Pasak Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo Beno Bitausko, nuo 2010 m. galiojančiu reglamentu siekiama tarptautiniu mastu kovoti su neteisėta medienos ruoša.
Didėjanti medienos ir jos produktų paklausa pasaulyje lemia augančius neteisėto miškų kirtimo ir medienos apdorojimo mastus. Skaičiuojama, kad nelegalios medienos pramonė pasaulyje kasmet sugeneruoja iki 147 mlrd. eurų pajamų ir lemia maždaug penktadalį pasaulinės anglies dioksido (CO2) emisijos.
„Nelegalus miškų kirtimas ir prekyba neteisėtai paruošta mediena daro milžinišką žalą aplinkai. Dėl netvarios miškininkystės nyksta pasaulio bioįvairovė, iš atmosferos natūraliai mažiau sugeriama šiltnamio dujų“, – aiškina B. Bitauskas.
Be to, priduria jis, neteisėtas miškų kirtimas prisideda prie dirvožemio erozijos ir dykumėjimo procesų, gali sustiprinti ekstremalių klimato reiškinių padarinius. Nelegali miškininkystė dažnai turi ir neigiamų socialinių, politinių ir ekonomių pasekmių, kenkia bendruomenėms, kurių gyvenimas glaudžiai susijęs su miškais.
Nors šių pasaulinių problemų šaknys gali atrodyti tolimos ir nesusijusios su Lietuva, reglamento reikalavimų laikymasis yra vienas iš būdų jas spręsti. Tačiau svarbus ir rinkos dalyvių atsakingumas.
„Valstybėse, kuriose paplitusios neteisėto medienos ruošimo praktikos, aplinkosaugines problemas dažnai sudėtinga spręsti dėl efektyvių institucinių valdymo ir kontrolės mechanizmų trūkumo. Dėl to tarptautinė neteisėtai paruoštos medienos ir jos gaminių importo kontrolė – vienas iš pagrindinių būdų kovoti su šia problema. Kaip ES narė, Lietuva taip pat yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias prekybai neteisėtai paruošta mediena“, – sako B. Bitauskas.
Dėl to visi ūkio subjektai, vidaus rinkai pirmą kartą pateikiantys medienos ir jos gaminių, privalo laikytis reglamente numatytų atsekamumo, deramo patikrinimo bei rizikų vertinimo ir mažinimo reikalavimų. Šie reikalavimai numato informacijos apie medienos tiekėjus bei pirkėjus kaupimą ir saugojimą ne mažiau kaip penkerius metus, taip pat situacijos tarptautinėje rinkoje vertinimą, atsižvelgimą į neteisėtos medienos ruošimo mastus tam tikrose šalyse, konkrečių medžių rūšių apsaugos reikalavimus, JT ir ES nustatytas sankcijas, tiekimo grandinės sudėtingumą ir kt.
„Pagal reglamento reikalavimus įmonės ar asmenys, importuojantys medieną, privalo atlikti tiekėjų patikrą, pareikalauti medienos kilmę patvirtinančių dokumentų ir atitinkamų sertifikatų. Atlikti rizikos įvertinimą taip pat gali padėti trečiųjų šalių patikrinimo sistemų duomenys. Šių procedūrų tikslas – užkirsti kelią neteisėtai paruoštai medienai ir jos gaminiams patekti į ES rinką, apriboti tokios produkcijos realizavimo galimybes bei paklausą“, – sako B. Bitauskas.
Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas primena, kad už reglamento reikalavimų nesilaikymą numatytos baudos.
Veiklos vykdytojams fiziniams asmenims, netaikantiems deramo patikrinimo sistemos ar taikantiems netinkamai, gali būti skirtas įspėjimas arba 50–200 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už šiuos pažeidimus gali būti skirta 50–400 eurų bauda.
Neteisėtai paruoštos medienos ar jos gaminių pateikimas rinkai pagal reglamento pažeidimus veiklos vykdytojams fiziniams asmenims užtraukia 200–400 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 200–1000 eurų baudą.
Pastebėję galimus aplinkosauginius pažeidimus praneškite telefonu 112.
Aplinkos apsaugos departamento inf.
