2019 m. Nr. 10

 

2019 m. Nr. 9

 

2019 m. Nr. 8

 

2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

 

XXV IUFRO pasaulinis kongresas Brazilijoje

Pirmą kartą IUFRO pasaulinis kongresas atkeliavo į Pietų Ameriką bei Braziliją, kuri gali pasigirti antrais pagal dydį pasaulyje miškų ištekliais bei ne mažesne jų svarba šalies ekonomikai ir visam pasauliui, susirūpinusiam klimato kaitos mažinimu. Didesnė Brazilijos teritorijos dalis yra padengta natūralios kilmės miškais (per 490 mln. ha). Todėl miškas šalyje laikomas svarbiausiu strateginiu ištekliumi, kartais visiškai nulemiančių didžiulių šalies regionų, ypač nutolusių nuo didesnių miestų, gyvenimą. Natūralių miškų medynų tūris 2018 m. sudarė apie 118 mlrd. m3, juose buvo sukaupta per 51 mlrd. tonų anglies. Dar beveik 10 mln. ha užima dažniausiai nevietinių medžių rūšių plantacijos. Už miškų naudojimą, jų plėtrą bei indėlį į šalies ekonomiką atsako Brazilijos miškų tarnyba, priklausanti Žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto tiekimo ministerijai. Populiarus sprendimas, susijęs su miškų apsaugos stiprinimu bei jų tvariu naudojimu, yra miško koncesijos. Vietos miškininkų supratimu, tai yra efektyvi priemonė, suformuojanti legalaus miškininkavimo sąlygas bei sauganti nuo miško grobimo. Pavyzdžiui, 18-oje išnuomotų plotų nuo 2010 m. iki 2019 m. buvo prikirsta 913 tūkst. m3 medienos iš 1,5 mln. ha bei už ją sumokėta apie 14 mln. eurų mokesčių. Informacijai apie šalies miško išteklius surinkti vykdoma Nacionalinė miškų inventorizacija atrankos metodais (20x20 km tinklelis), iki šiol padengta tik pusė šalies teritorijos. Miškininkavimui planuoti yra kuriamas Nacionalinis viešųjų miškų registras, kuriame kaupiama geografiškai orientuota skaitmeninė informacija apie miškų išteklius. Registre šiuo metu sukaupta informacija tik apie 37 proc. šalies teritorijos. Gaisrams stebėti naudojami dirbtiniai žemės palydovai. Beje, vietos miškininkai, paklausti apie „katastrofiškos apimties“ miško gaisrus, buvo gana ramūs – „na, degė, visada dega, bet viską sukontroliavome“. 
Miškų sektoriuje 2018 m. dirbo 423 tūkst. darbuotojų. Apskaityta, kad 2017 m. buvo pagaminta 275 mln. m3 apvalios medienos. Miškai sertifikuojami pagal FSC ir PEFC (pastaruoju atveju per nacionalinę Cerflor sistemą). 2018 m. buvo sertifikuota atitinkamai 6,4 mln. ha ir 3 mln. ha miškų. 
Miškininkystės mokymas startavo tik 1960 m., kai buvo pradėtas dėstyti miškų inžinerijos kursas. Šiuo metu miškininkystę galima studijuoti 62 aukštojo mokslo bei 72 žemesnio rango mokyklose.  Brazilijoje 2017 m. suteikta apie 400 magistro ir 160 daktaro laipsnių miškų inžinerijos studijų srityje. Įstojusių į šias studijas ir įgijusių laipsnį santykis atitinkamai yra 2:1 ir 4,5:1. 
 
IUFRO pasauliniai kongresai teminiu požiūriu aprėpia visus miškotyros mokslo aspektus. Šio kongreso tematika apėmė aktualiausius šiuo metu miškotyros klausimus: miškas ir žmogus, miškas ir klimato kaita, miškas ir miško produktai žalesnei ateičiai, biologinė įvairovė, ekosisteminės paslaugos ir biologinė invazija, miško, dirvos ir vandens sąveika. Kongreso metu pristatyti 2648 moksliniai pranešimai (https://app.oxfordabstracts.com/events/691/program-app/program-codes/submissions/1. 
Iš Lietuvos dalyvavo 10 mokslininkų, atstovaujančių LAMMC Miškų institutą bei Vytauto Didžiojo universitetą. 
ŽŪA Miško biologijos ir miškininkystės instituto profesorius dr. Gediminas Brazaitis padarė žodinį pranešimą „Plynų kirtaviečių dydžio modeliavimas, remiantis ankstyvų sukcesinių stadijų paukščių bendrijomis“, kuriame pristatyti daugiamečiai atželiančių kirtaviečių paukščių bendrijų tyrimai, bandoma atsakyti į klausimą, „koks yra optimalus plynos kirtavietės dydis“. Jis taip pat pateikė stendinį pranešimą „Kaip medžių rūšių skaičius įtakoja medyno tūrį ir stabilumą hemiborealiniuose Lietuvos miškuose?“. 
 
 
Šio instituto docentė dr. Lina Straigytė pranešime „Lapų nuokritų irimo intensyvumo palyginimas: priemiestiniai miškai ir miestų žaliosios erdvės“ analizavo pagrindinių 4 medžių rūšių (paprastojo ąžuolo, paprastojo klevo, karpotojo beržo ir mažalapės liepos) lapų nuokritų irimo intensyvumą, priklausomai nuo miesto želdynų tipo. Ji taip pat buvo pranešimo „Europos miestų žaliosios infrastruktūros naudojimas turizmui: skirtingų kultūrų tyrimas“ bendraautorė. Šiame pranešime analizuota, kaip skiriasi turistų požiūris į esamus miesto želdynus 7-ose Europos šalyse. 
ŽŪA Aplinkos ir ekologijos instituto profesorius dr. Vitas Marozas skaitė pranešimą „Dominuojančių medžių rūšių fotosintezės ir chlorofilo fluorescencijos pokyčiai vegetacijos sezono metu Europos hemiborealinių miškų zonoje, Lietuvoje“. 
ŽŪA Miškotvarkos ir medienotyros instituto lektorė dr. Ekaterina Makrickiene pristatė pranešimą „Viso gero komandavimu ir kontrole grindžiamam miškų valdymui? Kritinė dviejų šalių, vykdančių socialinę–ekonominę pertvarką, analizė“, kuriame palygino Lietuvos ir Slovakijos miško ūkio valdymą, bandydama pagrįsti, kad socialistinės praeities paveldas yra, galbūt, daugelio dabarties problemų priežastis. Ji taip pat padarė stendinį pranešimą „Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medžių „vilkų“ morfologinių tipų morfologinės, aplinkos ir genetinės charakteristikos“ bei papildomame kongreso renginyje „ALTERFOR – Alternatyvūs miškininkavimo modeliai ateities miškams“, kur kartu su dr. G. Mozgeriu pristatė alternatyvaus miškininkavimo Lietuvoje prielaidas ir galimas pasekmes. 
ŽŪA Miškotvarkos ir medienotyros instituto docentas dr. Donatas Jonikavičius pranešime „Nuotoliniai žievėgraužio pažeidimų eglynuose tyrimai medžio lygmeniu, naudojant naujos kartos hiperspektrinę kamerą“ nagrinėjo pastaraisiais metais atliktus tyrimus, kur gvildentos galimybės nuotoliniu būdu aptikti žievėgraužio tipografo užpultus eglės medžius ankstyvoje pažeidimo stadijoje, naudojant hiperspektrinius ir artimųjų infraraudonųjų spindulių zonoje fiksuotus daugiaspektrius vaizdus. 
ŽŪA Miškotvarkos ir medienotyros instituto prof. dr. Gintautas Mozgeris pranešime „Klimato kaitos įtakos Lietuvos miškininkystei erdviniai ypatumai“ pristatė šiame institute išvystytą lietuvišką miškininkavimo sprendimų priėmimo paramos sistemą Kupolis, kuri adaptuota naudoti esant skirtingoms miškų augimo ir miškininkavimo sąlygoms keičiantis klimatui bei žmonijai stengiantis šią kaitą sušvelninti. Pranešimo pagrindinis akcentas buvo miškų ir miškininkystės galimos raidos Lietuvoje iki 2060 metų modeliavimo rezultatai, atskleidę, kad žmogaus ir jo pasirinkto ūkininkavimo modelio miškuose įtaka yra didesnė, nei sąlygojama klimato kaitos ir žmonijos pastangų šią kaitą sušvelninti. 
VDU Botanikos sodo atstovo dr. Remigijaus Daubaro pranešime „Plynų kirtimų įtaka borealinių miškų biologinei įvairovei“ buvo įvertinta plynų kirtimų paprastosios pušies medynuose įtaka dirvos cheminei sudėčiai, vabzdžių populiacijų gausai bei kai kuriems įprastiniams pušynų uoginiams augalams. 
LAMMC Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas pranešime „Klijuotos medienos ir gelžbetonio vertės grandinių įvertinimas palyginamosios analizės būdu“ kiekybiškai įvertino bei palygino kai kurių klijuotos medienos ir gelžbetonio konstrukcijų, naudojamų Lietuvos statybos sektoriuje, vertės grandines – nuo žaliavų gamybos, gaminio gamybos iki statinio statybos – bei poveikį darnumui (aplinkos tvarumui).
 
 
Šio instituto doktorantas Benas Šilinskas pranešime „Eglės ir pušies, augančios skirtingo pradinio tankumo želdiniuose, medienos statinis ir dinaminis elastingumo moduliai“ nagrinėjo medienos savybių nedestruktyvaus tyrimo metodus, įvardindamas geriausią medienos kokybę užtikrinančius 4000–5000 medžių 1 ha želdinius. 
 
 
Kongreso dalyviai įsipareigojo stiprinti asmenines pastangas kovojant su globaliomis miškams kylančiomis grėsmėmis, pasirašydami deklaraciją (https://www.surveymonkey.com/r/Support-the-Forest-Science-Pledge). Deklaraciją pasirašė ir Lietuvos atstovai.
Pasaulio mokslininkai kviečiami prisidėti asmeninėmis žiniomis ir praktiniais sprendimais, siekiant: skatinti tokį žemės naudojimą, kuris būtų draugiškas gerinant vandens ir gyvojo pasaulio išteklius; kovoti su miškų plotų mažėjimu bei atkurti jau prarastus kraštovaizdžius; skatinti anglies kaupimui palankių miško produktų tiekimą; siekti, kad miškai geriau tenkintų visuomenės fizinius bei dvasinius poreikius. 
 
 
Kitas IUFRO kongresas vyks 2024 m. Švedijoje, Stokholme. Jį rengs Švedija kartu su kaimyninėmis šalimis, įskaitant ir Lietuvą. Planuojama, kad viena šio kongreso organizuojamų pažintinių-mokomųjų kelionių vyks Baltijos šalyse, jos metu bus rodomi ir Lietuvos miškininkavimo bei gamtos ypatumai.
 
Parengė VDU ŽŪA prof. dr. Gintautas MOZGERIS