Prof. Andrius Kuliešis
Mūsų girios, 2023 m., nr. 2
Įvykęs neeilinis Lietuvos miškų ūkio rūmų suvažiavimas išryškino miškų naudojimo ir saugomų teritorijų plėtros balanso problemas, pastoviai diskutuotas Nacionalinio miškų susitarimo temose, taip ir nepasiekusias sutarimo. Nežiūrint į tai, jog sutarimas nepasiektas, tai nekliudo nesutartas nuostatas siūlyti esminiai pertvarkomame Miškų įstatyme. Suvažiavimo dalyviai, miškininkai, miško savininkai, medienos pramonės ir mokslo bendruomenės atstovai diskutavo su suvažiavime dalyvavusiais Aplinkos ministru S. Gentvilu, Miškų politikos vyriausiuoju patarėju N. Kupstaičiu, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke A. Gedviliene, šio komiteto nariais J. Urbanavičiumi, R. Vaitkumi.
Dr. Nerijus Kupstaitis
Mūsų girios, 2023 m., nr. 2
Daugiau nei du dešimtmečiai praėjo nuo paskutiniosios Miškų įstatymo naujos redakcijos, kuri 2001 metais įnešė kažkiek naujų vėjų į 1994 metais priimto pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo Miškų įstatymo formuluotes. Nors per tuos du dešimtmečius buvo daug visokių epizodinių vienos ar kitos Miškų įstatymo vietos pataisymų, bet sisteminės peržiūros taip ir nebuvo atlikta. Juokaujant galima būtų sakyti, kad toks jau tobulas tas įstatymas, kad nieko iš esmės keisti ir nereikia – pakanka vis laikas nuo laiko šiek tiek palopyti. Bet tas juokas būtų labai jau dirbtinis. Iš tiesų, daug kartų mažais lopeliais lopytas dabartinis Miškų įstatymas sunkiai beatlaiko kritiką tiek teisėkūros, tiek šiandienos augančių su miškais susijusių iššūkių kontekste.
Visuotinis miškininkų susirinkimas vyks š. m. vasario 18 d. netoli Josvainių, Kėdainių rajone, po atviru dangumi, Skinderiškio parke. Renkamės 10 val., koordinatės: 55.315529, 23.660683
Zbignev Glazko, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas
Mūsų girios, 2023 m. nr. 1
Aplinkos ministras 2022 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-397 pakeitė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašą, galiojusį pusantrų metų ir patvirtino jo naują redakciją. Trumpai pristatysiu šio teisės akto, įsigaliojusio sausio 1 d., pagrindinius pakeitimus.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, siekdama užtikrinti geresnės informacijos apie saugomas teritorijas pateikimą, inicijavo naujų kelio ženklų įrengimą. Iš viso bus pastatyta 4578 kelio ženklai prie valstybinių parkų, draustinių, rezervatų ribų.
Svarbiausias ir labiausiai gerbiamas medis Lietuvoje visais laikais buvo ąžuolas. Lietuvoje natūraliai paplitę 2 rūšių ąžuolai: paprastasis ir bekotis ąžuolas, pastarasis – tik pietinėje Lietuvos dalyje esančiame Trako miške. Dabartinis ąžuolynų plotas Lietuvoje sudaro 2,3 % visų miškų. Gausiausia ąžuolynų - centrinėje Lietuvos dalyje, Kėdainių rajone ąžuolynai užima daugiau kaip 10 % visų medynų ploto. Garsiuoju ąžuolyno parku didžiuojasi Kaunas. Tai didžiausias natūralus ąžuolynas Europoje, esantis mieste.
Europos Sąjungos reglamentas, kuriuo nustatomos medieną ir jos gaminius rinkai tiekiančių subjektų pareigos, galioja jau daugiau nei dešimt metų, vis dėlto ne visos mediena prekiaujančios įmonės ir asmenys Lietuvoje tinkamai laikosi jo reikalavimų. Anot Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjo Beno Bitausko, dažnai ūkio subjektai taiko deramo patikrinimo sistemą, bet neteisingai atlieka rizikos vertinimą.
Aplinkos ministerijoje vasario 3 d. socialiniams partneriams pristatyti preliminarūs Miškų įstatymo pakeitimai, parengti atsižvelgiant į svarbiausius Nacionalinio miškų susitarimo proceso rezultatus – NMS viziją ir pasiektus susitarimus šešiose temose.
Kai 2018 metais 43 įmonės reorganizuojant buvo sujungtos į vieną, prasidėjo naujas miškininkystės Lietuvoje etapas. Valstybinių miškų urėdija (VMU) tapo viena didžiausių valstybinių įmonių, apjungusi visus šalies regionus ir bendram darbui suvienijusi virš 3 tūkstančių miškininkų.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pasikeitė miško ūkinių – administracinių vienetų (girininkijų) ribos, skaitmeniniai kodai, pradėjo veikti vieninga visų nuosavybės formų kvartalų numeracija.
