2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Miškų praradimo tempas pasaulyje lėtėja

 

Situacija yra tokia, kad bendras miškų plotas 1990-2015 metais sumažėjo 3%, t. y.  iš 4128 mln. ha liko 3999 mln. ha. Gera žinia, kad grynojo miškų praradimo norma sumažėjo nuo 7,3 mln. ha per metus (1990 metais) iki 3,3 mln. ha per metus (2010-2015 m.). Natūralūs miško nuostoliai per pastarąjį penkmetį sumažėjo 6% (nuo 3,961 mln. ha iki 3,721 mln. ha), o pasodinto miško (įskaičiuojant ir kaučioko plantacijas) kiekis padidėjo nuo 168 mln. ha iki 278 mln. ha.

Kur dingsta miškai?
 
Įvairiose klimato zonose grynojo miškų nuostolio kiekis labai skiriasi. Daugiausia miškų sunaikinama atogrąžose. 2010-2015 metais atogrąžų miškų plotas mažėjo 5,5 mln. ha per metus, o vidutinės temperatūros klimato zonoje miškų plotas didėjo po 2,2 mln. ha per metus. Borealinių ir subtropinių miškų plotai keitėsi mažai.
 
Miškų plotas sumažėjo Vidurio ir Pietų Amerikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje ir visuose trijuose Afrikos regionuose. Miškai išsiplėtė Europoje, Šiaurės Amerikoje, Karibuose, Azijoje ir Vakarų ir Vidurio Azijoje.
 
 
Didžiausi miškų praradimai 2010-2015 metais užfiksuoti Brazilijoje (984000 ha per metus), Indonezijoje (684000 ha per metus), Nigerijoje (410000 ha per metus). Beje, Brazilijoje ir Indonezijoje miškų netekimo tempas buvo lėtesnis nei 1990-aisiais.
 
Įspūdingą miškų plėtrą 2010-2015 metais deklaravo Kinija (1,5 mln. ha per metus), Čilė (301000 ha per metus) ir JAV (275000 ha per metus).
 
Nebuvo pateikta duomenų apie miškų netekimo priežastis, tačiau kiti tyrimai rodo, kad svarbiausi šį netekimą įtakojantys veiksniai yra žemės ūkio veikla, miestų plėtra ir miškų valymas infrastruktūros  (keliai, kasyklos, hidroelekrinės ir kt.) reikmėms.
 
Vargingesnėse šalyse, kuriose būdavo prarandama daug miškų, vystantis ekonomikai miškų plotas pradeda didėti. Mūsų analizė rodo, kad 1990-2015 metais 13 atogrąžų šalių, tokios kaip Indija, Vietnamas, Gana, Laosas, Kosta Rika ir kitos, jau pakeitė kryptį nuo miškų praradimo į miškų plėtrą arba eina šiuo keliu.
 
Siekiant pilno vaizdo
 
Pasaulio miškų išteklių vertinimas skiriasi nuo kitų, kuriuose pasikliaujama tik nuotolniu būdu gautais duomenimis. Nuotoliniai tyrimai parodo tam tikro ploto padengimo medžiais pokyčius, bet neatskleidžia informacijos apie atskiras miškų teritorijas, kuriose galbūt yra pažeidimų dėl medienos ruošos darbų, gaisro ar vabzdžių kenkėjų ir kuriose miškas ateityje atsigaus, arba apie tokias teritorijas, kuriose žemė visam laikui liks kitos paskirties. Pavyzdžiui, Pasaulio išteklių instituto „Global Forest Watch“ tyrimo ataskaitoje pateikiama žinių apie didelių miško plotų praradimus tokiose teritorijose kaip Rusija, Kanada, JAV, o Pasaulio miškų išteklių vertinime randame informacijos ir apie plėtrą arba mažus miško ploto pasikeitimus šiose šalyse.
 
2015 metų vertinimo duomenis lyginti su su nuotolinio stebėjimo duomeniminis buvo gana sudėtinga – ir dėl skirtingų miško teritorijos pibrėžimų, ir dėl vertintų laikotarpių skirtumų, ir dėl metodų nesutapimo, bet iš esmės, kai yra taikomos panašios sąvokos, šis vertinimas atitinka kitus globalius vertinimus.
 
Pažymėtina, kad labiausiai išsivysčiusios šalys jau kurį laiką atlieka kokybišką miškų stebėseną, tačiau besivystančių šalių duomenys būna ir pasenę, ir neišsamūs. Daugelio besivystančių atogrąžų zonos šalių, kuriose miškų plotai išties dideli, duomenų kokybė gerėja, tai vyksta iš dalies dėl investicijų, kuriomis remiamas JT Klimato kaitos konvencijos programos „REDD + mechanism“ įgyvendinimas, tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kongo Demokratinė Respublika, Angola, Bolivija vis dar remiasi žemos kokybės duomenimis. Reikėtų daugiau investuoti į kiekvienos šalies ir viso pasaulio miškų stebėseną, kad pagerintume supratimą apie miškų pokyčius.
 
Daug miškų ir mažai gyventojų turinti Australija taip pat turėjo su miškų stebėsena susijusių sunkumų. Atsižvelgus į geresnės kokybės miško kartografavimo rezultatus atokiuose regionuose šiaurinėje Australijoje, mūsų duomenimis, miškų plotas šalyje pakito nuo 164 mln. ha (2003 metais) iki 125 mln. ha (2013 metais). Remdamasi naujais skaičiavimais, Australija pranešė, kad miškų plotas sumažėjo nuo 128,5 mln. ha 1990 metais iki 124,7 mln. ha 2015 metais, bet padidėjo 1,5 mln. ha per 2010-2015 metus.
 
2015 metų vertinimas taip pat apima duomenis apie miško ekosistemų būklę ir produktyvumą, anglies dvideginio atsargas, tvarų miškų valdymą, skirtingas miško reikmes, ekonominę ir socialinę naudą. Siekiant JT klimato kaitos susitikimo Paryžiuje ir susitarimo dėl darnaus vystymosi tikslų, miškų svarba, sprendžiant klimato kaitos ir kitus pasaulio ir nacionalinės plėtros uždavinius, tampa vis akivaizdesnė.
 
 
Nuotrauka - pixabay.com.