Mūsų girios, 2022 m. nr. 6
Klimato pokyčiai ir dideli ekstremalių sausrų 2018–2020 m. pakenkimai miškams Vokietijoje labai sužadino dėmesį alternatyvioms medžių rūšims.
Manoma, kad jos geriau prisitaikytų prie ateities klimato ir augaviečių sąlygų. Jokia medžių rūšis – ar ji būtų vietinė, ar atvežtinė – negali būti prisitaikiusi prie viso augimo trikdžių rūšių ir intensyvumo spektro, todėl miško atsparumas gali būti padidintas tik veisiant mišrius medynus. Šiomis sąlygomis alternatyvių medžių rūšių parinkimas mišriems medynams tampa ypač svarbus.
Atvežtinės medžių rūšys Vokietijoje pradėtos veisti XVIII a. viduryje, kai apverktinai trūko medienos ir reikėjo galimai greičiau atstatyti nuniokotų miškų našumą ir stabilumą. Skubant buvo padaryta klaidų, todėl jau 1880 m. pradėta sistemingai veisti bandomuosius želdinius. Šiuose imtasi moksliškai įvertinti atvežtinių medžių rūšių tinkamumą pagal dar ir šiandien galiojančius kriterijus: atitikimas augavietei, tūrio ir vertės našumas, atsparumas ekstremaliems orams ir biotiniams pakenkimams, medienos kokybė, elgesys mišriame medyne. Iš daugiau kaip 50 bandytų medžių rūšių absoliuti dauguma įvežtos iš Šiaurės Amerikos. Didėjant supratimui apie sudėtingas miško ekosistemas, atsirado papildomi medžių rūšių tinkamumo kriterijai: gebėjimas įsišaknyti mineraliniuose dirvožemiuose, poveikis humusui susidaryti ir transformuotis, gebėjimas integruotis į vietinę fauną ir florą. Įvertinus ilgalaikius atvežtinių medžių rūšių stebėjimus pagal platų reikalavimų katalogą, prieita išvados, kad Šiaurės vakarų Vokietijoje tik didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii (Mirb.) Franco), kaliforninis kėnis (Abies grandis (Dougl. Ex D. Don) Lindl.) ir raudonasis ąžuolas (Quercus rubra L.) yra neribotai veistinos, ekologiškai priimtinos ir nekeliančios invazijų rūšys.
Klimato kaita Šiaurės vakarų Vokietijoje pasireiškia ryškiai didėjančia temperatūra besikeičiančio sezoninio kritulių pasiskirstymo sąlygomis. Sausesnės bei šiltesnės vasaros ir švelnesnės žiemos yra lydimos dažnesnių ir stipresnių sausrų, ekstremalių kritulių ir audrų. Klimato kaitos mastas ir greitis daug kur viršijo svarbių vietinių medžių rūšių prisitaikymo galimybes ir gresia pakeisti ekosistemų ribas. Padidėję išgarinimo poreikiai vis dažniau iššaukia sausros stresą, riboja fiziologinius procesus ar tiesiogiai pakenkia augalų struktūrai. Dėl to atsiranda prieaugio nuostoliai ir padidėja medžių mirtingumas. Sausros streso rizika gilaus gruntinio vandens augavietėse įvertinama pagal augavietės vandens balansą. Šis pasireiškia kaip klimatinio vandens balanso per vegetacijos periodą, pagrįsto klimato prognozėmis, ir miško dirvožemių, pateikiamų augaviečių kartografijoje, vandens kaupimo gebos saldo. Apskaičiuotas augaviečių vandens balansas lyginamas su atskirų medžių rūšių tolerancijos sausros stresui ribinėmis reikšmėmis ir taip kiekvienai augavietei parenkami tinkami mišrūs medynai.
Eglė ir bukas yra ypač jautrios sausros stresui medžių rūšys, todėl daugeliu atvejų jos praranda tiek pagrindinių, tiek ir šalutinių rūšių medynuose pozicijas. Tuo tarpu vietinės ąžuolų rūšys yra labiau tolerantiškos ir daugelyje plotų atitinka augavietes. Pušis iš esmės geba gerai išgyventi sausras, tačiau grynuose medynuose, o šių dar labai daug, vis dažnesni darosi spyglius graužiančių ir požievinių kenkėjų ar net grybų (Diplodia) antpuoliai ir gaisrai. Minėtieji pocūgė, kaliforninis kėnis ir raudonasis ąžuolas sausros streso grėsmių požiūriu atitinka santykinai tolerantiškų vietinių ąžuolų ištvermę. Mišrūs medynai su šiomis svetimžemėmis medžių rūšimis pagal šiuolaikinius stebėjimus išlieka ūkiškai patikimi ir stabilūs. Dėka didesnio prieaugio šios medžių rūšys suriša daugiau CO2 ir taip prisideda prie klimato apsaugos. Žinoma, labai galimas daiktas, kad ateityje vietiniai kenkėjai ir grybai prisitaikys prie įvežtinių medžių rūšių arba atkeliaus patogenai iš kitų pasaulio regionų.
Parengė prof. Romualdas Deltuvas pagal straipsnį Vokietijos miškininkų sąjungos leidinyje proWALD, 2022 m. vasaris: Ralf-Volker Nagel. Geht da noch mehr? Eingeführte Baumarten in Nordwestdeutschland für Vielfalt und Klimaanpassung.
