2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Kronika. 2018 m. lapkritis - gruodis

 

Gruodžio 11 d. LR Seimas, pritarus 99 parlamentarams, įteisino Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuriai įsigaliojus nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomas ne 21 proc., o lengvatinis 9 proc. PVM tarifas parduodamoms būstų šildymui malkoms ir medienos produktams.
 
Gruodžio 12 d. istorinėje Kauno prezidentūroje vyko iškilmingas ASU  Senato posėdis, simboliškai užbaigdamas dabartinį ir pradėdamas naują universiteto gyvavimo etapą. Nuo sausio 1 d. ASU tampa Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Senato posėdyje UAB „Konekesko Lietuva“ suteiktas ASU Mecenato vardas bei įteikti ASU bendruomenės Garbės nario ženklai universiteto tarybos 4 nariams.
 
Gruodžio 12 d. Žuvinto gamtinio rezervato Amalvos paliose atidarytas naujas 121 m ilgio gamtos pažintinis takas. Jo pradžioje įrengta apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria Amalvos pelkės panorama. Ateityje šis takas turėtų būti vienu iš turistų objektų, nes Amalvos pelkė yra unikalus Sūduvos gamtos kampelis. 
 
Gruodžio 14 d. Valstybinėje miškų tarnyboje surengtame Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos posėdyje aptarti spręstini miško selekcinės sėklininkystės probleminiai klausimai: naujai įveistų paprastojo uosio ir karpuotojo beržo sėklinių plantacijų būklė, jų tolesnio laikymo tikslingumas; kankorėžių surinkimas sėklinėse plantacijose nuo aukštų medžių; mokslų darbų miško medžių selekcijos klausimais paraiškų 2019 m. aktualumas ir atranka; miško medžių genų banko veiklos neatidėliotinas tobulinimas. 
 
Gruodžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame LMA  prezidiumo posėdyje priimtas nutarimas „Dėl Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narių patvirtinimo“. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje 4 metų kadencijai išrinktos LAMMC mokslininkės: dr. Diana Marčiulynienė (Miškų institutas) ir dr. Jurga Miliauskienė (Sodininkystės ir daržininkystės institutas). LMA Jaunosios akademijos nariais konkurso tvarka renkami mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje veikloje, įgiję daktaro laipsnį ne daugiau kaip prieš 10 metų ir ne vyresni kaip 40 metų iki rinkimų dienos. 
 
Gruodžio 18 d. Kuršių nerijoje vyko Koordinacinės tarybos miško sanitarinės apsaugos klausimais išvažiuojamasis posėdis, kuriame  dalyvavo ir Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus, Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio specialistai, atstovai iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Neringos savivaldybės. 
Juodkrantės girininkijoje apžiūrėti verpiko vienuolio (Lymantria monacha) vikšrų pažeisti pušynai. 2018 m. gegužės-birželio mėn.  šių kenkėjų vikšrai nugraužė iki 50–90 proc. paprastosios ir kalninės pušies spyglių, o kai kurie medžių ir daugiau. Aptarta lajų pakartotinio pažeidimo grėsmė 2019 m., židinių plitimo užkardymui reikiamos  priemonės, spyglių netekimo pasekmės pušų gyvybingumui. Dalyviai atkreipė dėmesį, kad po nugraužimo pušys atstatė tik nedidelę dalį prarastų spyglių. Tam įtakos turėjo ir praėjusių metų vasarą buvę labai sausringi ir karšti orai. 
Išvykoje taip pat apžiūrėti sklypai, kur beržų lapus buvo nugraužę neporinio verpiko (Lymantria dispar) vikšrai. 
VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausieji specialistai Kęstutis Grigaliūnas ir Tomas Balkus apžvelgė miškų sanitarijos situaciją Lietuvos miškuose pagal svarbiausių miško kenkėjų ir ligų 2018 m. vykdytos stebėsenos duomenis ir pateikė prognozes 2019 m. 
VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas pažymėjo, kad buvo pastebėtas ir verpiko vienuolio (Lymantria monacha) kenkėjų žymus pagausėjimas VMU Veisiejų regioninio padalinio Stalų girininkijoje. 2019 m. siūloma šių kenkėjų vikšrus naikinti biologiniu preparatu Foray 76B. 
V. Vasiliauskas taip pat informavo apie pušų liemenų kenkėjų plitimo nuo 2015 m. eigą Baltarusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. 2018 m. užfiksuota viršūnių žievėgraužių (Ips acuminatus) židinių vystymosi pradžia ir mūsų šalyje – Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos, Vilniaus rajonų pušynuose. Jei šių kenkėjų pažeistų medžių pagausės, teks imtis prevencinių priemonių lokalizuojant jų židinius.
 
Gruodžio 19 d. ASU vyko LAMMC doktorantės Sinilgos Černulienės žemės ūkio mokslų miškotyros mokslo krypties daktaro disertacijos „Baltažiedės robinijos (Robinia pseudoacacia L.) plitimas ir ekologiniai ypatumai Lietuvos sąlygomis“ gynimas (mokslinis vadovas – dr. Vidas Stakėnas).
 
Nuo sausio 1 d. pasikeitė Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas, kuriame įrašytos tik 566 rūšys.
 
Valstybinių miškų urėdijoje
 
Gruodžio 4 d. baigėsi VĮ Valstybinių miškų urėdijos skelbtas žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų aukcionas pusmetinėms pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti. Aukcione parduota 99,8 proc. viso pasiūlyto medienos kiekio. 2019 m. I pusmečio žaliavinė mediena parduota 7,8 proc. brangiau, lyginant su 2018 m. II pusmečio vidutine žaliavinės medienos pardavimo kaina
 
Elektroninėje medienos pardavimų sistemoje Valstybinė miškų urėdija pasiūlė įsigyti 678 tūkst. m3 medienos (597 tūkst. m3 žaliavinės medienos ir 81 tūkst. m3 miško kirtimo liekanų) arba 112,6 tūkst. m3 daugiau negu praėjusiame aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti. Aukcionui pateikti 1422 pirkėjų pasiūlymai, iš viso varžėsi 244 medienos pirkėjai. Medienos pirkėjai įsigijo 99,8 proc. pasiūlytos medienos. Vidutinė žaliavinės medienos pardavimo kaina, lyginant su 2018 m. II pusmečio vidutine žaliavinės medienos pardavimo kaina, padidėjo 4,1 Eur/m3 arba 7,8 proc., o vidutinė miško kirtimo liekanų pardavimo kaina padidėjo1,7 Eur/m3 arba 10,4 proc. Toks kainos pokytis rodo, kad vyko aktyvi medienos pirkėjų konkurencija.
VMU 26 regioniniai padaliniai toliau vykdys visas anksčiau pasirašytas ilgalaikes sutartis, kurių kaina 2019 m. I pusmečiui bus patikslinta pagal aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti susiformavusias atitinkamų sortimentų vidutines svertines kainas.