Naujienos

Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo nustatomos medieną ir jos gaminius rinkai tiekiančių subjektų pareigos, galioja jau daugiau nei dešimt metų, vis dėlto ne visos mediena prekiaujančios įmonės ir asmenys Lietuvoje tinkamai laikosi jo reikalavimų. Anot Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo Beno Bitausko, dažnai ūkio subjektai taiko deramo patikrinimo sistemą, bet neteisingai atlieka rizikos vertinimą.

Aplinkos ministerijoje vasario 3 d. socialiniams partneriams pristatyti preliminarūs Miškų įstatymo pakeitimai, parengti atsižvelgiant į svarbiausius Nacionalinio miškų susitarimo proceso rezultatus – NMS viziją ir pasiektus susitarimus šešiose temose.

Kai 2018 metais 43 įmonės reorganizuojant buvo sujungtos į vieną, prasidėjo naujas miškininkystės Lietuvoje etapas. Valstybinių miškų urėdija (VMU) tapo viena didžiausių valstybinių įmonių, apjungusi visus šalies regionus ir bendram darbui suvienijusi virš 3 tūkstančių miškininkų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pasikeitė miško ūkinių – administracinių vienetų (girininkijų) ribos, skaitmeniniai kodai, pradėjo veikti vieninga visų nuosavybės formų kvartalų numeracija.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad prekiautojai mediena ir jos gaminiais privalo laikytis Europos Sąjungos reglamento reikalavimų. Jo nuostatomis siekiama apriboti nelegalios medienos paruošimo praktikas, užkertant kelią tokiai medienai patekti į ES vidaus rinką.

Nuo sausio 13 dienos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos vadovauja Agnė Jasinavičiūtė, kuri laimėjo konkursą šiai vadovaujančiai pozicijai valstybės gamtosauginėje įstaigoje.

Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pareigas š. m. lapkričio 18 d. pradėjo eiti verslo ir vadybos specialistas, inžinierius mechanikas Saulius Cironka.

Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė pasakoja, kad greta mūsų miestuose prisitaikę gyventi ne tik šie gyvūnai ir atkreipia dėmesį, kad intensyvi urbanizacija veikia biologinę įvairovę ir laukinės gamtos gyventojus. Plečiantis miestų teritorijoms nyksta natūralios buveinės, mažėja faunos rūšių įvairovė, gyvūnai vis dažniau ieško prieglobsčio miestuose ir vyksta kiti neišvengiami, žmogui dažnai palankūs pokyčiai.