2020 m. Nr. 8

 

2020 m. Nr. 7

 

2020 m. Nr. 6

 

2020 m. Nr. 5

 

2020 m. Nr. 4

 

2020 m. Nr. 3

 

2020 m. Nr. 2

 

2020 m. Nr. 1

 

2019 m. Nr. 12

 

2019 m. Nr. 11

 

2019 m. Nr. 10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮVARDINKIME MIŠKININKUS, ATLIKUSIUS ĮSTABIUS DARBUS

Teko matyti, kaip Vokietijos, Lenkijos, Suomijos ir kitų šalių miškininkai atitinkamai įvardija ypač vertingų objektų autorius. Gražus prisiminimas išliko iš Estijos, kai girininkas, išdėstęs akmenis prie girininkijos fasado, ant jų iškalė buvusių girininkų pavardes, vardus bei girininkavimo metus. Vokiečių miškininkai leidžia knygas apie seniausius, vertingus miškų masyvus, miškininkų veiklos istoriją.

Džiugu, kad ir pas mus prof. Romualdas Deltuvas, Algirdas Brukas, padedant Lietuvos miškininkų sąjungai, ėmė kelti iš istorinės užmiršties žymius miškininkus, rašyti apie atskirų miškų (girių) masyvų istorinę raidą. Prieš keletą metų gražią iniciatyvą parodė ir Jonavos miškų urėdijos Svilonių girininkijos girininkas Kęstutis Kakanis, įamžinęs leidinuku girininkijos istoriją, žymesnius įvykius, čia dirbusius miškininkus. Daugelis buvusių miškų urėdijų taip pat leido knygeles apie jų įmonės praeities ir dabarties veiklą, žmones.

Tačiau nemažai svarbių objektų miškuose tėra apžvelgti tik fragmentiškai ar liko nepaminėti. Pavyzdžiui, visi gėrimės Karšuvos girioje augančiu Jūravos ąžuolynu, bet konkrečiai nežinome, kas įveisė šį bene našiausią ąžuolyną Lietuvoje. Jo produktyvumas 100 metų amžiuje buvo daugiau nei 660 m3/ha. Labai gera stiebų medienos kokybė. Jaudina matant, kai lankydamiesi šiame ąžuolyne lenkų miškininkai nusiėmė kepures. Pasisekė nustatyti, jog šis ąžuolynas įveistas 1885 metais. Čia auga aukščiausias Lietuvos ąžuolas. Vokiečių prof. H. P. Schmitt, apžiūrėjęs jo giles, pastebėjo, kad jos panašios į Prūsijoje augančių ąžuolų.

Kitas, neturintis lygių, yra XIX a. įveistas Degsnės maumedynas. Jo produktyvumas 100 metų amžiuje siekė net 1000 m3/ha. Sėklų kilmę pavyko maždaug atsekti, o kas įveisimo sumanytas ir autorius – nežinome. Medyne auga aukščiausias medis ir maumedis Lietuvoje. Šalia jo pagal Stasio Tuminausko projektą įveista sėklinė plantacija, kuri produkuoja autentiškas sėklas. Už šios plantacijos projektą jam buvo suteiktas autorinis išradimo liudijimas. Mes tai žinome, o naujoms miškininkų kartoms ši S. Tuminausko autorystė liks nežinoma.

Lietuvos miškų instituto darbuotojai dr. Vytautas Ramanauskas ir Stasys Tuminauskas pasiūlė ir parengė būdą sparčiai augantiems maumedžio pusantrahibridams išgauti, kuris pripažintas išradimu ir taikytinas plantaciniams medynams auginti. Įveista tokio tipo sėklinių plantacijų.

Dr. Eugenijus Barniškis vadovavo įveisiant geografinius pušų želdinius daugiau kaip iš 30 pušies rytinio arealo proveniencijų. Šie želdiniai domina ir kitų šalių miškininkus. Nepažymėjus jų šiuolaikinėse laikmenyse, laikas užklos užmiršties dulkėmis.

Gėrimės per kelis dešimtmečius nusausinta, sutvarkyta Biržų giria, įrengtu kelių tinklu, padidėjusiu medynų našumu, Biržuose pastatyta miškininkų buveine. Šių darbų sumanytojas ir vykdytojas Visvaldas Cemnolonskas neseniai jau išėjo Anapilin. Mažėjant šių darbų dalyvių ir liudytojų gretoms, naujai miškininkų kartai, juo labiau visuomenei, atrodo, kad tokia giria visada buvo.

Kas būtų Biržų giria be Visvaldo Cemnolinsko rūpesčiu įrengtų kelių

Buvusiose miškų urėdijose įveista nemažai įvairių bandomųjų želdinių, sėklinių plantacijų. Mes dar žinome, kas įveisė pirmąsias pušies ir eglės sėklines plantacijas, kas sukūrė klonų archyvą, kokius maumedžio želdinius yra įveisęs buvęs Veisiejų miškų urėdijos Pertako girininkijos girininkas Antanas Olšauskas. Bet daugėja nežinančių, kodėl yra gerbiamas šis girininkas, kuo įdomūs jo veisti želdinai. Nežinoma, kas Klaipėdos krašte įveisė našius paprastojo buko želdinius Norkaičių girininkijoje. Įdomių miško objektų galima rasti kiekvienoje girininkijoje. 

Sudėtingos buvo ir miško medelynų kūrimosi, plėtros istorijos, kurių dalis dabar kaip neperspektyvūs likviduojami ar numatyti uždaryti. Taip susiklostė, kad daug dėmesio buvo skiriama, pavyzdžiui, Dubravos medelynui, o kas įkūrė nuo tarpukario metų žinomą Raudondvario medelyną – nežinome.

Jau tolima istorija tapo ir 1957 m. tuometinio miškų ūkio ministro Algirdo Matulionio ir Lietuvos miškų instituto direktoriaus Antano Kvedaro iniciatyva įkurtos Dubravos miškų tyrimo stoties veikla. Svarbiausios jos funkcijos buvo Lietuvos miškų instituto, LŽŪA Miškų ūkio fakulteto ir  Kauno miškų technikumo darbuotojų vykdomų mokslinio tyrimo darbų suderinimas su gamyba, profesiniu ugdymu ir miškų ūkio reprezentavimu.

Girionių parkas pradėtas kurti 1960 m. pagal architekto  A. Tauro projektą

Įamžinat miškininkų darbus turime ir sektinų pavyzdžių. Kretingos miškų urėdijos buvusio vadovo Antano Milkaus ir kitų miškininkų iniciatyva Palangoje, pajūrio miškelyje, pastatytas ąžuolinis stogastulpis su užrašu, kad tarpukario miškų urėdo Marijono Daujoto iniciatyva ir jam vadovaujant 1924 m. prie Palangos pradėtos apželdinti mišku Baltijos jūros krantų kopos. Kitas pavyzdys: Girionių parko pradžioje pastatytas informacinis užrašas byloja, kad Girionių parkas 1960 m. sukurtas pagal architekto Antano Tauro projektą.

Reikėtų tęsti Lietuvoje miškininkų sukurtų įstabių objektų vienokį ar kitokį įamžinimą, jų autorių įvardijimą. Tai galima atlikti įvairiai. Pirmiausia, reikia atrinkti tokius objektus, įvardinti laikmenose, sudaryti ir išleisti vertingų miško objektų katalogą. Prie labiau lankomų objektų vertėtų įrengti informacinius stendus ar padėti didesnius akmenis, padarant juose atitinkamus užrašus. Tokie akmenys išliktų ilgiausiai.

Buvęs Druskininkų miškų urėdas Viktoras Klimas daug prisidėjo įamžinant pokario kovų istoriją

Vykstant miškų valdymo reformai, ne visų miškų urėdijų metraščiai ir dokumentai buvo reikiamai išsaugoti. Ypač neapsaugoti yra vertingi objektai, atsidūrę privačiuose miškuose. Spręstinas klausimas ir dėl miško muziejaus kūrimo.

Pritarus mūsų siūlymui, Valstybinių miškų urėdijos vadovams kartu su Lietuvos miškininkų sąjunga vertėtų apsvarstyti šį klausimą bendrame posėdyje, sudaryti specialistų darbo grupę, kuri galėtų pasikviesti į talką ilgamečius girininkus bei senesnės kartos miškininkus. Prašome išsakyti savo nuomonę.  

Kuršėnų miškininkų sutvarkyta aplinka ir atstatyta koplyčia Agailių miške