2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Lietuvos miškininkų sąjungos suvažiavimo delegatai paskelbė rezoliuciją ir kreipmąsi

 

Suvažiavimo delegatai (iš 340 deleguotų LMS narių dalyvavo 325) paskelbė, kad surengs visuotinį įspėjamąjį streiką, jeigu šalies Vyriausybė iki kovo 8 dienos nepradės derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Suvažiavimas priėmė rezoliuciją ir kreipimąsi, kurie išsiųsti LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, politinių partijų lyderiams ir suvažiavime dalyvavusiam aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui.

Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas

LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei 
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui 
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui 
Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
 
REZOLIUCIJA
 
Raudondvaris,
2017 m. vasario 25 d.
 
1. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos vyriausybę, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl aplinkos ministro Kęstučio Navicko, aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio dirbančių aplinkos ministro sudarytoje darbo grupėje, vykdančioje valstybinių miškų valdymo reformą duomenų patikrinimo ar nėra Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo susijusio su artimais asmenimis, taip pat privačiais ir viešaisiais interesais susijusiais su medienos perdirbimo įmonėmis Lietuvoje ir Užsienyje (Latvijoje), taip pat įvertinti ar minėti asmenys priimdami sprendimus dėl valstybinių miškų valdymo reformos elgėsi nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atliko tarnybines pareigas ir teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengė interesų konflikto ir elgėsi taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
 
2. Kreiptis į LR Seimo antikorupcijos komisiją ir teisėsaugos institucijas siekiant išsiaiškinti ar Valstybinių miškų valdymo reformą vykdantis aplinkos ministras ir kiti reformą organizuojantys asmenys nėra susiję su Lietuvos ir užsienio  medienos verslo įmonių interesų tenkinimu, neatstovaują jų interesams ir ar jų veikloje susijusioje su valstybinių miškų reforma, nėra galimų korupcijos apraiškų, ar kitų nusikalstamų veikų.
 
3. Pasiūlyti LR Vyriausybei sustabdyti nekompetentingai ir neskaidriai vykdomą Valstybinių miškų valdymo reformą, sudaryti LR vyriausybę atstovaujančią derybinę grupę kilusiems nesutarimams tarp LR vyriausybės ir Lietuvos miškininkų sąjungos, LMPF ir visuomenės spręsti.
 
4. Atkreipti LR vyriausybės dėmesį į tai, kad LR vyriausybei iki 2017-03-08 nepradėjus derybų su Lietuvos miškininkų sąjunga, LMPF ir visuomenės atstovais  dėl kilusių nesutarimų susijusių su nekvalifikuotai ir neskaidriai vykdoma valstybinių miškų valdymo reformą Lietuvos miškininkų sąjunga, LMPF, visuomenės atstovai apie galimai neskaidrią LR vyriausybės veiklą reformuojant Valstybinių miškų valdymą informuos atitinkamas Europos sąjungos institucijas, tarptautines organizacijas, užsienio šalių ambasadas ir paskelbs įspėjamąjį visuotinį streiką. bei gindami savo teises imsis kitų aktyvių įstatymais numatytų teisėtų veiksmų.
 

Lietuvos miškininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas

LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei 
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui 
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui 
Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui
 
PAREIŠKIMAS
Raudondvaris,
2017 m. vasario 27 d.
 
DĖL VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VALDYMO REFORMOS
 
Rūpestingai prižiūrimi miškai yra nuolat atsinaujinantis Lietuvos turtas, turintis didžiulę ekonominę ir niekuo nepakeičiamą ekologinę, klimato pokyčių švelninimo, socialinę vertę. Lietuvos miškingumas per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį padidėjo visu dešimtadaliu ir pasiekė 33,5 %. Medienos ištekliai šalies valstybiniuose miškuose per nepilnus du dešimtmečius padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu - nuo 193 iki 261 mln. m3. Pagal miškų našumą šalies valstybiniai miškai yra pirmame Europos valstybių dešimtuke. Visos miškų urėdijos dirba pelningai, į valstybės biudžetą jos sumoka daugiau kaip 42 % visų pajamų. Valdymo koordinavimo centro duomenimis 2016 m. urėdijų normalizuoto grynojo pelno marža siekė 17,7 %, ir šis dydis yra ženkliai didesnis už energetikos ir susisiekimo sektorių rodiklius.
 
Nepaisant šių pasiekimų per žiniasklaidos priemones skleidžiama dezinformacija, juodinama visa miškininkų bendruomenė. Ar galima kalbėti apie neskaidrią miškų urėdijų veiklą bei prekybą apvaliąja mediena, kai ji nuo 2013 m. parduodama viešuosiuose elektroniniuose aukcionuose už didžiausią pirkėjo pasiūlytą kainą? 
 
Aplinkos ministerija, neįvertinusi situacijos, neturėdama aiškaus veiksmų plano, nenurodydama reformos būdo naikina savarankiškas miškų urėdijas ir kuria vieną įmonę. Sunku įžvelgti politinės valios prasmingumą, kai vienu rankos mostu norima sugriauti gerai ir pelningai dirbančią sistemą. Reforma pradėta skubotai, neįvardijus siekiamų tikslų, pagrįstą deklaratyviais teiginiais ir klaidinga informacija. Neatlikta siūlomų priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizė, nėra reformos padarinių prognozės ir vertinimo, neaišku, kaip veiks naujai sukurta sistema, kaip bus perskirstytos miškų urėdijų ir girininkijų vykdomos funkcijos.
 
Rengiant reformą nediskutuojama su miškininkų bendruomene, o jų pateikti konkretūs pasiūlymai net nėra svarstomi. Neįvertinta miškų išteklių valdymo ir prekybos monopolizavimo įtaka parduodamos medienos kainoms, poveikis smulkiajam medienos verslui ir medienos ruošos įmonėms. Nėra jokių argumentų, rodančių, kad įvykdžius reformą padidės miškų ekologinė, socialinė ir ekonominė nauda. Kyla klausimas, kaip reforma paveiktų regionų socialinę ekonominę atskirtį ir kiek padidėtų nedarbas bei emigracija.
 
Totalus centralizavimas ir monopolinės įmonės įkūrimas eliminuotų iš miško ūkio rinkos santykius, konkurenciją, iki minimumo sumažintų gamybos efektyvumo palyginamosios analizės galimybes ir tuo tik skatintų neskaidrius sandorius bei atvertų galimybę valstybinių miškų privatizacijai, taip pat pažeistų per šimtmetį susiformavusias Lietuvos valstybinio miško ūkio tvarkymo tradicijas.
 
LMS neeilinis suvažiavimas reikalauja sustabdyti Aplinkos ministerijos inicijuojamą valstybinių miškų valdymo reformos vykdymą.
 
LMS suvažiavimas yra už nuosaikią ekonomiškai pagrįstą valstybinių miškų valdymo pertvarką, t.y. siūlo suformuoti ekonomiškai stabilias optimalaus dydžio miškų urėdijas ir išsaugoti jų ekonominį savarankiškumą. Tai įgalins dar labiau padidinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą, turto grąžą valstybei su minimaliomis socialinėmis pasekmėmis.