2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Kokia šviesoforo spalva dega miškininkams po reformos?

Visuomenėje formuojasi stereotipinė nuomonę, kad ši pertvarka paliks miškininkus be darbo. Kokia situacija iš tiesų?
ASU Miškų ir ekologijos fakultetas kasmet išleidžia apie pusšimtį absolventų. Dauguma antrosios pakopos (magistrantūros) studentų  pagal būsimą specialybę pradeda dirbti dar studijų metais.  Tai geriausias patvirtinimas, kad miškininko profesija darbo rinkoje išlieka paklausi.
Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, šios organizacijos ekspertai buvo pareiškę pastabų dėl per didelio valstybinių įmonių skaičiaus mūsų šalyje.  Taigi buvo priimtas politinis sprendimas vietoje 42 miškų urėdijų įkurti vieną centralizuotą valstybės įmonę – Valstybinių miškų urėdiją.
Sakoma, kad į kiekvieną reformą reikėtų žiūrėti kaip į naują galimybę. Ir šiuo atveju ši tiesa pasitvirtina, nes reforma plačiau atvėrė duris jauniems žmonėms. Linkėčiau jiems nepraleisti progos pasinaudoti atsiradusia galimybe.  Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, laimėjusios konkursus pareigoms eiti, Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių vadovėmis, tradiciškai tariant urėdėmis, tapo net 4 moterys. Pavyzdžiui, buvusiai Kazlų Rūdos mokomajai miškų urėdijai (dabar VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kazlų Rūdos regioniniam padaliniui), kurioje mokomąsias praktikas atlieka mūsų studentai, vadovauja Rūta Varnagirienė, buvusi ASU absolventė.
Minėti VMU regioniniai padaliniai, kaip buvusios miškų urėdijos, yra atsakingi už visą su priskirto miško tvarkymu  susijusią veiklą – nuo sėklų surinkimo, sodmenų išauginimo, miško įveisimo, medynų formavimo iki medienos pardavimo. Taigi miškininkams darbo yra ir neabejotinai bus.
 
Kokių konkrečių specialybių specialistų  Lietuvos „žaliasis rūbas“ šiuo metu laukia?
Lietuva yra miškų kraštas. Todėl kiekvieną jaunuolį, kurį traukia miškas, raginčiau rinktis miškininko profesiją, nes tai kartu bus ir darbas, ir hobis. Teisės aktais nustatyta, kokio rango miškininkystės specialistai privalo būti įgiję bakalauro, kokie – magistro išsilavinimą. Tai ypač aktualu siekiantiems eiti vadovaujančias pareigas.
ASU Miškų ir ekologijos fakultete galima rinktis vieną iš trijų bakalauro studijų programų – Miškininkystės, Taikomosios ekologijos bei Medienos mokslo ir prekybos. Pastaroji programa yra santykinai nauja, inicijuota pačių darbdavių, kadangi medienos perdirbimo įmonėse šiuo metu ypač stinga kvalifikuotų specialistų. Be to, yra jaunų iniciatyvių žmonių, kurie galvoja apie nuosavus šios krypties verslus.
Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad ASU Miškų ir ekologijos fakulteto absolventai, baigusieji Miškininkystės programą, daugiausia dirba valstybinių miškų sistemoje. Tačiau nereiktų jauniems specialistams orientuotis tik į valstybinių miškų sektorių. Pastaruoju metu sparčiai kuriasi miško įmonės, teikiančios paslaugas privačių miškų savininkams. Todėl šiose įmonėse taip pat laukiami mūsų universiteto absolventai.
Lietuvos miškai labai skirtingi – nuo Kuršių nerijos pušynų iki sunkiai peržengiamų miškų Vidurio Lietuvoje. Todėl studentams organizuojame daug mokomųjų praktikų, kad išmoktų dirbti visokių miškų sąlygomis.
Taikomosios ekologijos programoje rengiami specialistai darbui saugomose teritorijose, aplinkosaugos srityje.
Magistrantūros studijose, be tradicinių Miškininkystės ir Taikomosios ekologijos programų, galima rinktis Miestų ir rekreacinės miškininkystės, taip pat Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo programas. Taigi, ruošiame specialistus, kurie galėtų tinkamai prižiūrėti ir miestų žaliąjį rūbą (miestų miškus, parkus, želdinius). Visuomenė tampa vis reiklesnė šių žaliųjų erdvių miestuose ir priemiesčiuose funkcijoms ir jų tvarkymui.
Laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai priklauso valstybei. Šio valstybės turto, medžioklės plotų profesionaliai priežiūrai reikalingi laukinių gyvūnų ir jų populiacijų valdymo, žvėrių daromos žalos ūkininkams prevencijos specialistai.
 
Koks universiteto indėlis į miškų mokslo tiriamąją veiklą, ar rengiami čia specialistai šiai sričiai?
Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojai taip pat dirba įvairiose mokslo srityse, tarp kurių  paminėtinos klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms amortizavimas,  miško augalų genetiniai tyrimai,  integruoto miškininkavimo scenarijų modeliavimas. Klimato kaita miškams kelia naujus iššūkius, todėl  turime gamybininkams patarti, kaip formuoti medynus, atsparius dažnėjančioms audroms, kenkėjų invazijoms. Labai svarbūs ir fakultete atliekami miško genetiniai tyrimai, ateities atsparių mišrių medynų formavimo tyrimai. Reaguodami į bioekonomikos iššūkius, fakulteto tyrėjai vertina kompleksinio miškingo kraštovaizdžio valdymo ekologinius, socialinius bei ekonominius veiksnius. Šių tyrimų tikslas –  įvertinti esamus ir sukurti alternatyvius miškininkavimo modelius, siekiant pageidaujamo aplinkosauginių, socialinių, ekonominių funkcijų derinio.
 
ASU inf.