Procesą dėl šio įsakymo teisėtumo administraciniuose teismuose inicijavusi suinteresuota visuomenė, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, pagal kurias planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ar planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) privaloma atlikti, kai planuojamos ūkinės veiklos ar plano įgyvendinimas gali daryti poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Ginčo atveju miškotvarkos projekto rengėjas (valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) nesikreipė į minėtas institucijas dėl tokio poveikio reikšmingumo nustatymo (įvertinimo), nepaisant to, jog suinteresuota visuomenė tokią būtinybę nurodė dar ginčo miškotvarkos projekto viešo svarstymo stadijoje.
Kaip pastebėjo LVAT, reikalavimas atlikti aptariamą poveikio reikšmingumo įvertinimą yra numatytas Buveinių direktyvos (Direktyva 92/43/EEB) nuostatose, o šį reikalavimą nacionalinis įstatymų leidėjas nusprendė integruoti į PAV ir SPAV procedūras.
Išsamiai įvertinusi Europos Sąjungos taisykles ir ją įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų nuostatas bei apžvelgusi reikšmingą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija ginčytą vidinės miškotvarkos projektą pripažino planu, dėl kurio privalėjo būti atliktos atitinkamos SPAV procedūros, t. y. pirmiausia kreiptasi į kompetentingą saugomų teritorijų instituciją su prašymu nustatyti planuojamų miškų kirtimų poveikio aptariamoms teritorijoms reikšmingumą.
Akcentavęs, kad poreikį atlikti minėtą vertinimą lemia ne tikrumas dėl reikšmingo poveikio, bet šio poveikio tikimybė, bei atsižvelgęs į tai, kad tikrintas miškotvarkos projektas apėmė „Natura 2000“ ir gretimas teritorijas, LVAT sprendė, kad nagrinėtu atveju, nesant kompetentingos saugomų teritorijų institucijos vertinimo dėl projekte numatomų miškų kirtimų poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms, nebuvo galima objektyviai ir vienareikšmiškai atmesti, kad toks poveikis egzistuoja. Taigi, ginčyta įsakymo dalis buvo pripažinta nepagrįsta.
Atskirai paminėtina, kad LVAT su Europos Sąjungos teise ir nacionalinių įstatymų nuostatomis nesuderinama pripažino vykdomosios valdžios institucijų administracinę praktiką, pagal kurią dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri nepatenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo reikalaujama kreiptis tik tuo atveju, kai ši veikla yra susijusi su statinių statyba.
LVAT yra institucija, atsakinga už teisingumo vykdymą administracinėse bylose Lietuvos Respublikos vardu. Taikydamas administracinę ir Europos Sąjungos teisę, teismas priima galutinius ir neskundžiamus sprendimus. Teismo kompetencija apima įvairias ginčų su valstybe ir savivaldybe sritis, tokias kaip konkurencija, mokesčiai, migracija, aplinkos apsauga, asmens duomenų apsauga ir kita.
Administracinė byla Nr. eA-716-624/2023.
lvat.lt
