Pradėta viešoji konsultacija dėl Miško kirtimų taisyklių pakeitimų

Miško kirtimų taisyklių pakeitimo tikslas – tobulinti miško kirtimų technologinius reikalavimus saugomose teritorijose, Europos Bendrijos (EB) svarbos buveinėse ir rekreaciniu požiūriu jautriose teritorijose, mažinti žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių plitimo grėsmę.

Miško kirtimų taisyklių pakeitimo projekte siūloma:

1. Nustatyti, kad miestų ir miestelių teritorijose esančiuose miškuose ir 300 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribos, mediena negali būti ruošiama, ištraukiama, miško kirtimo liekanos išvežamos iš kirtavietės nuo 22 val. iki 7 val.

2. reikalauti įvykdžius miško kirtimus II miškų grupės ir Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruotų saugomų teritorijų, miškuose, užlyginti gilesnes kaip 20 cm provėžas už biržės ribų ir miško keliuose, paliktas traukiant arba išvežant medieną ir (ar) miško kirtimo liekanas

3. Siekiant mažinti žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių plitimo grėsmę siūloma:

  • sumažinti eglynų minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių ūkiniuose miškuose iki 61 metų (šiuo metu yra 71);
  • nustatyti, kad pagrindiniai miško kirtimai eglynuose draudžiami nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.; 
  • atsisakyti privalomumo vykdyti atvejinius miško kirtimus 0,8 ir didesnio skalsumo N ir L hidrotopų augaviečių eglynuose;
  • neleisti vykdyti atvejinių pagrindinių miško kirtimų eglynuose, kuriuose nėra pakankamo kiekio tikslinių medžių rūšių gyvybingo pomiškio ar susidariusio antrojo ardo;
  • drausti ugdomaisiais miško kirtimais iš mišriųjų medynų formuoti grynuosius eglynus;
  • ugdomieji miško kirtimai, 40 metų ir vyresniuose eglynuose, būtų draudžiami nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.;
  • leisti gegužės–rugpjūčio mėnesiais III–IV grupės miškuose, nesančiuose Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruotose saugomose teritorijose, vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus eglynuose, kurie nesiriboja su 40 metų ir vyresniais eglynais ir po plynojo sanitarinio miško kirtimo liktų nekertama 0,4 ha ir mažesnio ploto to paties taksacinio sklypo dalis, plynąjį sanitarinį miško kirtimą vykdyti visame taksaciniame miško sklype.

4. Siekiant užtikrinti didesnį biologinės įvairovės medžių atsparumą neigiamiems veiksniams, nustatyti reikalavimą, kad jie turėtų būti paliekami grupėmis. Biologinei įvairovei išsaugoti skirtų medžių grupių paskirtis: inicijuoti ir paspartinti rūšių, susijusių su brandžiais medynais, atsikūrimą iškirstoje biržės dalyje želdinių ir jaunuolyno augimo fazėse, prisidėti prie naujo medyno struktūros įvairovės, užtikrinti senų medžių ir su jais susijusių mikrobuveinių buvimą, tapti įvairių formų ir suirimo stadijų negyvos medienos šaltiniu.

5. Nustatyti, kad plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės būtų rėžiamos vengiant tiesių linijų (atsižvelgiant į miško augaviečių ribas ar reljefo formas).

6. Leisti kirsti plynai 50–100 metrų atstumu nuo magistralinių ir krašto kelių.

7. Supaprastinti dviejų atvejų atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai medynuose, kuriuose nėra antrojo ardo ar pomiškio, būtų vykdomi tik atsižvelgus į medžių derliaus metus.

8. Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruotų saugomų teritorijų III miškų grupės ir II miškų grupės N hidrotopo augaviečių pušynuose nevykdyti supaprastintų atvejinių pagrindinių miško kirtimų paskutinio atvejo.

9. Apibrėžti mažosios miško technikos kriterijus ir nustatyti technologinius reikalavimus ruošiant ir ištraukiant medieną mažąja medienos ruošos technika.

10. Uždrausti IIA miškų grupės miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruotose saugomose teritorijose plynuosius sanitarinius miško kirtimus.

11. Neriboti atrankiniais sanitariniais miško kirtimais galimų iškirsti medžių grupių maksimalaus ploto.

12. Kertant IIA miškų grupės ar į Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruotas saugomas teritorijas, patenkantį III miškų grupės mišką plynaisiais sanitariniais miško kirtimais saugoti medžius su mikrobuveinėmis.

13. Neriboti medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimais leidžiamų pertvarkyti gluosnynų, blindynų ir baltalksnynų amžiaus.

14. Atsižvelgiant į Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų parengtas EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijas, reglamentuoti biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimų vykdymo technologinius reikalavimus EB svarbos natūraliose miškų buveinėse ir EB svarbos rūšių buveinėse.

15.  Papildyti Miško kirtimo taisyklių 1 priedą (Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų paukščių lizdavietes) kitomis saugomomis gyvūnų ir augalų rūšimis.

16. II–IV miškų grupių miškų žuvusiuose medynuose numatyti galimybę specialiaisiais miško kirtimais ruošti želdavietes  ar želvietes miškui atkurti.

Konsultacijos tikslas

Gauti profesinės miškininkų bendruomenės pastabas ir pasiūlymus dėl Miško kirtimų taisyklių pakeitimo projekto. Konsultacijos metu galima teikti ir kitus siūlymus dėl Miško kirtimų taisyklių pakeitimo.

Konsultacijos rezultatų panaudojimas

Konsultacijos rezultatas bus panaudotas rengiant aplinkos ministro įsakymo dėl Miško kirtimų taisyklių pakeitimo projektą.

Iki 2024 m. balandžio 29 d. organizuotas I-asis viešųjų konsultacijų ciklo etapas.

Miškininkai kviečiami teikti pasiūlymus ir pastabas ir aktyviai įsitraukti į Miško kirtimų taisyklių projekto rengimą. Visus konsultavimosi etapus numatoma užbaigti iki 2024 m. spalio 30 d. 

Daugiau informacijos dėl projekto

Zbignev Glazko, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas, el. p. zbignev.glazko@am.lt, tel. 8 696 77066.

AM inf.