2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

2018 m. Nr. 12

 

2018 m. Nr. 11

2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Pakvietė pasikalbėti privačių miškų savininkų atstovus

 

Minėtieji apribojimai, Aplinkos ministerijos požiūriu, turėtų būti taikomi tiek valstybiniams, tiek privatiems miškams, pakeitus atitinkamus teisės aktus. Parengti reikiamas Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas ministerija ketina iki šių metų pabaigos.
 
Privačių miškų savininkai siekia išplėsti diskusiją
 
Susitikime dalyvavęs Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius Aidas Pivoriūnas sako, kad PMSA pasirengusi bendradarbiauti ir pateikti savo viziją bei ekspertinį vertinimą, kaip medžiapjūtė turėtų būti įgyvendinama mūsų šalyje, pirmiausiai vadovaujantis šiuolaikiniais darnaus miškų ūkio principais. Kita vertus, PMSA pareiškė norą platesnėje auditorijoje ir detaliau aptarti Aplinkos ministerijos iniciatyvą.
 
„Medžiapjūtės praktika neapsiriboja vien tik plynaisiais kirtimais ir vien tik saugomose teritorijose. Tūkstantis abejotinos reputacijos tikrų ar menamų veikėjų socialiniuose tinkluose nėra ta visuomenės dalis, į kurios nežinia kam tarnaujančius užmojus turėtų viską metusi reaguoti ministerija“, – tvirtina A. Pivoriūnas.
 
Jo teigimu, diskusija turėtų vykti daug platesniame rate – per organizacijas turėtų būti įtraukti privačių miškų savininkai, miško pramonės darbuotojai, medienos perdirbėjai ir eksportuotojai, miško darbų rangovai, medienos vežėjai, nepriklausomi medienos matuotojai, įsijungti turėtų ir mokslininkai, taip pat ir Valstybinių miškų urėdijos specialistai.
 
„Nesu tikras, ar šis pokalbis su ministerijos vadovybe buvo nuoširdus iš jos pusės. Matosi, kad norėta pademonstruoti, jog ministerija taiso pačios privirtą košę, neva pradėjo dialogą… bet ar buvome išgirsti ir ar bus pradėtas darbas darbo grupėje, ar bus pateikti paskaičiavimai su ūkinės veiklos ribojimų socialiniais ir ekonominiais padariniais ir poveikiu ekologijai, – didelis klausimas“, – svarsto  PMSA direktorius.
 
Siūlo remtis moksliškai pagrįstais argumentais
 
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas dr. Agis Gaižutis sako, kad ministerijoje, jo žiniomis, nebuvo apie nieką tartasi. Ministerija tik pristatė, kokius siekia įvesti apribojimus, tačiau nepateikė absoliučiai jokio įvertinimo, kokias ekonomines, finansines, socialines ir aplinkosaugines pasekmes tokie norimi įvesti ūkinės veiklos apribojimai miškų ūkinei veiklai turėtų.
 
Susitikime su valdininkais LMSA atstovavo valdybos nariai Vidmantas Čaikauskas ir Mindaugas Šilininkas, taip pat dalyvavo LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro vadovas Mantas Norkūnas. LMSA pateikė tokį susitikimo komentarą:
 
„Mūsų asociacijos atstovai klausė, kokių tikslų siekiama, ar skaičiuojami pasiūlymų kaštai: tiesioginės kompensacijos dėl savininko teisių suvaržymo, negautos pajamos iš ūkininkavimo,  mokestiniai  praradimai, naujų investicijų į medienos sektorių neatėjimas dėl neprognozuojamos miškų politikos.
 
Mūsų miškai yra vienas didžiausių turimų gamtos turtų, juos racionaliai ir tvariai naudojant, pritraukiant investicijų, orientuotų į aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, jie galėtų duoti žymiai didesnę ekonominę naudą, nepakenkiant miškų aplinkosauginėms funkcijoms.
 
Beje, net neaišku, kiek naujieji kirtimų suvaržymai prisidėtų prie miškų būklės gerinimo. Prisiminkime, prieš kurį laiką jau buvo papildomai apribotas miško kirtimų būdas ir laikas III grupės bei nacionalinių parkų  miškuose, bet iki šiol nežinome, ar davė kokią ženklesnę naudą tie ribojimai miškui ir jo gyvūnijai.
 
Reglamentuoti miškininkavimą derėtų, remiantis moksliškai pagrįstais argumentais, ne emocijomis“.
 
Apsikeitus nuomonėmis, buvo nutarta diskusiją pratęsti, pakviečiant prie jos prisijungti gamtosaugininkų, akademinės visuomenės, miško pramonininkų ir rangos įmonių atstovus.
 
MG inf.