2017 m. Nr. 10

 

 

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Konservatoriai palaikymo urėdijų reformai neišsižada, tačiau siūlo kompromisinį variantą

 
„Įstatymo projektu siūloma nereglamentuoti Lietuvoje veikiančių urėdijų skaičiaus įstatymu. Tai leistų lanksčiau Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms tvarkyti valstybinių miškų ūkį, įsteigiant vieną ar, prireikus, kelias miškų urėdijas“, – teigiama aiškinamajame įstatymo pataisų rašte.
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G.Landsbergis registruotą projektą vadina „kompromisu, tikintis daugiau balsų Seime, kad urėdijų reforma „praeitų“.
 
„Ne politikai turėtų nustatinėti, kaip turėtų būti valdomos valstybinės įmonės, o vykdomoji valdžia, – tvirtina jis. – Aplinkos ministerija galėtų nuspręsti, kad vietoje 42-iejų urėdijų norėtųsi turėti vieną, galbūt dvi. Ne Seimo kompetencija nuspręsti, kiek konkrečiai turi būti įmonių.“
 
Balsuosime už „valstiečių“ variantą. Jeigu jis „krenta“, balsuosime už mūsų ir liberalų. Jeigu nieko, tada nieko nebelieka. Tada Vyriausybė krenta.
 
Teikdamas savus Miškų įstatymo pakeitimus, politikas teigia neišsižadantis palaikymo Aplinkos ministerijos siūlytam ir šiuo metu Seime bei Aplinkos komitete užstrigusiam urėdijų reformos planui. „Kai įregistruoji kompromisą, dažniausiai žiūri, kuris „praeina“. Balsuosime už „valstiečių“ variantą. Jeigu jis „krenta“, balsuosime už mūsų ir liberalų. Jeigu nieko, tada nieko nebelieka. Tada Vyriausybė krenta“, – dėstė G.Landsbergis.
 
Pagal Aplinkos ministerijos planą, visus valstybinius miškus valdytų įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Ji būtų įsteigta, sujungus 42 veikiančias urėdijas, Valstybinį miškotvarkos institutą ir Generalinę miškų urėdiją.
 
Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis „Žinių radijui“ patikino, kad jų frakcija remia ministerijos siūlytą pertvarkos planą, tačiau suabejojo kitų frakcijų palaikymu.
 
„Valstiečių ir žaliųjų sąjunga vienareikšmiai remia miškų reformą, tai yra urėdijų reformą, kad atsirastų viena įmonė, kad nebebūtų 42 įmonių, bet mes šiuo metu neturime pagalbos nei iš pozicijos, nei opozicijos“, – sakė jis.
 
G.Landsbergis 15min R.Karbauskio žodžius paneigė: „Palaikymas išlieka, jis niekur nedingęs. Tik aš visiškai netikiu „valstiečių“ nuoširdumu, kad jie palaikytų. Tai labai sudėtinga reforma, nemačiau visiškai jokių pastangų, kurias dėtų Vyriausybė, kad tą reformą Seimas nuspręstų palaikyti.“
 
G.Landsbergis teigė, kad jį apie LVŽS frakcijos narių palaikymą urėdijų reformai pasiekė kitokia informacija nei ta, kurią paskleidė R.Karbauskis.
 
„Negalėčiau ginčytis su frakcijos seniūnu. Vakar kalbėjomės Seimo salėje, skaičiavome balsus. „Valstiečių“ nuotaikos yra įvairios. Aš suprantu, kad jiems grasina, gal netgi grasinama tuo, kad Vyriausybė gali griūti, jeigu šitas įstatymas nebus priimtas, bet žmonės tikrai nėra įtikinti. Nepasakyčiau, kad nuotaikos labai pozityvios šio įstatymo priėmimui“, – dėstė jis.
 
2015-ųjų balandį parlamentarai įteisino 42 urėdijų skaičių. Įstatymo projektą su tokia nuostata palaikė 79 Seimo nariai – visi tuomet balsavę Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų atstovai, beveik visi socialdemokratai, Mišrios Seimo narių grupės nariai, dauguma konservatorių (susilaikė Agnė Bilotaitė, Vida Marija Čigriejienė, Dainius Kreivys, Kęstutis Masiulis).
 
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys Seimo posėdžio metu minėtą įstatymo pataisą pavadino subalansuota. „Mes at­si­sa­ko­me ydin­gos, la­bai ydin­gos sche­mos, už ku­rios ka­dai­se sto­vė­jo toks „vi­suo­mio pro­jek­tas“ – su­telk­ti į vie­ną įmo­nę vi­sas urė­di­jas ir kaž­kam val­dy­ti“, – sakė jis.
 
Kitas TS-LKD narys Jurgis Razma jam atitarė: „Kvie­čiu pri­tar­ti šiam pa­siū­ly­mui, nes jis su­teik­tų ne­blo­gą sta­bi­lu­mą da­bar esan­čių urė­di­jų veik­lai, ne­be­lik­tų nuo­la­ti­nių gąs­di­ni­mų, kad Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja su­ma­nė to­kį ir to­kį jų skai­čių su­ma­žin­ti.“
 
G.Landsbergis pripažįsta nesitikintis, kad anksčiau 42-iejų urėdijų idėją palaikiusi frakcijos dalis pakeis savo nuomonę, tačiau mano, kad naujai į Seimą patekę konservatoriai jo ir liberalų registruotą pataisą palaikys. Juos balsuoti už miškų urėdijų sistemos pokyčius, anot politiko, motyvuos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) priekaištai dėl per didelio urėdijų skaičiaus ir rekomendacijos sistemą reformuoti.
 
„Jeigu mes jos (urėdijų reformos – aut. past.) neįgyvendiname, Lietuvos įstojimas į EBPO gali būti nukeltas, arba kitais metais jo tikėtis būtų nerealistiška. Manome, kad tai būtų didelis praradimas Lietuvai“, – aiškina G.Landsbergis.
 
Liberalai, kaip ir 2015-aisiais, taip ir dabar nepalaiko sprendimo nustatyti tikslų miškų urėdijų skaičių.
 
„Ponas Bronius Bradauskas sugebėjo „įstumti“ į urėdijų įstatymą 42 urėdijų skaičių, tai lygiai taip pat jį reikia išbraukti ir palikti vyriausybei spręsti, kiek reikia tų urėdijų. Ne Seimo kompetencija tą nustatyti“, – praėjusią savaitę BNS sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius.
 
Iki ketvirtadienio įmonė „Civitta“ ir Lietuvos miškininkų sąjunga Aplinkos apsaugos komitetui turi pateikti miškų urėdijų reformos plano ekspertizę. Jos reikalavo maždaug 50 parlamentarų.
 
Komitetui įvertinus ekspertų išvadas, planas keliaus į Seimą. Parlamentarai, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos teigimu, renka parašus dėl neeilinės sesijos šaukimo, kurios metu ir būtų priimtas sprendimas dėl urėdijų pertvarkos.
 
Šaltinis - 15min.lt.