2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Prezidentės vyriausioji patarėja: valstybines įmones būtina reformuoti

 

Prezidentė visada pasisakė, Linos Antanavičienės žodžiais, už urėdijų jungimą, vetavo įstatymą dėl 42 urėdijų ir jos pozicija nesikeičia. Aplinkui visose ES valstybėse tai padaryta, ir miškų sektoriaus efektyvumas nepalyginti didesnis nei Lietuvoje. Prezidentės patarėja pastebėjo, kad prasminga sumažinti dabar urėdijose veikiantį administracinį aparatą, savo ruožtu tiesiogiai miške dirbančių specialistų turėtų daugėti. 
 
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, sujungus 42 urėdijas į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę, grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė. Vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. 
 
Vykdant miškų ūkio valdymo reformą, planuojama atleisti, kaip vakar naujienų agentūrai „ELTA“ sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas, iki 400 darbuotojų. Tai būtų bendrąsias ir administracines funkcijas vykdantys darbuotojai. 
 
Reformai reikalingų Miškų įstatymo pataisų projektas Seimui turėtų būti pateiktas kitą mėnesį. Bendra įmonė galėtų atsirasti jau kitų metų pradžioje, bet visa pertvarka gali užtrukti kiek ilgiau. 
 
Aplinkos ministerijos informacija.