Kai 2018 metais 43 įmonės reorganizuojant buvo sujungtos į vieną, prasidėjo naujas miškininkystės Lietuvoje etapas. Valstybinių miškų urėdija (VMU) tapo viena didžiausių valstybinių įmonių, apjungusi visus šalies regionus ir bendram darbui suvienijusi virš 3 tūkstančių miškininkų.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pasikeitė miško ūkinių – administracinių vienetų (girininkijų) ribos, skaitmeniniai kodai, pradėjo veikti vieninga visų nuosavybės formų kvartalų numeracija.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai primena, kad prekiautojai mediena ir jos gaminiais privalo laikytis Europos Sąjungos reglamento reikalavimų. Jo nuostatomis siekiama apriboti nelegalios medienos paruošimo praktikas, užkertant kelią tokiai medienai patekti į ES vidaus rinką.
Nuo sausio 13 dienos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos vadovauja Agnė Jasinavičiūtė, kuri laimėjo konkursą šiai vadovaujančiai pozicijai valstybės gamtosauginėje įstaigoje.
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pareigas š. m. lapkričio 18 d. pradėjo eiti verslo ir vadybos specialistas, inžinierius mechanikas Saulius Cironka.
Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė pasakoja, kad greta mūsų miestuose prisitaikę gyventi ne tik šie gyvūnai ir atkreipia dėmesį, kad intensyvi urbanizacija veikia biologinę įvairovę ir laukinės gamtos gyventojus. Plečiantis miestų teritorijoms nyksta natūralios buveinės, mažėja faunos rūšių įvairovė, gyvūnai vis dažniau ieško prieglobsčio miestuose ir vyksta kiti neišvengiami, žmogui dažnai palankūs pokyčiai.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba numato naujai paženklinti apie 650 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Tai ne tik ąžuolai senoliai, liepos ar kiti įspūdingi medžiai, bet ir valstybės saugomi akmenys, šaltiniai, atodangos, įgriuvos bei kiti gamtos paveldo objektai.
Nuplasnojo vasarėlė margais drugeliais ir pravirko, suraudojo ruduo. Stambiais geltonais lapais verkia liepos, miško aikštelėse skaisčiu raudoniu užsidegė šermukšnių kekės. Nenoriai miškas paleidžia vasarą: vis dar šildo auksinė saulutė, tik ūkanotais rytais medžių šakose draikosi voratinklių gijos. Einant per girią apraizgo tie balti siūlai veidą, drabužius, tačiau dėl to visai nepikta. Priešingai – norisi kuo ilgiau jausti išeinančios vasaros glamones.
