2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Neraminantys faktai – žemės ūkio ir transporto sektorių šiltnamio dujų kiekio išmetimai vis didėja

 

Ataskaita atskleidžia, kad 2015 m. Lietuvoje į atmosferą išmesta apie 20,1 mln. tonų CO2, t. y. apie 1 proc. daugiau ŠESD nei 2014 metais. Daugiausia ŠESD išmetė energetikos sektorius, kuris sudarė 55 proc. viso išmesto kiekio. Pagrindinis šio sektoriaus teršalų šaltinis buvo transportas – 46 proc. Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį – žemės ūkis, 23 proc. viso išmesto kiekio. Palyginti su 2014 m., labiausiai išaugo išmetamųjų ŠESD kiekis transporte – daugiau kaip 5 proc., žemės ūkyje – 3 proc. Žemės ūkyje ypač padidėjo tarša iš žemės ūkio dirvožemių dėl ariamos žemės ir sintetinių trąšų naudojimo nuo 47 proc. 2014 m. iki 53 proc. 2015 m. nuo žemės ūkyje išmesto kiekio.
 
„Raštu kreipėmės į Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijas, nes kyla reali grėsmė, kad Lietuva iki 2030 metų neįgyvendins įsipareigojimų 9 proc. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu. Pagal prognozes iki 2035 m. išmetamųjų šių dujų kiekis transporto ir žemės ūkio sektoriuose vis didės, todėl jau dabar reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų, kad būtų sumažinti CO2 išmetimai į aplinką“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
 
Aplinkosaugininkai ragina Žemės ūkio ministeriją numatyti ir įgyvendinti papildomas priemones žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijoms mažinti: skatinti darnų ūkininkavimą, sėjomainą, daugiamečių pievų plotų didinimą, gerinti dirvožemio derlingumą (humuso dalis), taikyti inovatyvias technologijas mėšlo tvarkymui, griežtinti sintetinių trąšų naudojimą ir jų keitimą organinėmis, keisti gyvulių pašarų sudėtį siekiant sumažinti CH4 ir CO2 išsiskyrimą, organizuoti ūkininkų švietimą ir sąmoningumo didinimą, peržiūrėti subsidijų ir mokestinių lengvatų taikymą bei kt.
 
Susiekimo ministerija savo ruožtu taip pat turėtų numatyti ir įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones transporto sektoriuje.
 
Aplinkos ministerijos informacija.