2020 m. Nr. 4

 

2020 m. Nr. 3

 

2020 m. Nr. 2

 

2020 m. Nr. 1

 

2019 m. Nr. 12

 

2019 m. Nr. 11

 

2019 m. Nr. 10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VISI SUSITELKĖME TAM, KAD UŽTIKRINTUME MŪSŲ ĮMONĖS VEIKLOS STABILUMĄ

Jeigu koronaviruso plitimas Lietuvoje  įgautų didelį mastą ir reikėtų priverstinai karantinuoti nemažai gyventojų, ar Valstybinių miškų urėdija galėtų daliai tokių žmonių suteikti laikinai apsigyventi tinkamas patalpas regionuose, kitokią pagalbą?

Taip. Valstybinių miškų urėdija, įvertinusi patalpas ir jų galima pritaikymą karantinavimui, turi vieną bendrabučio tipo pastatą su 30 lovų. Taip pat skirtinguose regioniniuose padaliniuose, esant reikalui, galima būtų pritaikyti dar 42 pastatus.

Esant ekstremaliai situacijai, kaip vyksta pagrindinis pavasario darbas – miško sodinimas? Ar visiems darbuotojams ir miško sodintojams užtenka individualių apsaugos priemonių, nėra koronavirusu užsikrėtusių VMU darbuotojų?

Nuo ankstaus pavasario miško atkūrimo ir įveisimo darbai pilnu pajėgumu vykdomi visuose įmonės regioninių padalinių miškuose. Šiemet bus atkurta 8362 ha bei naujai įveista 509 ha miškų, pasodinsime apie 30 mln. medelių. Kaip ir kasmet, daugiausiai bus pasodinta eglių, beržų, pušų, juodalksnių ir ąžuolų.

Dėl darbuotojų apsaugos karantino laikotarpiu atlikome daugybę pakeitimų organizuojant darbus. Visas miško sodinimo procesas organizuojamas taip, kad nebūtų darbuotojų susibūrimų ir laikomasi rekomenduojamo kaip įmanoma didesnio saugaus atstumo tarp dirbančių žmonių. Darbuotojai skirtingu laiku pradeda darbą, atitinkamai skirtingu metu pietauja ir baigia darbus. Visos šios organizacinės priemonės yra būtinos darbuotojų sveikatos apsaugai. Taip pat įrankiai ir patalpos nuolat dezinfekuojamos. Skubiai vykdėme konkursą, todėl netrukus atkeliaus ir individualios apsaugos priemonės darbuotojams – kaukės.

Deja, Valstybinių miškų urėdijoje turėjome vieną susirgimo Covid-19 virusu atvejį.

Lietuvoje kovo 12–13 d. praūžusi audra „Laura“ padarė nemažai žalos šalies miškams. Gal jau žinomi tikslūs išverstos ar kitaip sugadintos medienos kiekiai? Ar karantino metu tvarkomi audros padariniai?

Skaičiuojama, kad iš viso išversta arba išlaužyta daugiau nei 100 000 kub. metrų medienos. Deja, audra išvertė daug medžių, kurie galėjo augti dar daug metų. Labiausiai uraganinis vėjas niokojo miškus Kretingos, Šilutės, Panevėžio, Raseinių ir Ukmergės regioniniuose padaliniuose. Po audros iš karto buvo imtasi tvarkyti jos padarinius: pirmiausia buvo atlaisvinti medžiais užversti keliai, dabar tvarkomi pažeisti medynai.

Kiekvieną pavasarį miškininkai ir aplinkosaugininkai susiduria su neišgyvendinta problema – pernykštės žolės deginimu ir gaisrų grėsme palaukių želdiniams bei miškams. Kokia situacija šį ankstyvą pavasarį? Kaip VMU pasiruošusi ją suvaldyti?

Valstybinių miškų urėdija pradėjo aktyvų pasiruošimą artėjant gaisrų sezonui ir ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Jos deginimas tampa pagrindine gaisrų miškuose priežastimi. Skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose kasmet traumuojami arba žūva žmonės. Todėl, kaip ir kasmet, prašome gyventojų būti atsakingais, nedeginti pernykštės žolės, saugoti ne tik save, savo turtą, bet ir tausoti gamtą. Šalies miškus, kuriuose yra didžiausia rizika gaisrams kilti, jau pradeda stebėti antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus – prie monitorių pasikeisdama budės apie 50 žmonių komanda. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budės 57 priešgaisrinės komandos, sudarytos iš papildomai samdomų apie 250 darbuotojų. Atlikta gaisrinės technikos apžiūra, sutvarkytas gaisrų gesinimo inventorius, sudaromi budėjimo grafikai. Apie 300 specialistų pajėgos sudaro rezervines komandas, kurios mobilizuojamos esant didesniems gaisrams, dar 30 žmonių nuolatos budės priešgaisriniuose bokštuose.

Šiais metais Valstybinių miškų urėdija įsigijo 23 naujus padidinto pravažumo krovininius automobilius, skirtus miško gaisrams gesinti, kuriuose sumontuotos 300 litrų vandens talpyklos. Tokių visureigių iš viso Lietuvoje yra 38, darbui paruošta dar 20 vandens cisternų  ir 61 priešgaisrinis automobilis. Miškuose bus pastatyti visiškai nauji gaisrų prevencijai skirti ženklai.

Kaip numatote organizuoti įmonės veiklą, jei, remiantis analitikų prognozėmis, epidemija mūsų šalyje užsitęstų iki vasaros pradžios ar net vėliau? Įvertinus įmonės ekonominius praradimus, kokius kompensavimo mechanizmus esate numatę už galimas prastovas VMU darbuotojams, verslo partneriams? 

Visas verslas pasaulyje dabar susiduria su didžiuliais iššūkiais. Valstybinių miškų urėdija – ne išimtis. Jau prieš tai kilusi įtampa medienos sektoriuje ir net 40 proc. kritusios kainos turėjo įtakos įmonės rezultatams. Dabar jaučiame dar didesnį medienos pirkimų lėtėjimą, gauname signalų iš medienos pirkėjų, kad norima stabdyti sutarčių vykdymą, todėl turime atsakingai įvertinti medienos gamybos apimtis. Įmonė yra priklausoma nuo medienos pirkėjų: jeigu pastarieji medieną pirks, visi turės darbo, jeigu ne – medienos apimtis teks mažinti. Medienos sektoriaus įmonės visoje Europoje išgyvena panašią situaciją.

Todėl įmonė vertina rizikas, atlieka ir pandemijos įtakos 2020 m. finansinei būklei ir veiklos rezultatams prognozę, atsakingai peržiūrime suplanuotas išlaidas bei investicijas. Mūsų finansų specialistai prognozuoja du scenarijus: nuosaikų ir drastišką. Turėsime priimti daug sprendimų, kurie padėtų išgyventi visiems šį nelengvą laikotarpį ir labai tikimės nuosaikesnio scenarijaus.

Bet kokiu atveju užtikrinsime visus būtinus miškininkystės darbus. Mūsų tikslas – užtikrinti ir visas darbo vietas bei stabilius atlyginimus darbuotojams. Esu dėkingas darbuotojams, kurie šiuo nelengvu visiems laikotarpiu dirba tikrai daug ir stengiasi užtikrinti įmonės veiklos stabilumą.

Dėkojame už atsakymus.