Šie kursai buvo finansuojami COST veiklos CA18201 ConservePlants (An integrated approach to conservation of threatened plants for the 21st Century (https://www.conserveplants.eu/en/)) lėšomis, remiant Tarptautinei miškų tyrimų organizacijas vienijančiai sąjungai IUFRO (International Union of Forest Research Organizations).
COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) yra Europos šalių iniciatyva, kuria nuo 1971 m. skatinamas mokslininkų bendradarbiavimas ir žinių mainai mokslo ir technologijų srityse, kuriant tarptautinius bendradarbiavimo tinklus – COST veiklas. Šiuo metu COST veiklose dalyvauja 42 valstybės, tarp jų ir Lietuva. Vykdant COST veiklą finansuojamos įvairios bendradarbiavimo formos: seminarų, konferencijų, mokymų, trumpalaikių stažuočių organizavimas, dalyvavimas konferencijose ir kt. Šiuo metu Europoje yra vykdoma daugiau kaip 250 COST veiklų.
COST veiklos „ConservePlants“ (CA18201) pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į augalų apsaugos iššūkius Europoje bei pagerinti augalų apsaugos situaciją, suburiant mokslininkus ir kitas suinteresuotas šalis, kurios užsiima augalų apsauga, taksonomija, augalų genetika, fiziologija, reprodukcija ir biologinės įvairovės išsaugojimu. Taigi COST kursuose Lietuvoje, kurie vyko kontaktiniu ir nuotoliniu būdu, paskaitas skaitė prof. Filippos Aravanopoulos iš Salonikų Aristotelio universiteto (Graikija), prof. Om Rajora iš Naujojo Brunsviko universiteto (Kanada), prof. Darius Danusevičius iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva), dr. Darius Kavaliauskas iš Bavarijos Miškų genetikos tarnybos (Vokietija). Kursuose iš viso dalyvavo per 30 dalyvių iš 12 šalių (Albanijos, Estijos, Prancūzijos, Graikijos, Izraelio, Italijos, Šiaurės Makedonijos, Serbijos, Ispanijos, Nyderlandų, Turkijos ir Lietuvos), o nuotoliniu būdu dalyvavo dar 10 dalyvių iš Ukrainos, Etiopijos, Ispanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Turkijos, Serbijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos.
COST kursai prasidėjo šių metų liepos 5 d. Visus dalyvius pasveikino LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas bei COST ConservePlants veiklos vadovė dr. Živa Fiser iš Slovėnijos. Per keturias COST kursų dienas dalyviai išklausė įvairias paskaitas.
Prof. Filippos Aravanopoulos pristatė miškų genetinio monitoringo koncepciją, pagrindinius populiacijų genetikos principus ir jų taikymą miškų genetiniam monitoringui bei genetinius rodiklius ir indikatorius, naudojamus atliekant miškų genetinį monitoringą.
Prof. Darius Danusevičius pasakojo dalyviams apie medynų erdvinę struktūrą ir kaip ji veikia miškų genetinę įvairovę bei pristatė pirmuosius rezultatus iš miškų genetinio monitoringo tyrimų Lietuvoje.
Prof. Om Rajora skaitė paskaitas apie miškininkavimą, kaip atliekami medynų formavimo darbai veikia miškų genetinę įvairovę ir genetinę erdvinę struktūrą medynuose. Pateikė pavyzdžių, kaip molekuliniai/genominiai tyrimų metodai gali būti pritaikomi miškų genetinio monitoringo vykdymui.
Dr. Darius Kavaliauskas supažindino dalyvius su miškų genetinio monitoringo vystymusi ir dabartine situacija Vokietijoje, papasakojo apie miškų genetinio monitoringo plotų pasirinkimą ir įsteigimą.
Viena kursų diena buvo skirta išvykai į Dzirmiškio sėklinį medyną, esantį Vidzgirio botaniniame draustinyje, kuriame dalyviai lauko sąlygomis pritaikė paskaitų metu gautas žinias ir pabandė įsteigti ąžuolo genetinio monitoringo barelį. Dalyviai aplankė Degsnės maumedyną, kuriame Lietuvos valstybinės miškų tarnybos specialistai papasakojo apie miškininkavimo specifiką jame, vėliau dalyviai diskutavo apie miškų kartų kaitą ir miškininkavimo ypatumus Lietuvoje.
Kursų dalyvių gausa ir jų susidomėjimas labai aiškiai parodė miškų genetinio monitoringo svarbą ir aktualumą šių dienų klimato kaitos kontekste. Miškų genetinio monitoringo progresas Europoje ir už jos ribų suteikia pagrindą toliau vystyti genetinio monitoringo tinklą, įtraukiant ne tik naujus miškų plotus, bet ir medžių rūšis į genetinio monitoringo tinklą.
Mūsų šalies Aplinkos ministerija finansavo miškų genetinio monitoringo metodikos parengimą, kurio metu buvo įsteigtas genetinio monitoringo tinklas keturioms medžių rūšims (paprastajai pušiai, paprastajai eglei, paprastajam ąžuolui ir karpotajam beržui). Atlikti darbai yra labai svarbūs Lietuvos miškams ir reikalauja tęstinumo, įtraukiant naujas medžių rūšis ir tęsiant pradėtus miškų genetinio monitoringo darbus.
