2019 m. Nr. 10

 

2019 m. Nr. 9

 

2019 m. Nr. 8

 

2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

 

Lietuvos miškininkų sąjungos veikla: praeitis, dabartis ir ateitis

Lietuvos miškininkų sąjunga kūrėsi, kaip ir visos tuometinės profesinės organizacijos, aktyvių specialistų iniciatyva, į kurią pradžioje gana skeptiškai žiūrėjo valstybinių miškų administracija. Todėl įsisteigusi sąjunga iš pat pradžių atsiribojo nuo tiesioginio kišimosi į miškų administracijos reikalus. Vėliau LMS suvažiavimuose buvo aptariami  aktualūs miško ūkinės veiklos klausimai, priimtose rezoliucijose teikti pasiūlymai miškų būklės pagerinimo ir progresyvių ūkinių priemonių diegimo klausimais.
Kitas gana svarbus LMS veiklos baras buvo miškininkų kvalifikacijos kėlimas, švietimas ir kultūrinė veikla. Jau pirmajame LMS suvažiavime (1929 m. birželio  29–30 d.) buvo pristatytas  pradėto leisti  žurnalo „Mūsų girios“ pirmasis numeris. Žurnalas tapo miškininkų tarpe labai  populiariu leidiniu, skleidusiu miškų mokslo ir praktinės miškininkystės naujoves; patys miškininkai rašė apie Lietuvos miškus ir gamtą, medžioklę, spausdinti eigulių pasisakymai, pasiskaitymai laisvalaikiui. LMS rėmė ir kitą  spaudą, ilgainiui sukūrė savo biblioteką, kurioje buvo sukaupta miškininkystės literatūros įvairiomis kalbomis. LMS kėlė miško muziejaus steigimo, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimo, aukštosios miškų mokyklos atgaivinimo klausimus, skatino kultūrinę veiklą.
Dar vienas LMS veiklos tarpukaryje aspektas – miškininkų bendruomenės solidarizavimas, specialistų bendravimas. Kasmet rengti visuotiniai  sąjungos narių suvažiavimai, kurių oficialiojoje dalyje buvo skaitomos paskaitos, diskutuojama, priimamos rezoliucijos, o kitą dieną organizuojamos pažintinės ekskursijos bei bendros vakaronės.
Aštuntajame suvažiavime 1936 m. LMS buvo pervadinta į Lietuvos miškininkų draugiją, o 10-tame suvažiavime (1938 m. liepos 6–7 d.) pritarta Baltijos šalių miškininkų sąjungos steigimui. Deja, tai buvo paskutinis suvažiavimas, o Baltijos miškininkų sąjunga nespėjo išvystyti savo veiklos. 1940 m. Lietuvos miškininkų visuomeninė organizacija buvo uždaryta, nustojo eiti ir „Mūsų girių“ žurnalas. Vokiečių okupacijos metais  aktyvių miškininkų iniciatyva dar buvo išleisti 5 šio žurnalo numeriai (1943–1944 m.).
Iš Lietuvos 1944 m. pasitraukę miškininkai pokaryje įkūrė miškininkų sąjungą išeivijoje, kuri veikė  1945–1994 m. ir netgi leido žurnalą „Girios aidas“.
Tuo metu Lietuvoje iki 1957 m. nebuvo jokios miškininkus telkiančios visuomeninės veiklos ir spaudos. 1957 m. apjungus miškų ūkį ir miško pramonę kuravusias ministerijas ir ministru paskyrus Algirdą Matulionį, jo  iniciatyva buvo atgaivintas „Mūsų girių“ žurnalas, 1958 m. įkurta  mokslinė-techninė miškininkų draugija,  nuo 1961 m. pavadinta Miško pramonės ir miškų ūkio moksline-technine draugija (MTD). Ji veikė pagal tuometinius įvairių ūkio šakų specialistų mokslinių-techninių draugijų veiklos principus, tačiau stengėsi puoselėti ir kai kurias prieškario miškininkų tradicijas. Pagrindinė veiklos kryptis buvo techninės pažangos, naujovių diegimas praktinėje miškininkystėje. Draugija buvo administracijos pagalbininkė. 
Jos skyriai buvo organizuoti miškų ūkio įmonių pagrindu, nariais galėjo būti ne tik miškininkai, o ir kiti miškų ūkio srities darbuotojai. Todėl būta iki 2000 narių, kai prieškario Miškininkų sąjungoje niekada nebuvo daugiau kaip 300 narių.
Susikūrus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui ir jo atšakai Miškininkų sąjūdžiui, pastarojo programoje buvo numatytas ir Lietuvos miškininkų sąjungos atkūrimas. 1990 m. vasario 2 d. vykusiame miškininkų suvažiavime atkurta Lietuvos miškininkų sąjunga, kuri ėmėsi platesnės veiklos, negu iki tol veikusi Mokslinė-techninė draugija. Atkurtoji LMS nemažai nuveikė prisidėdama prie miškų ūkio įstatyminės bazės kūrimo, miškų ūkio bei gamtosaugos politikos formavimo, aktyviai teikė siūlymus, ypač pereinamuoju laikotarpiu, miškų ūkio administravimo klausimais, nors kai kurie siūlymai dabar būtų diskutuotini. 
LMS nemažą vaidmenį atliko ir tobulindama miškų ūkinės veiklos metodus, derindama juos su gamtosaugos reikalavimais. Tam pasitarnavo  įvairių konkursų organizavimas, siekiant išsiaiškinti geriausiai miškininkystės darbus atliekančias miškų urėdijas ir girininkijas regionuose ir šalies mastu. Po dešimtmečio LMS perėmė, kaip ir prieškariu, žurnalo „Mūsų girios“ leidėjo funkcijas, leistos knygos apie nusipelniusius miškininkus.
LMS skyriai, kaip ir tarybiniais metais, buvo organizuoti miškų įmonių (urėdijų) ir įstaigų pagrindu. Ši sistema veikė stabiliai, kol nebuvo reformuotas valstybinių miškų valdymas. Nuo 2018 m. apjungus 42 miškų urėdijas į vieną įmonę su 26 regioniniais padaliniais, nemažai miškų urėdijose dirbančių miškininkų išėjus iš šios struktūros, sutriko ryšiai tarp  LMS valdymo organų ir periferijos bei dėl organizacinių nesklandumų anuliavus 2018 m. gegužės mėn. 19 d. vykusio suvažiavimo nutarimus sąjungos veikla beveik sustojo. Praėjus beveik dvejiems metams tylumoje ir pavieniui nemažai miškininkų pasiilgo aktyvesnės LMS veiklos, kolegiško bendravimo. Tad ko gi reikia, kad tai atgytų?
Visų pirma, reikia naujo suvažiavimo, nes LMS valdymo organų įgaliojimai juridiškai seniai pasibaigę. Tam reikia ir patikslinti narystę, aptarti būsimus organizacinės struktūros variantus. Šiuo metu neaišku, kiek LMS turi narių ar norinčių jais būti, kaip jie norėtų apsijungti regionuose. LMS nariams reikia tikslesnės informacijos, kokia bus tolimesnė LMS veikla, jos tikslai, uždaviniai ir veiklos kryptys. Apie tai  ir pamąstykime. 
Per 90 metų, praėjusių nuo Lietuvos miškininkų sąjungos įsikūrimo, įvyko daug pokyčių šalies ir miškininkų gyvenime. Todėl ir LMS veiklos pobūdis turi kiek keistis.
Prieškariu sąjungos nariais buvo tik valstybiniame miškų sektoriuje dirbę aktyvūs miškininkai. Šiuo metu gana daug miškininkų specialistų dirba ir privačių miškų sektoriuje, medienos perdirbimo, prekybos, miško darbų rangos įmonėse, gamtosaugoje, medžioklės, mokymo srityje, atlieka projektavimo darbus. Todėl jungtis vien Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių centrų pagrindu būtų netikslina. 
Atsinaujinanti sąjunga turėtų apjungti visus aktyvius miškininkus, tai sudarytų sąlygas jų platesniam bendravimui ir geresniam skirtingų problemų supratimui ir sprendimui. Tam reikia įgyvendinti LMS įstatuose įrašytą nuostatą, kad skyriai organizuojami teritoriniu principu (o ne įmonių, kaip buvo iki šiol). Kam, pavyzdžiui, Girionyse turėti tris sąjungos skyrius ir nebendrauti su visais kolegomis, dirbančiais už kelių žingsnių.  Ir priešingai, ar būtinai viename skyriuje turi būti visi VMU regioninio padalinio (kurio teritorija per kelis rajonus) LMS nariai, kai kitose struktūrose dirbantys miškininkai paliekami už LMS veiklos ribų. 
Vienas iš LMS veiklos tikslų turi būti profesinio lygio kėlimas. LMS turėtų užsiimti ir profesinio bendravimo skatinimu, kultūrinių, sportinių renginių organizavimu. 
Veiklą reikėtų organizuoti ne tik per skyrius ir bendrijas (kaip iki šiol buvusi Girininkų bendrija), bet ir per atitinkamas veiklos sekcijas, pavyzdžiui, miškų ūkio informacinio-propagandinio darbo (žurnalas „Mūsų girios“, kita žiniasklaida, knygų leidyba, jaunieji miško bičiuliai), atskirų miškininkystės sričių, kultūrinės, sportinės veiklos sekcijos ir pan.
Žinoma, kiekvienai visuomeninei veiklai reikalingos lėšos. Iš nario mokesčio surinkti pakankamai lėšų aktyviai veiklai vargu ar pavyks. Iki 2018 m. nemažas lėšų šaltinis buvo miškų urėdijų geranoriška parama rengiant įvairius bendrus renginius, propaguojant JMB sambūrio veiklą, leidžiant žurnalą „Mūsų girios“ bei leidinius apie žymius miškininkus. Pastaruoju metu tam priekaištauja kontrolės institucijos, o likus vienai valstybinei miško įmonei tikėtis tokios paramos dar sudėtingiau. Be to, toks neoficialus  susirišimas su įmonėmis turi nemažai ir kitų neigiamų pusių. Todėl Įstatuose reikia įteisinti juridinių narių statusą ir praktiškai siekti tai įgyvendinti.
Tai tik keletas mano minčių apie LMS ateities veiklos kryptis. Jų gali būti ir kitokių. Kviesčiau, kad visi miškininkai įsijungtų į diskusiją šiuo klausimu. O žinant ko norime, būtina sušaukti artimiausiu metu neeilinį LMS suvažiavimą.