2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Seniausiam Europos miškui gresia vabalų invazija – leiskime gamtai su tuo kovoti pačiai

 
Seniau kirtimo veiksmai Belovežo girioje buvo kontroliuojami - 2012 m. buvo nustatytos medžių naikinimą ribojančios kvotos, tačiau 2015 m. apie 90% šių kvotų buvo panaikintos, o pagal naujus siūlymus bus suteikta galimybė trigubai padidinti medienos ruošai skiriamą kiekį.
 
Pasiūlymas dėl tolesnių medienos ruošos darbų yra prieštaringas. Lenkijos valstybinių miškų departamentas (Lasy Panstwowe), laikosi požiūrio, kad girią kirsti būtina, nes taip kovojama su žievgraužiais, kurių lervos lenda po eglių žieve, kad ten padėtų kiaušinėlius. Besivystančios lervos minta vidiniais medžio sluoksniais ir ilgainiui medį gali sunaikinti.
 
Vietiniai mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip "Greenpeace Polska“, teigia, kad pažeistų medžių pašalinimas sukeltų daugiau žalos nei naudos, ir kad medienos ruošos darbų plėtrą skatina ekonominiai, o ne miško priežiūros interesai. Profesorius Tomasz Wesołowski, kuris tyrinėjo Belovežo paukščius daugiau nei 30 metų, sakė, jog tai būtų katastrofa, nes medienos ruoša ir atsodinimas visiškai pakeistų miško kokybę, o tai keltų grėsmę ir UNESCO paveldo statuso išsaugojimui. Manoma, kad taip Lenkija galimai pažeistų aplinkosaugos įsipareigojimus pagal ES "Natura 2000" programą.
 
Naujos kirsti siūlomos sritys užima 20% seniai suaugusio miško ploto, taip pat ir nykstančių miško pelkių buveines. Didelės apimties medienos ruoša dramatiškai pakeistų šių sričių ir aplinkinių buveinių savybes, ir net labiau nei žievgraužiai.
 
 
Nesvarbu, kur pasaulyje tai būtų daroma, miško „gelbėjimas“ kertant medžius, kai siekiama atgauti pažeistų miškų ekonominę vertę, dažnai sukelia žalos ekosistemoms daugiau nei pradinis natūralus pakenkimas. Kai nuo kinivarpų nukentėjo Vokietijos ir Čekijos Respublikos pasieniuose besidriekiantis Šumavos nacionalinis parkas ir jame buvo iškirsta daug medžių, paaiškėjo, kad toks „gelbėjimo“ būdas sustabdė miško atkūrimo procesą.
 
Negyvoje medienoje gyvenimas tęsiasi
 
Padaugėjus, kaip siūloma, Belovežo girioje miško ruošos darbų, būtų pašalintas ir tam tikras kiekis  negyvos medienos, o ji atlieka svarbų vaidmenį įtakodama miško sveikatą. 
 
Negyvi medžiai mums gal ir neatrodo patrauklūs, bet jie yra gyvybiškai svarbi buveinė vabzdžiams, mintantiems negyvomis pūvančiomis medžiagomis. Belovežo girioje yra daug nykstančių vabalų ir bestuburių gyvių, o jais minta paukščiai, smulkūs graužikai (pavyzdžiui, kirstukai, pelėnai), šikšnosparniai, retieji Barbastella barbastellus. Pastarieji tampa didesnių plėšrūnų, pavyzdžiui, pelėdų, vilkų, lūšių, grobiu.
 
Sunykusių eglių kelmus kai kurių rūšių geniai naudoja kaip lizdus, ant jų auga kerpės ir samanos, o kai kurios – Europoje jau nykstančios. Kai negyva mediena pašalinama, tai atsiliepia visai miško ekosistemai.
 
Kirtimas nėra būtinas
 
Kirtimas nėra vienintelė išeitis sprendžiant eglės žievgraužių problemą. Miškininkystėje naudojami, pavyzdžiui, ir feromoniniai spąstai, kurie gerai pritraukia vabzdžius, yra gana pigūs, lengvai prieinami. Tyrimai rodo, kad juos naudojant galima veiksmingiau nei medžių kirtimu valdyti vabalų invazijos procesus.
 
Vabalai gali pražudyti atskirus medžius, bet tai nebūtinai pakenkti visam miškui. Kaip ir daugelis ekosistemų, Belovežo giria jautri klimato kaitai. Kai kurios augalų rūšys, pavyzdžiui, Norvegijos eglės, tampa silpnesnės dėl besikeičiančių klimato sąlygų, ir jose gali įsiveisti vabalai. Tai neįkainojama miško regeneracijos proceso dalis – lapuočiai medžiai, kurie geriau prisitaiko prie besikeičiančių klimato sąlygų, auga tarpuose, kuriuos palieka mirusios eglės. Galvojant apie tolimą ateitį galbūt geriau būtų leisti Belovežo giriai atsinaujinti natūraliai.
 
 
 
 
Iliustracijos - pixabay.com.