Per pirmą šių metų pusmetį vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų veiksnių pažeidimų valstybiniuose miškuose iš viso užregistruota 5140 ha plote ir tai buvo panašus plotas kaip ir pernai tuo pačiu metu (2021 m. – 5539 ha). Miško sanitarinės apsaugos priemonės židiniuose atliktos 2402 ha plote.
2022 metų pirmą pusmetį valstybiniuose miškuose užregistruotų pažeidimų plotas, ha
Pažeidimai | Naujai užregistruoti pažeidimai ir iš ankstesnio apskaitos periodo likę chroniški pažeidimai | Atlikta priemonių židiniuose |
Vabzdžiai | 1630 | 1106 |
Infekcinės ligos | 749 | 91 |
Gyvūnai | 1336 | 1 |
Abiotiniai veiksniai | 1425 | 1204 |
Iš viso | 5140 | 2402 |
Per pirmą pusmetį vabzdžių pažeidimai užregistruoti 1630 ha plote (apie 32 proc. nuo visų židinių ploto). Iš vabzdžių žalingiausias buvo žievėgraužis tipografas, kurio pažeidimai fiksuoti 1533 ha plote, sanitariniais miško kirtimais židiniuose iškirsta apie 140 tūkst. ktm medienos 1106 ha plote. Lyginant su 2021 metų pirmu pusmečiu, šių žievėgraužių židiniai išaugo daugiau nei 6 kartus (2021 m. – 250 ha). VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose žievėgraužių mažinimo tikslais per pirmą pusmetį buvo išdėstytos 4278 feromoninės gaudyklės ir 3350 ktm vabzdžiagaudžių medžių/medienos. Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų vykdomas žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsena rodo, kad pirmos generacijos vystymosi metu skraidžiusių vabalų kiekis buvo ketvirtadaliu didesnis nei pernai, todėl būtina ir toliau aktyviai vykdyti šviežiai užpultų eglių aptikimą, iškirtimą ir šalinimą iš miško. Viršūninio žievėgraužio židiniai valstybiniuose miškuose kol kas fiksuoti tik 7 ha plote. Sanitariniai miško kirtimai atlikti 6 ha plote, kuriame iškirsta apie 799 ktm medienos. Miško želdinius ir žėlinius, kaip ir įprasta, labiausiai niokojo pušiniai straubliukai – 47 ha plote. Priemonės apsaugoti medelius nuo pušinių straubliukų židiniuose atliktos 4 ha plote. Alksninukų nugraužti medynai fiksuoti 35 ha plote.
Medžių grybinės ligos registruotos 749 ha plote (apie 15 proc. nuo visų židinių ploto). 91 ha židinių likviduoti atlikus sanitarinius miško kirtimus. Didžiausius ligų židinių plotus ir toliau tradiciškai sudaro chroniškos ligos: drebulinės pinties pažeisti medynai (319 ha) ir džiūstantys uosynai (270 ha). Šakninė pintainė spygliuočių medynuose fiksuota 117 ha plote. Chroniškų ligų židinių po truputį mažėja ir antram pusmečiui lieka 625 ha plote.
Žvėrys mišką pažeidė 1336 ha plote (apie 26 proc. nuo visų pažeidimų). Žvėrių pažeidimų fiksuota beveik dvigubai mažesniame plote nei 2021 metų pirmą pusmetį (2177 ha). Pagrindiniai žaladariai yra elniniai žvėrys (1310 ha): nukandžioti ūgliai želdiniuose ir žėliniuose užregistruoti 778 ha plote, žievė jaunuolynuose nulaupyta 501 ha plote, briedžiai viršūnes pušynuose laužė 31 ha plote.
Per pirmą 2022 metų pusmetį atlikta daug miškų sanitarinės būklės gerinimui skirtų profilaktinių darbų: iškabinti 8953 inkilai, išvalyti 6748 ankstesniais metais iškelti inkilai, aptverti 209 skruzdėlynai, atrinkti ir pažymėti 868 uoksiniai medžiai, 45 ha želdinių/žėlinių plote įrengtos 38 stebyklos plėšriesiems paukščiams nutūpti ir kt.
Abiotinių veiksnių sukeltų pažeidimų per 2022 metų pirmą pusmetį užregistruota 1425 ha plote ir tai sudarė 28 proc. visų židinių ploto. Daugiausia (88 proc.) šios kategorijos pažeidimų, sukėlė vėjas – įvairiu intensyvumu miškuose išlaužė ir išvertė medžius 1259 ha plote. Atlikus priemones padariniai likviduoti 1077 ha plote, kuriame pagaminta 43443 kietmetrių medienos. Sniegas pažeidė miškus 122 ha plote. Gaisrai fiksuoti 26 ha plote. Kiti abiotiniai veiksniai buvo mažai žalingi ir atskirai neviršijo 10 ha ploto.
2022 metų antrajame pusmetyje sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis numatoma pusamžiuose ir vyresniuose eglynuose, kur laiku nebuvo sutvarkytos žalios eglių vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos, neiškirsti pirmame pusmetyje susidarę žievėgraužio tipografo židiniai ar iš miško sandėlių neišvežta medžių liemenų pavojingų kenkėjų apnikta spygliuočių mediena.