2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Kronika: 2018 m. rugsėjis - spalis

 
Spalio 3 d. Vyriausybė patvirtino naują Valstybinės aplinkos monitoringo 2018–2023 m. programą, kuri padės spręsti aplinkos taršos ir klimato kaitos padarinių įtaką žmonių sveikatai ir ekosistemai, biologinės įvairovės mažėjimą, neigiamą ūkinės veiklos poveikį požeminio vandens ir vidaus vandens telkinių būklei, didėjančią Baltijos jūros tarša, prastėjančią dirvožemio kokybę. Už šios programos įgyvendinimą atsakingos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.
 
Spalio 4 d. LMSA surengė pažintinę išvyką į Molėtų rajono privačius miškus bei apskritojo stalo diskusiją "ES paramos miškininkystei aktualijos", kurioje dalyvavo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės miškų tarnybos, Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovai. 
 
Spalio 9 d. į Liuksemburge surengtą Aplinkos tarybos posėdį susirinkę ES šalių aplinkos ministrai aptarė aktualiausius ES aplinkos politikos ir automobilių taršos mažinimo klausimus
 
Spalio 15 d. aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino valstybinių miškų pagrindinių kirtimų 2019 m. normą – 11391 ha miškų plote leidžiama iškirsti 3,4 mln. m3 likvidinės medienos. Ši norma yra 459 ha mažesnė, nei siūlė Vyriausybė, ir 2 proc. (223 ha) didesnė už galiojusią 2014–2018 metais. Patvirtinta kirtimų norma yra naujai diferencijuota pagal medžių rūšis. 2019 m. sumažės 80 ha spygliuočių ir 205 ha padidės minkštųjų lapuočių medžių kirtimų. Tai susiję su šių rūšių medžių perbrendusių medynų sankaupomis ūkiniuose miškuose ir didėjančiais malkinės medienos poreikiais. Pušynus siūloma naudoti kaip ir per pastaruosius 5 metus, nors jų kirsti būtų galima daugiau. Šių medynų naudojimą be didesnių nuostolių įmanoma atidėti vėlesniam laikui.
 
Patvirtinus metinę kirtimų apimtį, ir toliau bus laikomasi tausaus miško naudojimo politikos, pagal kurią kasmet medienos iškertama gerokai mažiau, nei priauga. Kartu bus įgyvendinta ir pagrindinė Miškų įstatymo numatyta sąlyga – neviršyti metinio medienos prieaugio. Iki šiol kasmet kaupiamas medienos tūrio prieaugis valstybiniuose miškuose siekia 24 proc. arba 1,8 mln. m3. Tai lemia, kad miško išteklių kiekis nuolat didėja.
 
Šis sprendimas, pasak ministro, leis racionaliau naudoti valstybinių miškų išteklius ir pasiūlyti daugiau žaliavinės medienos didmeninės prekybos aukcionuose. Padidinus pasiūlą, bus sudarytos prielaidos, kad mažėtų į rinką tiekiamos medienos, kartu ir malkinės medienos bei centralizuotam šildymui naudojamo biokuro kaina, kuri biržoje priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio. Užtikrinus stabilias biokuro kainas, naudą pajustų didelė gyventojų dalis. Skatinti konkurenciją ruošiant biokuro žaliavą padės ir  Energetikos ministerijos  inicijuojami ES struktūrinės paramos taisyklių pakeitimai, kurie leistų teikti paramą įsigyjant priemones medienos atliekų žaliavai ruošti. Planuojama, kad parama būtų skiriama tiek biokuro žaliavos ruošimo įrangai, tiek jo  išvežimui iš miško. 
 
Spalio 16 d. sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ įteikė pareiškimą šalies Prezidentei, Vyriausybei ir Seimui, kuriame prašoma įpareigoti Aplinkos ministeriją neleisti toliau kirsti Labanoro girią bei atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą.
 
Spalio 18 d. Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centre surengtas gamtosauginio projekto „Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plėtrai Dzūkijoje ir Biebžos slėnyje” pristatymas. Šį projektą baigė įgyvendinti Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija su Lietuvos ornitologų draugija bei Lenkijos Biebžos nacionaliniu parku. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti svetainėje www.naturetourism.eu 
 
Spalio 18 d. Girionyse, KMAI kolegijoje surengta kasmetinė tarptautinė mokslinė konferencija ,,Kūrybiniai procesai želdynuose". Joje pranešimus skaitė Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Latvijos universitetų bei Lietuvos – Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos dendrologų draugijos atstovai. Apžvelgta Lietuvos želdynų kūrimo raida, aktualijos, pristatyta, kaip buvo įrengta ir veikia Vilniuje, Lukiškių aikštėje pasodintų želdynų laistymo sistema. KMAI kolegijos specialistai supažindino su kraštovaizdžio architektūros specialybės praktinio mokymo naujovėmis.        
 
Spalio 19 d. aplinkos ministras Kęstutis Navickas patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 m. medžioklės sezonui – leista sumedžioti 60 vilkų. Sprendimas dėl likusių 50 vilkų sumedžiojimo bus peržiūrimas medžioklės sezono metu, atsižvelgus į naujausius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis ir į tai, kaip greitai bus išnaudotas nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas. Šis įsakymas dėl vilkų medžioklės limito įsigaliojo spalio 20 d.
 
Aplinkos ministras K. Navickas su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu taip pat pasirašė abiejų ministerijų ketinimų protokolą dėl ūkinių gyvūnų apsaugos nuo vilkų prevencinėms priemonėms taikyti ir jas skatinti. Aplinkos ministerija parengė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą.  
 
Spalio 22–23 d. LAMMC Miškų institutas su Aplinkos ministerija Plungės ir Skuodo rajonuose organizavo tarptautinio projekto INTERREG Baltijos jūros regiono projekto ,,Vandens valdymas Baltijos miškuose“ (WAMBAF) mokymus: kaip tvarkyti miškų sausinimo sistemas bei jūros pakrančių miškus bebrų apgyvendintose teritorijose; kaip valdyti vietines bebrų populiacijas; kaip panaudoti tam naujas informacines technologijas. Spalio 22 d. praktiniai mokymai vyko demonstraciniuose objektuose Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, spalio 23 d. – VMU Kretingos regioninio padalinio Lenkimų girininkijoje.       
 
Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas skyrė 2018–2019 m. LMA jaunųjų mokslininkų stipendijas LAMMC Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vyresniajai mokslo darbuotojai dr. Dianai Marčiulynienei ir LAMMC Žemdirbystės instituto Genetikos ir fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojai dr. Ritai Armonienei. LMA stipendijomis siekiama skatinti jaunųjų mokslininkų mokslinę kūrybinę veiklą, remti talentingiausiųjų tiriamuosius darbus. 
 
 
Valstybinių miškų urėdijos kronika
 
 
Valstybinių miškų urėdijos įsigyta šiuolaikiška miško gaisrams gesinti technika pirmiausia bus aprūpinti VMU regioniniai padaliniai, kurių kontroliuojamose teritorijose vyrauja vidutinės ir didelės gaisrų kilimo rizikos miškai. 2019–2023 m. planuojama nupirkti 7 priešgaisrinius padidinto pravažumo automobilius ir 23 visureigius su sumontuotais priešgaisriniais moduliais. Padidinto pravažumo automobiliai gali gabenti 2 m3 ir daugiau vandens, privažiuoti iki gaisravietės per smėlį ar užpelkėjusias vietas. Visureigiai su sumontuotais priešgaisriniais moduliais skirti greitai aptikti miško gaisro vietą ir pradėti jį gesinti. Planuojama įsigyti ir universalius visureigius, kurie būtų naudojami kitoms miško apsaugos funkcijoms ir darbams. 
 
VMU regioniniuose padaliniuose miško gaisrams gesinti naudojami 63 įvairių modelių ir pajėgumų priešgaisriniai automobiliai, 22 vandens cisternos ir 13 priešgaisrinių modulių. VMU duomenimis, šiemet iki rugsėjo 24 d. šalies miškuose buvo užregistruoti 202 gaisrai, išdegė 110,34 ha., priešgaisrinės komandos ir miškų pareigūnai į gaisravietes buvo išvykę daugiau nei 670 kartų.
 
 
Valstybinių miškų urėdija rugsėjį didmeninės prekybos rinkoje pardavė 269 tūkst. m3 žaliavinės medienos arba 10 proc. mažiau nei  rugpjūtį (parduota 300 tūkst. m3). Iš viso šiemet  per 9 mėn. Valstybinių miškų urėdija pardavė 2,6 mln. m3 žaliavinės medienos. Rugsėjį mažmeninėje prekybos rinkoje Valstybinių miškų urėdija pardavė dar 3000 m3 nenukirsto miško, beveik 4000 m3 medienos ruošos atliekų bei 4800 m3 malkinės medienos. Dar 43,6 tūkst. m3 malkinės medienos parduota didmeninėje rinkoje (šis skaičius įtrauktas į bendrą didmeninės rinkos pardavimų kiekį).
 
 
Valstybinių miškų urėdijos pajamos praėjusį rugpjūtį buvo beveik 9 proc. didesnės nei liepą –16,7 mln. eurų. Beveik visą šią sumą – 15,9 mln. eurų – sudarė pajamos už parduotą žaliavinę medieną. 
 
Daugiausia, beveik 2,7 mln. eurų, išleista miškui atkurti ir gausinti. Dalis sutaupomų lėšų skiriama darbo užmokesčiui didinti. Nuo praėjusio birželio atlyginimai buvo padidinti beveik pusei tūkstančio specialistų. Trečiąjį š. m. ketvirtį vidutinis girininkų atlyginimas buvo 1221 euras, girininkų pavaduotojų – 960 eurų, eigulių – 793 eurai. 
Valstybinių miškų urėdija baigia rengti naują darbo apmokėjimo sistemą, kuri, suderinus su darbuotojais ir profesinių sąjungų atstovybe, įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d. 
 
 
Šiemet palankios gamtos sąlygos leido ąžuolams subrandinti gausų gilių derlių. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai iš miško sėklinių objektų surinko 25 tonas paprastojo ąžuolo gilių (apie 3,5 t jų surinkta sėklinėse plantacijose), kurios beveik visos rudenį bus pasėtos medelynuose. Pernai miško medelynuose buvo auginama apie 5 mln. ąžuolų sodmenų, 2018 m.  – apie 7 mln. vienetų.
 
MG apžvalga.