arba dėl jiems būdingo riboto paplitimo arealo; yra išskirtiniai pavyzdžiai, nes turi vieno ar kelių iš biogeografinių regionų tipinius bruožus. 
 
Direktyvų reglamentuose natūralios buveinės apsaugos būklė laikoma palankia, kai: 1) jos natūralus paplitimo arealas ir jos padengiami plotai tame areale nekinta arba didėja; 2) kai tikėtina, kad ateityje neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos; 3) kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra palanki. Išsaugoti buveinę reikalinga visų šių komponentų sutaptis.
 
Vertinat Lietuvoje buveinių vietovių pakankamumą, EK ekspertai naudojasi 20/60 proc. gausos taisykle, kuri reiškia: kai yra mažiau nei 20 proc. ploto/populiacijos, nepakanka buveinei išsaugoti; esant 20–60 proc. – yra diskusijų objektas; kai daugiau kaip 60 proc. – tikėtina, kad pakanka buveinei išlikti. Suprantamiau sakant, pagal ES Direktyvas buveinių apsauga laikoma pakankama, kai nuo viso natūralių buveinių ploto šalyje į saugomas teritorijas yra įtraukta ne mažiau kaip 20 proc. viso neprioritetinių ir ne mažiau kaip 60 proc. prioritetinių natūralių buveinių tipų ploto.
 
Europos Komisijai pradėjus nagrinėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos valstybę dėl neužtikrintos tinkamos vietinių buveinių ir rūšių apsaugos, Aplinkos ministerija spaudžiama, kad ekologinio „Natura 2000“ tinklo atskiroms teritorijoms būtinos apsaugos priemonės būtų nustatytos ne vėliau kaip per 6 metus nuo tokios teritorijos paskelbimo EB svarbos teritorija. Aplinkos ministerijoje planuojama per dvejus metus atrinkti ir patvirtinti naujas ekologinio „Natura 2000“ tinklo teritorijas. 
 
Anot A. Klimavičiaus, ES šalys nėra įpareigotos kiekvieną kartografuotą EB svarbos natūralios buveinės plotelį priskirti „Natura 2000“ tinklui – bus parinktos reprezentatyviausios vietovės, užtikrinant geografinį tolygumą ir ekologinių sąlygų įvairovę.
 
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba  įpareigota iki kitų metų pabaigos patikslinti mokslinio pobūdžio informaciją apie šio tinklo teritorijas specialioje duomenų bazėje. 
Šios tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis pranešime pažymėjo, kad nuo miškų buveinių būklės priklauso Lietuvoje apie 250 saugomų gyvūnų, augalų ir grybų išlikimas ir miškų buveinės tampa biologinės įvairovės išsaugojimo garantu. 
 
A. Stanislovaičio pateiktais šių metų duomenimis, ekologinis „Natura 2000“ tinklas jau apima 1 385 137 ha teritoriją, kurioje yra Buveinių apsaugai svarbios 483 teritorijos (726 574 ha) ir Paukščių apsaugai svarbios 84 teritorijos (658 562,8 ha). Saugomose teritorijose, esančiose visose miškų grupėse, yra nustatytas 5 prioritetinių buveinių tipų nepakankamumas (Vakarų taiga, Plačialapiai ir mišrūs, Pelkėti lapuočių, Griovų ir šlaitų,  Aliuviniai miškai). Pavyzdžiui, Vakarų taigos buveinei skirta 57 535 ha miškų, o reikiamai jos apsaugai dar trūksta 6518 ha; Pelkėtų lapuočių miškų buveinei skirta 51 656 ha, trūksta dar 9854 ha; Aliuvinių miškų buveinei skirta 28 778 ha, trūksta dar 7438 ha. Norint atitikti EB taikomą 20/60 proc. gausos taisyklę, reikia papildomai už saugomų teritorijų ribų atrinkti dar 27 416 ha šioms buveinėms tinkamų miškų arba skirti 1,3 proc. visų šalies miškų. 
 
Anot A. Stanislovaičio, optimizavus Lietuvoje ekologinį „Natura 2000“ tinklą (pagal 20/60 proc. taikomą gausos taisyklę), turėtume saugoti buveines apie 142,8 tūkst. ha miškų plote. Parengtas monitoringo planas, kuris šiemet turėtų būti pradėtas vykdyti.  
 
Kadangi miškų buveinės yra skirtingos ir joms bus taikomas skirtingas apsaugos (naudojimo) režimas, A. Stanislovaičio manymu, turėtų būti  parenkami apsaugos ir naudojimo modeliai pagal kiekvieno buveinės tipo ir varianto apsaugos poreikius (sudaromas individualus miškotvarkos-gamtotvarkos projektas pagal BAST apsaugos tikslus). Tikimasi, kad tokius modelius parengs VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai, vykdydami  NATURALIT projektą. 
 
Kaip probleminį pavyzdį A. Stanislovaitis diskusijoje pateikė Vakarų taigos buveinės išsaugojimo sunkokai įgyvendinamą siekį. Dabartiniuose saugomų teritorijų I–II grupės miškuose yra tik apie 20 proc. tokių buveinių. Toks šių buveinių kiekis nustatytas ir dėl per mažai paliktos medynuose stambios negyvos medienos. Kokie galimi būdai šiam kiekiui padidinti? 
 
Anot A. Stanislovaičio, I–II grupės miškuose reikėtų atsisakyti visai ar žymiai sumažinti sanitarinius kirtimus arba dirbtinai sukurti reikalingą stambios negyvos medienos kiekį, darant specifines pažaidas. Ir kitose miškų grupėse įvykus gaisrui, didelėms vėjolaužoms ar kitos stichijos poveikiui, kai kurie pažeisti medynai turėtų būti netvarkomi, kad galėtų atitikti Vakarų taigos buveinės kriterijus. Dalis pušynų, ypač BAST plotuose, galėtų būti iškertami dalinai ir tokia kirtavietė valdomu būdu būtų nudeginama, taip sukuriant Vakarų taigos buveinę atitinkančius kriterijus. 
 
Siekiant šalyje Vakarų taigos buveinės 60 proc. išsaugojimo, iš ūkinio naudojimo (III–IV grupės miškų) reikėtų išimti apie 19 000 ha vyresnio amžiaus medynų.
Dauguma kartografuotų šių buveinių yra brandžiuose pušynuose, turinčiuose didžiausią ekonominę vertę, todėl susilaukiama jų valdytojų ir miškų savininkų didelio pasipriešinimo. Be to, miškų sanitarijos požiūriu, ar tokios dirbtinės negyvos medienos sankaupos netaps miško kenkėjų židiniais ir užkratu kitiems medynams?  
A. Stanislovaitis informavo, kad nuo 2020 m. įsigalios naujas FSC sertifikavimo standartas, pagal kurį biologinės įvairovės apsaugai miškų valdytojai turės skirti nebe 5 proc., o 10 proc. miškų. 
 
Dalyje šalies miškų, turinčių Vakarų taigos buveinės požymių, yra arba formuojasi kertinės miško buveinės (KMB), kurioms turėtų būti patikslintos ribos. Nuo 2020 m. pasikeitus FSC sertifikavimo kriterijams, tikimasi KMB padaugėjimo šalies miškuose. 
 
Problemine įvardijama ir retųjų miško buveinių apsauga (Spygliuočių miškai ant ozų; Medžiais apaugusios ganyklos; Sausieji ąžuolynai; Paupių guobynai), kurios užima 1806 ha plotą. Iš jų blogiausiai saugoma buveine pripažinta Sausieji ąžuolynai (275 ha). A. Stanislovaičio manymu, dėl retumo ir svarbos biologinei įvairovei šios 4 tipų buveinės turėtų būti griežtai 100 proc. saugomos visoje Lietuvoje. 
 
Jis įvardino artimiausius gamtosaugininkų veiksmus: sutelkti pajėgumus tinkamai nustatant miškų buveinių apsaugai skirtas teritorijas ir jų apsaugos tikslus; saugomose teritorijose kartografuotose EB svarbos buveinėse sustabdyti pagrindinius kirtimus 5 metams; buveinių apsaugai svarbiose teritorijose neturėtų likti IV miškų grupės; nesaugomose teritorijose trūkstamų tipų buveinėse kirtimus vykdyti tik atlikus papildomą planuojamos biržės vertinimą. 
 
Steigiamos naujos saugomos teritorijos arba keičiamos jų ribos bus integruotos į savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo, tvarkymo schemas, gamtotvarkos, vidinės miškotvarkos ir kitus planus, peržiūrėtos sąlygos ir leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų, kitus gamtos išteklius.
 
Kaip papildomą priemonę miškų buveinių apsaugai įgyvendinti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turėtų sudaryti sutartis su žemių, miškų savininkais, už apribotus kirtimus „Natura 2000“ tinklo teritorijose mokant išmokas iš ES Kaimo plėtros programos lėšų. Pavyzdžiui, už atidėtus vėlesniam laikui pagrindi­nius miško kirtimus arba leidžiamus nedidelio intensyvumo atrankinius kirtimus (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 metų) mokama 272 EUR/ha kompensacija, kai medynas yra pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių. Nebrandžiuose medynuose, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, mokama 155 EUR/ha dydžio kompensacija.
 
Mokslininkai siūlo ieškoti naujo balanso gamtosaugoje  
 
VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Gediminas Brazaitis paragino konferencijos dalyvius labiau atsigręžti į ekologinę miškininkystę ir nebūti kategoriškiems – ekstremaliai siekti visas gamtos vertybes išsaugoti 100 proc. arba užsidaryti vien tradicinės miškininkystės rėmuose ir neigti poreikį papildomai saugoti buveines. Jo manymu, prieš įteisinant buveinę, reikia įvertinti kokios sudėtinės dalys ją sudaro, kokias funkcijas ji atlieka gamtoje, kokie procesai joje vyksta ir kas daroma netinkamai? 
 
Būtinas naujas miško ir gamtos vertybių perkainojimas ir balansas: stiprinti gamtosaugą vertingose gamtai teritorijose ir intensyvinti ūkinę veiklą likusiuose miškuose, skaičiuojant finansines išlaidas. Šį teiginį profesorius parėmė sektinu saugomų miškų tvarkymo pavyzdžiu Vokietijoje, kur ieškoma kompromiso tarp ekonominių ir ekologinių aspektų. Prieš vykdydami kiekvieną ūkinę priemonę miške, vokiečiai skaičiuoja būsimą ekonominę naudą ir palygina, kiek gautų pinigų už palūkanų bazines normas, jei išleistas lėšas laikytų banko sąskaitoje.  Dažnai atsisakoma nepelningų miškininkystės darbų. Vadovaujantis principu „gerą medį kirsk, blogą palik“, ekonomiškai vertinga mediena yra iškertama, o iš paliekamų didelių matmenų senų medžių, kitų biologiškai vertingų medžių formuojamos saugomos mikrobuveinės. Medynai atkuriami biologiškai vertingesniais mišriais želdiniais. 
 
Daugelyje Europos valstybių ekologinis miškų ūkis yra dotuojamas iš šalies biudžeto, bet ir tokiose valstybėse šiuo metu ryškėja miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimo tendencija. Lietuvoje kol kas yra įprasta, kad valstybinė miško įmonė ar privatus miškų ūkis dirbtų pelningai, papildytų valstybės iždą ir prisiimtų gamtosauginius suvaržymus be jokio atlygio už tai. 
 
Kiek svarbi yra visuomenės nuomonė
 
Dr. Marius Kavaliauskas pateikė sociologinių apklausų duomenis, kas įtakoja visuomenės nuomonę apie miškus ir gamtosaugą retoriniu paklausimu: „Kirsti negalima saugoti: kur visuomenė deda kablelį?“ Daugelio metų visuomenės nuomonės tyrimai miškininkystės tema Lietuvoje rodo, kad  žmonių nuomonę labiausiai formuoja artima aplinka (draugai, giminaičiai), po to matomas vaizdas miške, toliau –  žiniasklaida, internetas. Nuomonę gali paveikti ir tendencinga informacija, netikros žinios, atskirų grupių interesai. 
 
Paklausti, kiek respondentai iš jų sumokamų mokesčių per metus sutiktų papildomai skirti lėšų naujoms saugomoms teritorijoms miškuose steigti, tvarkyti, beveik 29 proc. respondentų teigė – tik iki 5 eurų, 28 proc. – 5–20 eurų, 13,4 proc. – 20–50 eurų, o 26,8 proc. respondentų nesutiktų papildomai dotuoti gamtosaugą. Todėl diskutuotina, ar galima remtis visuomenės gamtosaugine nuomone, priimant radikalius teisės aktų pakeitimus.  
 
Siūlomi Miškų įstatymo pakeitimai gamtosaugos įsipareigojimams vykdyti 
 
„Įprastas miškininkavimas, net ir su apribojimais atskirų grupių miškuose, neužtikrina EB svarbos miško buveinių reikiamo kiekio tinkamo išsaugojimo“, – teigė pristatydamas Aplinkos ministerijos specialistų parengtą LR Miškų įstatymo pakeitimų projektą AM Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas dr. Nerijus Kupstaitis. Šiais pakeitimais siekiama ne vien europinių įsipareigojimų vykdymo, bet ir bendro visuomenės lūkesčių miškams balanso, kuomet papildomi miškų ūkio veiklos apribojimai įvedami tik ten, kur jie būtini minėtiems įsipareigojimams ir lūkesčiams užtikrinti.
 
Kokie siūlomi pakeitimai Miškų įstatyme? Pirma, EB svarbos miško buveinės, kurias būtina išsaugoti dėl Lietuvos įsipareigojimų ES, jame išskiriamos į atskirą II C miškų grupę, kurioje būtų leidžiami tik biologinei įvairovei išsaugoti būtini specialieji miško kirtimai (netaikomi jokie kiti įprasti miško kirtimai). Iš viso šiai grupei būtų priskiriama apie 150 tūkst. ha arba mažiau 7 proc. Lietuvos miškų. Mūsų šalies miškai būtų skirstomi į 7 grupes: I – rezervatiniai miškai; II A – ekosistemų apsaugos miškai; II B – rekreaciniai miškai; II C – natūralių buveinių miškai; III – apsauginiai miškai; IVA – ūkiniai miškai; IV B – plantaciniai miškai. 
 
Biologinės įvairovės miško kirtimu būtų laikomas specialusis miško kirtimas, kai medynas kertamas nepriklausomai nuo jo amžiaus, siekiant įgyvendinti miškuose esančių saugomų rūšių ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių ir jų buveinių sąlygų pagerinimo, Europos bendrijos svarbos buveinių atkūrimo arba joms būdingos miško struktūros palaikymo ir kitas gamtotvarkos priemones, numatytas gamtotvarkos, saugomų teritorijų tvarkymo, saugomų rūšių apsaugos planuose ar projektuose ar apsaugos sutartyse dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų ir integruotas į vidinės miškotvarkos projektus. 
 
IIA ir IIB miškų grupėse būtų paliekamas esamas miškų naudojimo reguliavimas, tačiau atvejiniai ir atrankiniai miško kirtimai geriau adaptuojami šių grupių reikalavimams Miškų kirtimų taisyklėse:
 
  • medynas nenukertamas galutinai – paliekamas senų (brandžių ir perbrendusių) medžių karkasas (ne mažiau 20 proc. bendro medyno tūrio);
  • grupiniais atvejiniais kirtimais sudaromos prielaidos šviesiamėgių medžių rūšių savaiminiam atsikūrimui (grupės iki 0,5 ha);
  • praplečiamos galimybės atrankiniams kirtimams – mažinamas paliekamo medyno bendro skalsumo reikalavimas;
  • taikomas kompleksinis medyno formavimo planavimas ir vykdymas (parenkant ūkines priemones medynas vertinamas plačiau nei dabar įprastas taksacinis sklypas – nuo 0,3 ha ar netgi 0,1 ha). 
  • III miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 5 ha iki 3 ha, o valstybiniuose (regioniniuose ir nacionaliniuose) parkuose ir draustiniuose – iki 1 ha. Lygiagrečiai iš III grupės į IIC perkeliami gamtiškai vertingiausi (EB svarbos buveinių) miškai (apie 20 tūkst. ha) ir juose jokie plyni kirtimai nevykdomi.
  • IVA miškų grupės medynuose plyno kirtimo didžiausias leistinas plotas sumažinamas nuo 8 ha iki 6 ha, o valstybiniuose parkuose – iki 1 ha. Lygiagrečiai iš IVA grupės į IIC perkeliami gamtiškai vertingiausi (EB svarbos buveinių) miškai (apie 60–70 tūkst. ha) ir juose jokie plyni kirtimai nevykdomi.
Papildomai prie jau galiojančio saugomose teritorijose nustatomas analogiškas kompensavimo mechanizmas privačių miškų savininkams už ne saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatytus veiklos apribojimus sąsajoje su miškų grupės pakeitimu: vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. 
 
Numatomas taip pat papildomas išimtinis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis – EB svarbos atviroms natūralioms buveinėms ir saugomų rūšių buveinėms atkurti: leidžiamas visose miškų grupėse, netaikoma prievolė mokėti piniginę kompensaciją. 
 
Jeigu šias Miškų įstatymo pataisas Seimas patvirtintų, iš poįstatyminių teisės aktų būtų perkeliami arba naujai nustatomi reikalavimai, susiję su miško dauginamosios medžiagos kilme ir kokybe, jos tiekėjų registravimu (miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymas), leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo reikalavimais. 
 
N. Kupstaičio manymu, šie teisės aktų pakeitimai sudarytų sąlygas labiau funkcinę paskirtį atitinkančiam miškininkavimui atskirų miškų grupių miškuose, pirmiausia geresniam EB svarbos miško buveinių išsaugojimui, kuriam bus neišvengiamai reikalingas ir ūkinių miško kirtimų esminis apribojimas – dėl to kasmet po 0,8 mln. m3 gali sumažėti rinkai pateikiamos žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų kiekis. Medienos pardavimų sumažėjimas gali būti kompensuotas intensyvesniu ūkinių miškų naudojimu ne saugomų teritorijų ūkiniuose miškuose (potencialas – neproporcingai dideli brandžių ir perbrendusių medynų plotai, nepakankamai panaudojamas medienos prieaugis) bei rezervuotų nuosavybės teisių atkūrimui, bet tam nepanaudotų miškų įtraukimu į ūkinę veiklą (apie 10 proc. Lietuvos miškų). 
 
Miškų įstatymo pataisų rengėjų teigimu, už naujai įvedamus gamtosauginius apribojimus privačių miškų savininkams kasmet kompensacijoms, kurių didžioji dalis būtų „Natura 2000“ tinklo išmokos,  reikėtų skirti iki 10 mln. eurų, o kompensacijoms už ne saugomose teritorijose sugriežtinamas miškų grupes reikėtų kasmet iki 100 tūkst. eurų (iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos).
 
Iš viso papildomi kompensuotini ūkinės veiklos apribojimai privačiuose miškuose būtų taikomi apie 30 tūkst. ha plote arba apie 3 proc. visų privačių miškų.
 
***
 
Konferencija baigta pristatytų temų aptarimu – diskusija, kurią moderavo VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius. Diskusijose pasisakė LMSA vadovas dr. Algis Gaižutis, prof. Stasys Karazija, dr. Virgilijus Mikšys, UAB „Likmerė“ generalinis direktorius Mindaugas Kasmauskis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis, ornitologas prof. Petras Kurlavičius, pilietinio judėjimo „Gyvas miškas“ koordinatorė Monika Peldavičiūtė, kiti dalyviai.`
 
 
Į konferencijos dalyvių klausimus atsakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas, pranešimų autoriai. 
 
Parengė Vaclovas Trepėnaitis
            
 
MG archyvo nuotraukos