Didelės viltys ir lūkesčiai skaitmenizacijai miškų sektoriuje
Konferenciją atidarė ir dalyvius pasveikino už miškų reikalus atsakingas Aplinkos ministerijos viceministras Ramūnas Krugelis ir VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė. Abu jie pabrėžė didžiulį inovatyvių skaitmeninių technologijų, įskaitant ir dirbtinį intelektą, potencialą vystant ateities miškininkystę, kuriant miškų sektoriaus pridėtinę vertę ir sprendžiant neatidėliotinas sektoriaus problemas.
Prof. Tomas Krilavičius, VDU Informatikos fakulteto dekanas ir projekto Forest 4.0 vadovas, susirinkusiems pristatė patį projektą ir kuriamą kompetencijų centrą tuo pačiu pavadinimu, akcentuodamas, kaip šis kompetencijų centras gali padėti miškininkams išsigryninant su šiandienos situacija susijusias miškų sektoriaus problemas ir iššūkius bei surandant konkrečius skaitmeninėmis technologijomis paremtus sprendimus. Jis atkreipė dėmesį, kad pagrindinis konferencijos tikslas – miškų sektoriaus dalyviams atskleisti projekto ir kompetencijų centro Forest 4.0 galimybes, tuo pačiu išsiaiškinti pačių miškininkų lūkesčius naujoms miško stebėsenos, apsaugos, tvarkymo ir valdymo technologijoms, panaudojant dronus, LiDAR, kosminius vaizdus, palydovus, dirbtinį intelektą, daiktų internetą, įvairiausias jutiklių ir ryšio sistemas, virtualios ir papildytos realybės sprendimus. Nepaisant to, anot T. Krilavičiaus, šios naujovės nepakeis miškininkų, o pagerins daugelį procesų, miške ir su miškais dirbančio žmogaus darbą padarys saugesnį ir lengvesnį.
Pagrindinį konferencijos pranešimą „Skaitmeninės technologijos miškų sektoriuje: nuo idėjų iki veiksmų“ skaitę dr. Nerijus Kupstaitis ir prof. Gintautas Mozgeris pabrėžė, kad kovojant su klimato krize ir kitais svarbiais šiandienos visuomenės iššūkiais mes daug tikimės iš miškų. Tačiau mūsų turima informacija apie miškus neatitinka šių dienų poreikių, būtini miškininkavimo pokyčiai susiduria su nemažu biurokratizmu, miškų valdymo procesai nelankstūs ir neoptimizuoti. Klimato kaitos iššūkis miškams ir miškų sektoriui reikalauja naujų, mokslu pagrįstų sprendimų. Abu pranešėjai pabrėžė, kad būtina plėsti mūsų supratimą apie miškus ir sukurti pagrindus naujiems miškininkystės modeliams, įskaitant ir susijusius su anglies ūkininkavimu (carbon farming), kurie atneštų naudą ir visuomenei. Nors jau atlikta daugybė mokslinių tyrimų pagrindžiančių šį teiginį, biurokratizmas ir būtinybė iš esmės keisti nusistovėjusią miškininkystės paradigmą stabdo būtiną pažangą, o naujų sprendimų spartesnis poreikis vis ryškėja. Pranešėjai kaip tik ir įvardijo keletą labai konkrečių pasiūlymų, pavadintų „Forest 4.0 sprendimais“, kuriuos išvysčius ir įgyvendinus jau būtų pereinama prie naujos pažangios išmaniosios miškininkystės koncepcijos.
Skaitmeninės technologijos miško sektoriaus dalyvių akimis
Savo patirtimi diegiant skaitmenines technologijas praktiniame darbe, kartu ir iššūkiais bei lūkesčiais ateičiai pasidalino pagrindinių ir aktyviausiai veikiančių Lietuvos miškų sektoriaus institucijų ir organizacijų atstovai.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovas Kęstutis Skirdaila pristatė miškų urėdijos naudojamas skaitmenines technologijas: nuo savo pačių vystomų ir tobulinamų miško išteklių duomenų bazių ir skaitmeninių žemėlapių, elektroninės taksacijos aplikacijos (ETA), leidžiančios fiksuoti miško išteklių duomenis ir jų pokyčius tiesiai iš miško sklypo, mobiliosios meistro programėlės, skirtos elektroninei medienos apskaitai (EMA), miškų vizualinei patikrai naudojamų daugiau kaip 50-ties dronų, iki automatizacijos ir robotizacijos sprendimų savo medelynuose. Urėdija ir toliau numato plėtoti skaitmeninių technologijų naudojimą, tačiau įvardijo ir svarbiausius iššūkius su kuriais susiduria, tokius kaip praktiniam naudojimui Lietuvoje tinkamų ir pritaikytų technologijų ir įrankių trūkumą, didelio kiekio duomenų iššūkį, patikimo interneto ryšio miškuose trūkumą, bei analitikos specialistų poreikio augimą.
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas vykdantis direktoriaus funkcijas dr. Albertas Kasperavičius pristatė iki šiol naudojamus skaitmeninius sprendimus, nuo tokių, savaime suprantamų, kaip lauko kompiuteris ar GPS prietaisas, programinė įranga duomenims apdoroti, iki skaitmeninių paslaugų miško savininkams ir kitiems miškais besidomintiesiems. Įvardijęs krūvą skirtingų naudojamų informacinių sistemų ir atskirų duomenų bazių bei programų, jis akcentavo būtinybę turėti vieningą informacijos apie miškus sistemą ir siekį turėti interoperabilius skaitmeninius duomenis. Nepaisant kitų kliūčių skaitmenizacijos raidai miškų tarnybos direktorius taip pat įvardijo ir esamas netikslias kadastrinių žemės sklypų ribas, per lėtą ir nereguliarų Miškų kadastro duomenų atnaujinimą, nepakankamą duomenų standartizavimą, o ir kvalifikuotų IT specialistų trūkumą.
Haroldas Bertulis iš VĮ Registrų centro pasidalino patirtimi naudojant LiDAR technologijas ne miškų srityse, pateikdamas ir tam tikrus medžių atpažinimo pavyzdžius bei galimą technologijos naudojimą. Didžiausias įvardytas iššūkis – informacijos surinkimas bei algoritmų duomenų apdorojimui sukūrimas.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė Brigita Danilovaitė pristatė skaitmeninių technologijų naudojimą miškuose esančių gamtinių vertybių apsaugai ir susijusių sprendimų priėmimui, kompensacijų už ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose nustatymui, bei akcentavo, kritiškai svarbų oficialių duomenų aktualumą ir periodinį informacijos apie veiklą miškuose atnaujinimą.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis skaitmenizaciją aptarė iš miško savininko perspektyvos, atskleidė miško savininkų ir jų poreikių įvairovę. Tarp galimybių ir iššūkių įvardijo poreikį naujoms skaitmeninėms prekybos platformoms, tiekimo grandinių valdymui ir skaidrumui sandoriuose, būtinybę ugdyti miško savininkų skaitmeninius įgūdžius, sutvarkyti teisinius ir reguliavimo aspektus, susijusius su duomenų naudojimu ir technologijų diegimu.
Darbas grupėse – galimybė išgirsti kiekvieną
Po pietų konferencijos dalyviai pasidalino į keturias darbo grupes ir turėjo galimybę plačiau padiskutuoti konkrečiomis miškų ir skaitmenizacijos temomis, išsakyti savo patirtį, mintis, abejones ir lūkesčius.
Viena grupė diskutavo apie skaitmenizaciją renkant ir naudojant informaciją apie miškus. Diskusijos dalyviai aiškiai įvardijo, kad reikalinga naujos kartos vieninga miško išteklių sistema, kuri turėtų vieną šeimininką ir už ją būtų atsakinga valstybė. Duomenys privalo būti kokybiški ir aktualūs.
Skaitmeninės inovacijos miškininkystės technologijose aptartos kitoje grupėje: nuo naudotinų sėklų rinkime ir sodmenų išauginime, miško atkūrime, kirtimų vykdyme, miško apsaugoje nuo ligų, kenkėjų ir gaisrų, iki taikytinų naudojant miškus rekreacijai. Akcentuotas poreikis investuoti į tyrimus, technologijų pritaikomumą realiomis sąlygomis bei miškininkų mokymų poreikį.
Miškų prisitaikymo prie klimato kaitos ir skaitmenizacijos sąsaja diskutuota trečiojoje grupėje. Daug dėmesio skirta planuojamai sukurti efektyviai klimato politikos stebėsenos sistemai, gamtai artimos miškininkystės taikymui ir vystymui, pažangių technologijų atrenkant medžius ir užtikrinant genetinę bei biologinę įvairovę naudojimui.
Ketvirtosios grupės tema – skaitmeninės technologijos miškų valdymui optimizuoti. Joje buvo diskutuojama apie miškų valdymo modelio optimizavimą ir aiškios strateginės krypties ir technologijų integracijos poreikį. Politiniu lygmeniu būtina stiprinti valstybinių institucijų bendradarbiavimą, užtikrinant skaitmeninę transformaciją ir efektyvų duomenų valdymą. Prieita išvada – automatiniai duomenų valdymo sprendimai galėtų sumažinti biurokratinę naštą ir pagerinti sprendimų kokybę.
Visose grupėse išreikštas stiprus poreikis daugiau dėmesio skirti miškininkų skaitmeninių kompetencijų ugdymui. Specialistų mokymas turėtų būti orientuotas į praktinį GIS, duomenų analizės ir inovatyvių skaitmeninių sprendimų taikymą.
Naujos technologijos – pagalba ar grėsmė?
Besibaigiant renginiui miškų sektoriaus dalyviai bendrai diskutavo, ar skaitmeninės technologijos yra pagalba ar grėsmė miškų sektoriui. Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ekspertai, kaip ir dauguma kitų konferencijos dalyvių beveik vieningai pasisakė, kad ateities miškininkystė ir miškininkų veikla neįsivaizduojama be skaitmeninių technologijų, tačiau kartu įvardino ir tam tikras grėsmes, kurias būtina tinkamai įsivertinti einant skaitmeninės transformacijos keliu.
Žinoma, didžioji dalis konferencijos dalyvių sutiko, kad dirbtinis intelektas ateities miškininkystėje vaidins didelį vaidmenį, o ateities miškininkas sprendimams priimti naudosis dirbtinio intelekto pagalba. Nepaisant to niekas neatstos miškininko specialisto apsiginklavusio reikiamomis kompetencijomis.
***
Kompetencijų centras Forest 4.0 ir toliau kvies visus suinteresuotus bendradarbiauti skaitmeninės transformacijos miškų sektoriuje klausimais, prisidėti rengiant ir įgyvendinant Skaitmenizacijos Lietuvos miškų sektoriuje gaires.
Mokslinis tyrimas finansuojamas pagal Europos bendrosios programos „Horizontas“ kvietimą „Teaming for Excellence“ (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage) – Išmaniosios miškininkystės kompetencijos centro „Forest 4.0“ sukūrimas, Nr. 101059985
Mokslinis tyrimas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projektas “FOREST 4.0 – Ekscelencijos centras tvariai miško bioekonomikai vystyti”, Nr. 10-042-P-0002
