Nacionalinė miškų inventorizacija (NMI) yra kartojama kas 5 metai. Tai leidžia operatyviai sudaryti medynų plotų balansą ir įvertinti iškirstus medynus, įsitikinti jų atkūrimo kokybe.
| 1 pav. Lietuvos miško žemių ploto balansas ir jo kaita 2002–2022 metais visuose miškuose (* keliai, kariniai poligonai, pievos ir kt.) |
Per analizuojamą laikotarpį (2002–2024 m.) visuose Lietuvos miškuose pagrindiniais kirtimais vidutiniškai kasmet buvo kertama 18 tūkst. ha medynų (1 pav.), iš jų vidutiniškai valstybiniuose miškuose 9,1 tūkst. ha, privačiuose – 8,9 tūkst. ha. Daugiausia buvo kertama 2018–2022 metais – 20,2 tūkst. ha, mažiausiai – 2008–2012 m., t. y. ekonominės krizės metais – 15,6 tūkst. ha per metus. Privačių miškų pušynų plotui (27,3 proc.) esant trečdaliu mažesniam, už valstybinių pušynų plotą (35,9 proc.), privačiuose pušynuose iškertamas plotas (17,8 proc.) viršija iškertamą pušynų plotą valstybiniuose miškuose (15,7 proc.). Dar didesnis disbalansas tarp valstybinių ir privačių miškų turimo ir iškertamo eglynų ploto. Privačiuose miškuose, esant dvigubai mažesniam (12,7 proc.) lyginant su valstybiniais miškais (24,9 proc.), eglynų plotui, privačių miškų eglynuose kertama (22,3 proc.) beveik tiek pat, kaip ir valstybinių miškų eglynuose (24,0 proc.).
Lietuvos miškuose 2002–2022 metais miško žemėje buvo atkurta 348 tūkst. ha miškų, įveista ar savaime išaugo ne miško žemėje 140 tūkst. ha, papildomai inventorizacijos metu buvo identifikuota 42 tūkst. ha savaiminių miškų (1 pav.) Atkurti, įveisti, savaime išaugo ar buvo identifikuoti per 22 metus (530 tūkst. ha) miško plotai sudaro beveik ketvirtadalį visų Lietuvos miškų ploto. Daugiau pusės (188 iš 348,4 tūkst. ha) viso atkurto medynų ploto tenka valstybinių miškų miškininkams. Valstybinių miškų miškininkai taip pat ženkliai pasidarbavo įveisdami miškus ne miško žemėje (25 tūkst. ha). Didžiausias atkurtų medynų plotas tenka eglynams, visuose miškuose jis lygus 31,2 proc., privačiuose miškuose atkuriami eglynai sudaro 21,1 proc., valstybiniuose – 39,9 proc. Be atkurtinų medynų analizuojamame laikotarpyje buvo konstatuoti 27,3 tūkst. ha miškų, vidutiniškai kasmet 1,4 tūkst. ha transformuotų į kitas miško (miško keliai, elektros ir kitos technologinės linijos – 18 proc. ploto) ir ne miško žemės (kariniai poligonai, pievos, pelkės, bendro naudojimo keliai, namų valdos, karjerai ir kt. – 82 proc. ploto) naudmenas, iš jų valstybiniuose miškuose 8,9 tūkst. ha iš viso ir 0,4 tūkst. ha kasmet.
Kaip laikomasi miškų įstatyme nustatytos normos – atkurti mišką per 3 metus? Besikaupiantis kirtaviečių plotas iki 2017 m. privačiuose ir valstybiniuose miškuose yra labai panašus, atitinkamai 17 ir 19 tūkst. ha, kas yra tolygu vidutiniškai 2 metų iškirstų medynų plotui (2 pav.). Vėliau neapželdintas kirtaviečių plotas valstybiniuose miškuose stabilizuojasi, o privačiuose miškuose ir toliau didėja, 2022 metais pasiekdamas maksimumą – 25,5 tūkst. ha. Tai yra tolygu 3 metų kirtimų normai ir kylančiai grėsmei pažeisti miškų įstatyme nustatytą 3 metų kirtaviečių atkūrimo normą. Panaši situacija stebima ir su žuvusių medynų plotais (2 pav.). Iki 2017 metų šie plotai valstybiniuose ir privačiuose miškuose skyrėsi nedaug, vėliau privačiuose miškuose žuvusių medynų plotai lyginant su valstybiniais padidėjo iki 3 kartų (2 pav.).
2 pav. Kirtaviečių ir žuvusių medynų plotų kaita 2002–2024 metais valstybiniuose ir privačiuose su rezervuotais miškuose
Vertinant miškų atkūrimą, svarbu nustatyti kokiu laipsniu iškirstame plote yra atkuriami buvusios medžių rūšies medynai, ar mažiau vertingos medžių rūšys atkuriamos labiau vertingomis (3 pav.). Pagal iškirstų ir atželdintų ta pačia rūšimi medynų ploto santykį skirtinos trys situacijos: atkurtų medynų plotas yra didesnis nei iškirstų (eglynai ir juodalksnynai valstybiniuose, drebulynai ir baltalksnynai privačiuose miškuose) plotai apytikriai yra lygūs (privatūs eglynai, beržynai ir juodalksnynai) arba atkurtų medynų plotas yra mažesnis už iškirstų medynų plotą (visi pušynai, valstybinių miškų beržynai, drebulynai ir baltalksnynai). Tai, kad pušynų atkuriamas plotas tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose yra mažesnis už iškirstą plotą (3a pav.), yra paaiškinama žymiai didesnių pastangų poreikiu auginti pušynus, apsaugoti juos nuo ypač didelio pavojaus būti pažeistiems kanopinių žvėrių, lyginant su eglynų auginimu. Nemaži pušynų kirtaviečių plotai, ypač valstybiniuose miškuose yra atkuriami eglynais, kitomis medžių rūšimis. Eglynais atkurtas plotas valstybiniuose miškuose iki 2 kartų viršija iškirstą eglynų plotą. Privačiuose miškuose, pradedant 2013 metais, atkurtas eglynais plotas yra mažesnis už iškirstą eglynų plotą (3b pav.).
3 pav. Kirtaviečių ir atkurtų plotų kaita 2002–2024 metais valstybinių ir privačių miškų pušynuose (a), eglynuose (b), beržynuose (c), drebulynuose (d), juodalksnynuose (e) ir baltalksnynuose (f)
Beržynų atkūrimas beržu valstybiniuose miškuose stebimas vidutiniškai tik 60 proc. iškirsto beržynų ploto, privačiuose miškuose atkūrimas beržu kinta nuo 52 proc. iki 100 proc. ir daugiau (3c pav.). Valstybinių miškų drebulynai atsikuria tik pusėje iškirsto ploto (3d pav.), kai privačių miškų drebulynai atsikuria 2 kartus ir dar didesniame nei iškirstų drebulynų plotas. Valstybinių miškų juodalksnynai atsikuria vidutiniškai 1,5 karto didesniame plote, nei iškirstas plotas, (3e pav.), kai privačių miškų iškirstų ir atkurtų juodalksnynų plotų santykis keičiasi su laiku. Valstybinių miškų baltalksnynų plotai atsikuria mažesniame nei iškirstas plotas, kai privačiuose miškuose atsikuriančių baltalksnynų plotas viršija iškirstų baltalksnynų plotą (3f pav.). Iškirstų ir atkurtų medynų vyraujančios medžių rūšies santykis rodo, jog valstybiniai miškai daugiau investuoja keičiant mažiau vertingas medžių rūšis labiau vertingomis. Tam tikra išimtis tenka pušynams, pastaruoju metu ypač pažeidžiamiems kanopinių žvėrių pertekliaus.
