Miškas ir skaitmeninės technologijos:
ar dirbtinis intelektas pakeis miškininką?

Kompiuterį ar išmanųjį telefoną jau prisijaukinome, o kas toliau?

Šiandien kaip apie kažkokią egzotiką dar pakalbame apie arklių naudojimą miško darbuose, muziejuje galime pamatyti, kaip kažkada buvo kirviais kertamas ar dvitraukiais pjūklais pjaunamas miškas, o realybėje kiekvienas miškininkas „apsiginklavęs“ padidinto pravažumo automobiliu, išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir dar krūva kitokių šiuolaikinių prietaisų dirba savo kasdieninį darbą, nekalbant jau apie šiuolaikinę medienos ruošos ir transportavimo techniką ar automatizuotas linijas medienos pramonėje, šiuolaikiniuose medelynuose. Visa tai mes laikome savaime suprantamu dalyku. Na, bent jau tol, kol pradedama kalbėti apie technologinio progreso sąlygojamą didesnį darbo efektyvumą ir tuo pačiu mažėjantį reikalingą darbuotojų skaičių.

Būtent sunkaus fizinio žmogaus darbo reikalaujantiems, bet kartu pakankamai paprastiems bei pasikartojantiems veiksmams miške atlikti pirmiausia ir pradėjome naudoti techniką, mašinas, o jų valdymui – vis dažniau ir skaitmenines technologijas. Kadangi mediena kaip buvo, taip ir yra didžiausią tiesioginę ekonominę vertę turintis ir plačiausiai žmogaus naudojamas miško produktas, todėl nekeista, kad lig šiol bene daugiausia dėmesio yra skiriama specifinių medienos ruošos mašinų kartu su naujausiomis technologijomis kūrimui ir tobulinimui. Šiuolaikinė miško, o teisingiau medžių kirtimo mašina, vadinama medkirtė arba nelietuviškai harvesteris kartu su informacijos apie kertamą medieną apdorojimo ir logistikos sistema – geras to pavyzdys. Žinoma, šiais laikais sukurta ir įvairiausių miško sodinimo mašinų, tik nebūtinai jos yra plačiai naudojamos.

Reikia pripažinti ir tai, kad būtent technologinis progresas miškų ūkyje, pirmiausia medienos ruošoje, prisidėjo prie didelio ploto plynaisiais kirtimais grįstų miškininkystės praktikų išplėtojimo ir jų įsigalėjimo net ir tokiuose miškuose, kur žvelgiant iš šiandienos perspektyvos tinkamesni būtų kitokie miškininkavimo būdai. Todėl visuomet svarbu suprasti ir kritiškai įsivertinti rizikas, nepamiršti ir pasimokyti iš to, kas buvo praeityje. 

Nepaisant to, jei žiūrėsime į miškininko veiklą ne per medžių kirtimo ar sodinimo prizmę, o labiau kaip į įvairių miškininkystės sprendimų priėmėjo veiklą, inovatyvios technologijos dar pakankamai menkai naudojamos. Neskaičiuojame skaitliukais, o ir komunikuojame šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, bet dažniausiai tai nieko specifinio miškams, tiesiog įprastų universalių progreso įrankių naudojimas. Būtent miškams ir veiklos juose organizavimui skirtų, modeliavimu skaitmeninėje erdvėje paremtų specifinių planavimo ar sprendimų paramos sistemų kūrime ir panaudojime slypi nemenkas potencialas skaitmenizacijos miškų sektoriuje proveržiui.

Atliepiant į klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkius ir jų sąlygotą poreikį adaptyvioms miškininkystės priemonėms, taip pat matant didėjantį visuomenės poreikį įvairesnėms miško ekosisteminėms paslaugoms, pažangiomis skaitmeninėmis technologijomis pagrįsti tiksliosios miškininkystės sprendimai ateityje tikėtina taps būtinais papildančiais ar pakeičiančiais šiandienines labiau šabloninės miškininkystės praktikas.

Pradžia – tinkama skaitmeninė informacija apie miškus

Norint inovatyvias skaitmenines technologijas plačiai ir efektyviai panaudoti informacijos apdorojimui, reikia daug ir tinkamos formos duomenų. Tačiau daug surinktų ir skaitmeninėmis technologijomis apdorotų duomenų apie miškus automatiškai dar nereiškia kokybiškos ir tinkamai struktūruotos informacijos, kuri galėtų prasmingai pasitarnauti miškininkams ar kitiems su miškais dirbantiems žmonėms.

Tikslas aiškus – reikalinga aiški ir visa apimanti informacijos apie miškus sistema, kurioje visos grandys, pradedant duomenų surinkimu ir baigiant informacijos panaudojimu būtų nuo pat pradžių pritaikytos skaitmeniniam pasauliui taip, kad tos informacijos vartotojas įvairiuose lygmenyse galėtų būti tiek žmogus, tiek ir kompiuterinė programinė įranga, kuri padėtų žmogui įvairiose su miškais susijusiose veiklose. Sakydamas „programinė įranga“ turiu galvoje ne vien šiandien naudojamas miško apskaitos, veiklos miškuose planavimo ar stebėjimo kompiuterines programas, bet ir būsimas visiškai naujas dirbtiniu intelektu ar kitomis inovatyviomis technologijomis paremtas informacines sistemas.

Šiuolaikinių inovatyvių technologijų naudojimas miškų apskaitoje ir stebėsenoje prasideda nuo pažangios lazerinio skenavimo įrangos, hiperspektrinių kamerų, kosminių vaizdų ir kitų nuotolinio stebėjimo priemonių ir metodų panaudojimo duomenims gauti, taip pat jiems apdoroti bei interpretuoti skirtos tinkamos programinės įrangos sukūrimo ir naudojimo. Šios pažangiosios technologijos iš dalies jau įsitvirtinusios ir naudojamos praktikoje kai kuriose kitose ES valstybėse, todėl tikėtina, kad netrukus ir mes Lietuvoje pasinaudosime šia gerąja patirtimi.

Dirbtinis intelektas – pagalba ar grėsmė miškų sektoriui?

Kai kalbame apie inovatyvias ir pažangias skaitmenines technologijas, dažniausiai minime ir dirbtinį intelektą. Pastarojo šiuo metu madingo žodžių junginio vartojimas ne visuomet atitinka prasmę, bet iš esmės kai kalbame apie dirbtinį intelektą, tai turime omenyje žmogaus intelektą imituoti galinčią mašiną ar skaitmeninį kodą, gebantį teisingai interpretuoti išorinius duomenis, mokytis iš jų ir panaudoti žinias taip, kad būtų įgyvendinti konkretūs uždaviniai. Pagal šį konceptą dirbtinis intelektas turėtų gebėti mokytis ir atlikti sudėtingas užduotis. Tam tikras specifines sudėtingas užduotis dirbtinio intelekto programos labai gerai atlieka jau ir dabar. Progresas šioje srityje greitas, todėl natūraliai kyla klausimas, o koks gi bus išvystyto dirbtinio intelekto santykis su žmogumi? Jei jau susisiauriname temą iki miškų, tai tas žmogus matyt bus miškininkas.

Kadangi skaitmeninės brandos lygis miškų sektoriuje bendrai yra gana žemas, suprantama, kad ir dirbtinio intelekto naudojimas čia dar tik pradinėje stadijoje. Vis tik pravartu vadovautis posakiu „lenk medį kol jaunas“  ir iš anksto nusistatyti aiškias kryptis, kur link ir kokiais mastais vystysime dirbtinio intelekto ir kitas inovatyvias skaitmenines technologijas, kad subrendusios jos taptų rimtu pagalbininku miškininko ar kito su miškais dirbančio žmogaus kasdienėje veikloje.

Kompetencijų centro Forest 4.0 kuriamas bendradarbiavimo tinklas, apjungiantis skirtingas miškų ir susijusių mokslų, miškų valdymo, praktinės miškininkystės, visuomenines ir įvairias kitas su miškais susijusias institucijas ir organizacijas kaip tik ir padės nusistatyti tas miškams ir miškų sektoriui skirtų skaitmeninių technologijų plėtros kryptis, o tekste minima projekto konferencija-diskusija yra vienas pirmųjų tam skirtų žingsnių.

Jei susidomėjote ir norite prisidėti prie skaitmenizacijos miškų sektoriuje ateities, kviečiame ne tik sudalyvauti konferencijoje, bet ir iš anksto pasiruošti diskusijai – pagalvoti apie tai, kaip minėtos skaitmeninės technologijos galėtų konkrečiai padėti jūsų kasdieniame darbe. Net ir labiausiai netikėtos idėjos gali tapti gera pradžia rimtam darbui mūsų miškų ir juose dirbančių žmonių labui.

Jei minčių kils jau po konferencijos – parašykite nerijus.kupstaitis@vdu.lt arba info@forest40.eu.

Mokslininis tyrimas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projektas “FOREST 4.0 – Ekscelencijos centras tvariai miško bioekonomikai vystyti” (Nr. 10-042-P-0002)

This research paper has received funding from Horizon Europe Framework Programme (HORIZON), call Teaming for Excellence (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage) – Creation of the centre of excellence in smart forestry “Forest 4.0” No. 101059985”This research paper has received funding from Horizon Europe Framework Programme (HORIZON), call Teaming for Excellence (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage) – Creation of the centre of excellence in smart forestry “Forest 4.0” No. 101059985”