2018 m. Nr. 10

2018 m. Nr. 9

 

2018 m.Nr. 8

2018 m. Nr. 7

2018 m. Nr. 6

2018 m. Nr. 5

2018 m. Nr. 4

2018 m. Nr. 3

2018 m. Nr. 2

2018 m. Nr. 1

2017 m. Nr. 12

2017 m. Nr. 11

2017 m. Nr. 10

2017 m. Nr. 9

2017 m. Nr. 8

2017 m. Nr. 7

2017 m. Nr. 6

2017 m. Nr. 5

2017 m. Nr. 4

2017 m. Nr. 3

2017 m. Nr. 2

2017 m. Nr. 1

2016 m. Nr. 12

2016 m. Nr. 11

2016 m. Nr. 10

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Varpinės medlievos – gražios ir mėgstamos, bet naikintinos

 

Varpinė medlieva savaime auga Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Dabar ji aptinkama beveik visoje Europoje ir Azijoje. Žiedai balti, gana tankiomis kekėmis. Uogos sunoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Dauginasi sėklomis ir šaknų atžalomis. Uogas mėgsta lesti paukščiai, todėl jas išplatina.

 
Lietuvoje varpinės medlievos dažniausiai įsikuria vidutinio drėgnumo ir sausuose spygliuočių miškuose, šlaituose, pakrantėse, medžiais apaugusiose kopose, pakelėse, tačiau plinta net į pelkines bendrijas. Gerai auga tiek rūgščiame, tiek šarminiame dirvožemyje. Labai atsparios šalčiui. Plisdamos sudaro tankius krūmynus, ypač pušynuose ir miškų pakraščiuose. Susidarius tokiems sąžalynams, buveinėje pasikeičia vietinių augalų bendrijos, dirvožemio maisto medžiagų sudėtis, pakinta apšvietimo sąlygos. Dėl to sutrinka savaiminis medžių, krūmų rūšių atsinaujinimas.
 
Nukirtus varpinės medlievos krūmus, jie labai greitai atželia iš kelmų ir išaugina daug šakninių atžalų. Geriausias būdas jiems naikinti – dar gyvus krūmus apdoroti cheminiais preparatais. Į kamienuose išgręžtas angas reikia įterpti glifosato veikliųjų medžiagų turinčių herbicidų.  Stiebus galima nupjauti tik tada, kai krūmas visiškai nudžiūva. Jaunus augalus galima išrauti.
 
Aplinkos ministerijos informacija.