2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Naujienos

Birželio 5-ąją Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga - nemokami apsilankymai muziejuose, apžvalgos bokštuose ir net zoologijos sode

2016 05 30
 
Kasmet birželio 5 d. minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, kuri skirta skatinti žmones saugoti aplinką. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosauginių problemų sprendimą, nuo šiol aplinkosauginių objektų lankymas šią dieną bus nemokamas – lankytojai galės laisvai patekti į visus aplinkosauginius objektus, saugomų teritorijų lankytojų centrus, muziejus, apžvalgos bokštus, pažintinius takus.
Plačiau >>

Vilkų padarytą žalą atlygina savivaldybės

2016 05 25
 
Pastaruoju metu, kaip ir kasmet tokiu laiku, vėl apie save primena vilkai – jie pradėjo pjauti naminius gyvulius, ir dėl to ūkininkai patiria nemažai žalos. Kadangi Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, šie žvėrys priskirti saugomoms rūšims, ši žala yra kompensuojama.
 
Vilkų padarytą žalą atlygina savivaldybės pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytą tvarką. Ūkininkai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi pranešti savo seniūnioms apie patirtą žalą ir paprašyti ją įvertinti ir atlyginti. Gavęs tokį pranešimą, seniūnas privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai reikia daugiau laiko jos dydžiui nustatyti. Žalą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką.
 
Plačiau >>

Valstybinių miškų urėdijos sudarė biokuro sandorių daugiau nei 10 tūkst. tne

2016 05 25

2016 m. gegužės 24 d. Energijos išteklių biržos biokuro pirkimo - pardavimo aukciono metu Tauragės miškų urėdija sudarė sandorių rekordiniam (valstybinių miškų sektoriuje) vienos dienos biokuro (skiedros) kiekiui – 810 tne. Iš viso valstybinės miškų urėdijos sudarė biokuro (skiedros) sandorių daugiau nei 10 tūkst. tne kiekio. Tai rodo apie sustiprėjusius valstybinių miškų įmonių pajėgumus dalyvauti Energijos išteklių biržoje, sudaryti sandorius ir juos sklandžiai vykdyti.

Valstybinės miškų urėdijos nuo 2014 metų aktyviai dalyvauja Energijos išteklių biržoje, siūlydamos parduoti pagamintą biokurą (skiedrą). Dauguma jų formuoja pasiūlymus parduoti biokurą (skiedrą), kurią gamina pasitelkdamos rangovus, tik Tauragės, Švenčionėlių ir Valkininkų miškų urėdijos, gavusios dalinį finansavimą, įsigijo biokuro (skiedros) gamybai ir transportavimui reikiamus mechanizmus. Pastarosios miškų urėdijos ateinančius kelerius metus gamins ir rinkai tieks didesnį kiekį skiedros nei įprastai pagamindavo ir taip prisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

Valstybinių miškų urėdijų dalyvavimas Energijos išteklių biržoje prisideda prie biokuro kainų konkurencingumo ir gali įtakoti šilumos kainų mažėjimą gyventojams.
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją.
Plačiau >>

Pirmą kartą bus renkamas Lietuvos metų medis

2016 05 25
 
Šiemet pirmą kartą bus surengtas Lietuvos metų medžio konkursas. Jo tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.
 
Konkursą organizuoja Aplinkos ministerija ir viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“. Paraiškos bus priimamos visą birželį – nuo 1-os iki 30-os dienos. Konkurso dalyvius atrinks komisija, kurią sudarys jo rengėjų ir visuomeninių gamtosauginių organizacijų atstovai, kraštovaizdžio architektas, etnografijos ar istorijos specialistas, fotografas ar vaizduojamojo meno specialistas, dendrologas ar arboristas. Komisija iki liepos 7 d. išrinks ne daugiau kaip 12 medžių, kurie dalyvaus antrajame etape.
 
Metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapiuose http://www.am.lt ir http://www.arboristai.lt, taip pat socialiniuose tinkluose, leidiniuose. Už konkurso dalyvius bus galima balsuoti nuo rugsėjo 5-osios iki spalio 10-osios. Lietuvos metų medis bus paskelbtas spalio 17 dieną.

 

Plačiau >>

Gamtai netinka žmonių pasaulio principai - aptiktus žvėrių ir paukščių jauniklius dera palikti jų motinai

2016 05 23

Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, tačiau žmonės dažnai nepaiso šio draudimo. Jeigu apie paimtą gyvūnų jauniklį sužinoma ne iš karto, grąžinti jį tėvams nebeįmanoma. Laikomas namuose šis jauniklis negali užaugti sveikas, jam grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio. Kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra tiesiog prarasti.

Aplinkos ministerija primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Kad jam būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai. Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės kristų, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Plačiau >>

Miškų priešgaisrinė sauga - ant miškų urėdijų pečių

2016 05 09
 
Visa mūsų šalies miškų, nesvarbu, ar jie valstybiniai, ar privatūs, priešgaisrinė sauga gula ant miškų urėdijų pečių. Kaip praneša Aplinkos ministerija, šiam tikslui kasmet skiriama apie du milijonai eurų. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miškai nuolat stebimi Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos detektoriais arba iš specialių miško gaisrų stebėjimo bokštų. Įžvelgę pavojų, šios sistemos operatoriai iš karto ant kojų sukelia artimiausią nuolat budinčią miško gaisrų gesinimo komandą. Tokias komandas turi visos urėdijos – ir ne tik pagrindines, bet ir rezervines. Komandos aprūpintos specialiais automobiliais ir gaisrui gesinti skirta įranga. Šiuo metu šalies urėdijose yra yra 68 gaisriniai automobiliai. 
 
Pastangos kovojant su gaisrais duoda rezultatų – dėl gerai organizuotos priešgaisrinės apsaugos miško gaisrai neišplinta, neišdega dideli jų plotai. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje kilo 247 miško gaisrai, išdegė 71 ha ploto. Šiemet, preliminariniais gegužės 5 d. duomenimis, Lietuvos miškuose užregistruota 13 miško gaisrų 2,7 ha plote.
Plačiau >>

Ką, kur ir kaip žvejoti gegužės mėnesį žvejams mėgėjams

2016 05 09
 
Kiršliai, salačiai, žiobriai. Žvejams mėgėjams šiemet kiršlius ir salačius galima gaudyti nuo gegužės 15-osios, o nuo gegužės 16 d. draudžiama žvejoti žiobrius. Gegužės 15 d. kiršlius ir salačius jau galima žvejoti, o žiobrius – dar galima. Pastaruosius draudžiama gaudyti nuo gegužės 16 d. iki birželio 15 d. 
 
Mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia gaudyti kiršlius naudojant sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus. Salačiams žvejoti leidžiama naudoti ne daugiau kaip du masalus (du kabliukus). Draudžiama paimti mažesnį nei 30 cm kiršlį ir mažesnį nei 55 cm salatį. Žiobrius galima gaudyti bet kokio dydžio. 
Plačiau >>

Lietuvos miškuose padaugėjo elninių žvėrių

2016 05 03
 
Baudų ir žalų padidinimas, sustiprinta medžioklės plotų naudotojų kontrolė ir kitos pastangos saugoti laukinius gyvūnus neliko bevaisės. Tą patvirtina miškininkai, apie tai byloja ir Aplinkos ministerijos pateikti statistiniai duomenys: palyginti su 2015 m., šiemet Lietuvoje danielių populiacija padidėjo daugiau kaip 600 individų, briedžių skaičiuojama beveik 1300 daugiau, tauriųjų elnių – 2800 daugiau nei pernai, o stirnų populiacija išaugo net 10 tūkstančių.
Plačiau >>

Gegužės 3-ioji - pasaulinė Saulės diena

2016 05 03
 
Lietuvoje per metus būna apie 1840-1900 saulėtų valandų. Rytiniame šalies pakraštyje šis kiekis neviršija 1700 val., o Nidoje siekia 1908 val. per metus. Tai tik šiek tiek mažiau nei Centrinėje Europoje. Lietuvą pasiekiantis saulės energijos kiekis yra pakankamas, kad būtų galima gaminti šiluminę energiją bei taikyti saulės architektūros principus naujiems ir renovuojamiems statiniams.
Plačiau >>

Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje pristatoma vizija iki 2050 m. ir tikslai iki 2030 m.

2016 05 02

Aplinkos ministerijos iniciatyva lietuvių ir anglų kalbomis išleistame leidinyje „Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija“ pristatoma mūsų šalies aplinkos apsaugos vizija iki 2050 m. ir jos įgyvendinimo tikslai iki 2030 m. Išskirtos keturios pagrindinės aplinkos apsaugos politikos sritys: darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas ir klimato kaitos švelninimas bei prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių. Šį itin svarbų Lietuvos ateičiai dokumentą Seimas patvirtino praėjusį pavasarį.

Parengta pagal Aplinkos ministreijos informaciją.

Plačiau >>

Pasirašyta Aplinkos ministerijos ir Lietuvos miško savininkų asociacijos bendradarbiavimo sutartis

2016 05 02
 
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja numatoma kartu spręsti aktualius veiklos privačiuose miškuose reguliavimo ir privačių miškų savininkų švietimo klausimus; rengti konferencijas, konkursus, parodas ir kitus renginius miškų ūkio tematika; atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos institucijose, tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose ar renginiuose.
Plačiau >>

Jūsų tėvai buvo neteisūs: pinigai ant medžių - auga!

2016 04 30
 
Jack Payne, Floridos universiteto vyresnysis viceprezidentas žemės ūkio ir gamtinių išteklių klausimais, Laukinės ekologijos ir išsaugojimo profesorius
 
Iš miestuose augančių miškų uždirbama dešimtys milijonų dolerių, jie sugrįžta tokiais būdais, kurie ne visada akivaizdūs. Lapų „stogai“ vasarą užtikrina mažesnes sąskaitas už oro kondicionavimą, daugiau šešėlio taip pat reiškia mažiau sąnaudų tūkstančiams akrų žolės išlaikyti. Valydami orą medžiai prisideda ir prie žmonių sveikatos gerinimo – kuo mažesnis oro užterštumas, tuo mažiau astmos priepuolių ir mažiau dėl užterštumo atsirandančių apsigimimų.
 
Švęsdami „Arbor Day“ (miško sodinimo šventė JAV) visos šalies miestų miškininkai turėtų aiškinti apie klaidingą ekonomikos atskyrimą nuo aplinkos ir turėtų kalbėti apie medžius kaip apie ekonomikos veiksnį.
Plačiau >>

Ar žinote, kad visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus aplinkos klausimais užtikrina Orhuso konvencija

2016 04 28
 
Orhuso konvencija – Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Konvencija sukurta siekiant  apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, užtikrinant teisę gauti informaciją, teisę dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
 
Orhuso konvencija buvo pasirašyta 1998 m. birželio 25 d. ketvirtojoje Europos ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“ Danijos Orhuso mieste, todėl paprastai vadinama Orhuso konvencijos vardu. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2001 m. Po ratifikavimo konvencija tapo nacionalinės teisės dalimi.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Plačiau >>

Iki gegužės 20 d. sužvejotus karšius būtina paleisti

2016 04 20

Nemuno deltos regioniniame parke prasidėjo akcija "Karšis 2016". Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. visus sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį.

Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai - tai visi Nemuno deltos regioniniame parke esantys vandens telkiniai, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką.

Gera žinia - nuo balandžio 21 d. leidžiama žvejoti lydekas bei masalui naudoti žuvelę.

Daugiau informacijos - Aplinkos ministerijos pranešimuose čia ir čia.

Plačiau >>

Padidėjo valstybiniuose miškuose iškirstos medienos tūrio išeiga

2016 04 19
 
2015 m. miškų urėdijos iš 1 ha plynų kirtimų gavo nuo 206 ktm (Pakruojo miškų urėdijoje) iki 305 ktm (Veisėjų, Prienų miškų urėdijose) likvidinės medienos. Vidutiniškai visose plyno kirtimo biržėse iškirsta 251 ktm medienos arba 7 ktm daugiau nei 2009-2013 metų vidurkis. Plyni kirtimai buvo atlikti 8893 hektarų plote, iškertant 2280,3 tūkst. ktm medienos.
 
2015 metais iškirstas perbrendusių medynų plotas, palyginti su 2010 metais, padidėjo 1,63 karto. Kirtavietėse palikta vidutiniškai 15,4 ktm/ha biologinės įvairovės medžių.
Plačiau >>

Per vieną dieną pasodinta beveik pusė milijono medelių

2016 04 16
 
Aplinkos ministerijos inicijuotos visuotinės talkos (nacionalinio miškasodžio) metu medžiai buvo sodinami 42 miškų urėdijose. Šeštadienį Lietuvoje sužaliavo apie 100 hektarų naujų miškų, buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Prie iniciatyvos prisijungė ir miškininkams talkininkavo šalies gyventojai, taip pat bendruomenės, organizacijos, įmonės ir kt. Talkininkų buvo daugiau kaip 4 tūkst. 
 
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Plačiau >>

Sutartis padės kovoti su neteisėta medienos ruoša

2016 04 07
 
Balandžio 5 d., Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį vadinamajam Medienos reglamentui įgyvendinti. Institucijos įsipareigojo keistis informacija apie veiklos vykdytojus, teikti viena kitai pagalbą ir konsultacijas, bendradarbiauti organizuojant su Medienos reglamento įgyvendinimu susijusias įvairias priemones.
 
Kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime, problemos, susijusios su neteisėta medienos ruoša, yra aktualios ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui pasaulio šalių. Dėl siekio bet kokia kaina pasipelnyti nyksta miškai, mažėja biologinė įvairovė, susidaro apie 20 proc. visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jau nekalbant apie socialines, politines ir ekonomines pasekmes, kurios dažnai trukdo visuomenės pažangai.
Plačiau >>

Visuomenė vis aktyviau prisideda kovoje su aplinkosauginiais pažeidimais

2016 04 07

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centras per pirmąjį š. m. ketvirtį gavo daugiau kaip 2,5 tūkst. pranešimų apie pastebėtus ar galimus pažeidimus – net 500 daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Žmonės bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis, gali pranešti apie pastebėtus nusikaltimus aplinkai, paskambinę bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai į Centrą tel. (8~5) 273 2995. Gavę Bendrojo pagalbos centro operatoriaus perduotą ar tiesioginę paskambinusio žmogaus informaciją apie pažeidimą, Centro darbuotojai nedelsdami į įvykio vietą nukreipia aplinkosaugos pareigūnus ar, reikalui esant, mobiliąją jų grupę.

Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.

Plačiau >>

Urėdijose bus peržiūrimos pagrindinio ir tarpinio miško kirtimo strategijos

2016 04 06
 
Generalinė miškų urėdija praneša, kad pagal AMEPS (apvaliosios medienos elektroninėje pardavimų sistemoje) paskelbtus 2016 m. I pusmečio medienos aukciono rezultatus VĮ miškų urėdijos su medienos pirkėjais sudarė pusmetines bei ilgalaikes apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo – pardavimo sutartis net 94 proc. iš valstybinių miškų pasiūlytai parduoti produkcijai. Kita vertus, atlikus analizę nustatyta, kad tarpiniuose sandėliuose didėja neparduotos apvaliosios medienos, ypač malkinės, bei plokščių medienos kiekiai, taip pat nuo 43 tūkst. iki 59 tūkst. arba 36 proc. padidėjo eglės pjautinųjų rąstų kiekis.
Plačiau >>

Šalys susivienijo dėl švaresnio vandens ir efektyvesnio miškų naudojimo

2016 04 06
 
Balandžio 5-6 dienomis Vilniuje vyko projekto „Vandens valdymas Baltijos jūros regiono miškuose“ pristatymui skirta konferencija. Į ją atvyko Baltijos jūros šalių ekspertai ir šiame projekte dalyvaujančių organizacijų atstovai. 
 
Plačiau >>

Balandžio 16 dieną vyks visuotinė talka – visuomenė kviečiama į nacionalinį miškasodį

2016 04 04

Nacionalinis miškasodis – vienas didžiausių renginių, skirtų paminėti Žemės mėnesiui, kuris prasideda kovo 20-ąją (Pavasario lygiadienį) ir baigiasi balandžio 22 d., kai švenčiama Tarptautinė motinos Žemės diena. Atsiliepdama į Jungtinių Tautų kreipimąsi, Lietuva Žemės globėja tapo 1992 m. Kasmet beveik 200-uose pasaulio šalių Žemės mėnesį žmonės raginami vienytis ir prisidėti prie aplinkosauginių problemų sprendimo.

Šiemet po visuotinės talkos Lietugoje turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų ateities miškų. Balandžio 16 d. nauji miškai bus pasodinti visose 42 miškų urėdijose. Bus siekiama ir naujo Lietuvos rekordo – didžiausio talkoje apsodinto miškų ploto.
Plačiau >>

Miškininkų rūpestis – eglynų sanitarija

2016 04 01
 
Dėl gausėjančių miško kenkėjų žievėgraužių tipografų pusamžiuose, brandžiuose ir perbrendusiiuose eglynuose pirmąjį šių metų pusmetį prognozuojama sanitariniu požiūriu nepalankiausia situacija. Didžiausia rizika tuose medynuose, kur pernai laiku nebuvo sutvarkyti šių kenkėjų pirminiai židiniai, taip pat nuo vėtrų nukentėjusiuose miškuose, vyresnio amžiaus eglynuose. Nesutvarkius eglių vėjavartų, gali susidaryti žievėgraužių židinių naujose vietose. 
 
Miškams labiausiai kenkia medžių ligos ir tam tikros gamtinės sąlygos
 
Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos parengtos Lietuvos valstybinių miškų 2015 m. sanitarinės būklės apžvalgos, šalies miškai pernai labiausiai nukentėjo dėl medžių ligų (30 proc. visų židinių ploto), abiotinių veiksnių (29 proc.), gyvūnų daromos žalos (21 proc.) ir kenkiančių vabzdžių (20 proc.). Tokie pažeidimai pernai buvo užregistruoti 10,2 tūkst. ha plote. Jis 2,2 karto mažesnis negu 2014 metais. 
 
Infekcinės medžių ligos pernai pažeidė 3048 ha miškų – beveik 1,6 karto mažiau negu 2014 metais. Nuo 2006 m. bendras ligų židinių plotas vis mažėja. Pernai labiausiai nukentėjo uosynai (1578 ha) ir drebulynai (1269 ha). Ligų pažeisti medžiai sanitariniais kirtimais buvo iškirsti 1191 ha plote. 
 
Abiotinių (vėjo, sausros, šalčio) ir kitų negyvosios gamtos veiksnių pažeidimų pernai užregistruota 2892 ha plote – 4,2 karto mažesniame negu 2014 metais.
Plačiau >>

Patikrino 25 girininkijas, suskaičiavo 36 biržių rezultatus

2016 03 30
 
Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnai, šių metų vasario mėn. pradėję tikrinimus VĮ miškų urėdijose dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo, apsilankė 25 girininkijose ir skaičiuoja 36 biržių rezultatus.
 
Penkiose miškų urėdijose patikrinimo metu nustatytas nenukirsto miško tūris viršijo Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis patvirtintas leidžiamas paklaidas. Kai kuriose biržėse tūris neatitiko nuo minus 5 iki plius 4 ktm.
 
Nenukirsto valstybinio miško skyrimo gyventojams ir sutarčių pasirašymo tvarkos pažeidimų nenustatyta, visos patikrintos VĮ miškų urėdijos laikosi reikalavimų ir vietinėje spaudoje paskelbė pranešimus apie planuojamą nenukirsto valstybinio miško pardavimą, tačiau ne visos girininkijos laikosi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių reikalavimų. Vienoje girininkijoje kirstini medžiai buvo nežymėti spaudu pašaknyje, kas sudaro prielaidas piktnaudžiavimui.
 
Plačiau >>

Pusšimtis milijonų eurų iš ES struktūrinių fondų bus skirtas biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai

2016 03 30
 
Aplinkos ministro 2016-03-23 įsakymu Nr. D1-209 patvirtintas 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“ priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašas. Jame numatytos finansuojamos veiklos – kraštovaizdžio bei gamtinio karkaso sprendinių koregavimas savivaldybių bendruosiuose planuose; etaloninių kraštovaizdžių formavimas pasienio teritorijose; kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose; bešeimininkių apleistų pastatų ir įrenginių likvidavimas; kasybos darbais pažeistų žemių (karjerų ir durpynų) tvarkymas. Šiuos projektus įgyvendinsiančioms savivaldybėms numatoma skirti iki 22,3 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Plačiau >>

Britų jėgainės degina JAV miškų medieną. Viskas dėl atsinaujinančių išteklių energetikos

2016 03 22

David Styles, Bangoro universiteto dėstytojas (anglies dvideginio tarša), Didžioji Britanija / www.theconversation.com

6 mln. tonų medienos granulių, pagamintų iš Luzianos, Džordžijos, Floridos, Alabamos ir Virdžinjos miškų žaliavų, pernai buvo išsiųsta per Atlantą tam, kad būtų sudegintos atsinaujinančių išteklių elektrinėse. Tai beveik dvigubai didesnis kiekis nei 2013 metais - JAV granulių pramonė klesti.
 
Paklausą daugiausiai lėmė Europos šalių siekis įgyvendinti ES direktyvoje dėl atsinaujinančių išteklių energetikos iškeltus tikslus. Pusę iš JAV eksportuojamų granulių elektros energijai gaminti sunaudoja Didžiosios Britanijos elektrinė „Drax“. Siekdama sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir gauti vertingų žaliosios elektros energijos sertifikatų ši įmonė pamažu atsisako akmens anglių ir vis daugiau naudoja biomasės. Ar iš tikrųjų tikslinga vežti medieną beveik per pusę pasaulio, kad ji būtų sudeginta elektrinėje?
 
Daugelis aplinkosaugininkų taip nemano. NVO atstovai neseniai pasisakė, kad ES, formuodami energetikos tikslus, iš atsinaujinančių išteklių sąrašo medieną turėtų išbraukti. Jie teigia, kad pietrytinėje JAV dalyje kertant didelius plotus kietmedžio miškų nyksta biologinė įvairovė ir atmosferoje didėja anglies dvideginio kiekis. Net miškui ataugus, biomasėje ir dirvožemyje anglies jau nebus tiek, kiek buvo anksčiau, ir tai, žinoma, nėra gerai gyvūnijai.
Plačiau >>

Kovo 21-ąją minime Tarptautinę miškų dieną

2016 03 21
 
Tarptautinės miško dienos tikslas – atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į miškų nykimo ir kitas problemas, o žmonės raginami, minint šią dieną, sodinti medžius, bet ne seniai augančiuose miškuose, o naujuose plotuose arba ne miškų teritorijose.
 
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad šiemet pagrindine Tarptautinės miškų dienos tema pasirinkta miškų ir vandens sąsaja.
 
„Miškuose esantys vandens išteklių baseinai ir pelkės sudaro net 75 proc. prieinamo gėlo vandens. Trečdalis didžiausių pasaulio miestų gauna didelę jų geriamojo vandens dalį tiesiog iš miškingų saugomų teritorijų. Miškai veikia kaip natūralūs vandens filtrai. Lietuvoje vandens apsauginiai miškai užima 146,5 tūkst. ha.“, – rašoma ministerijos pranešime.

 

Plačiau >>

Kažkam malkų tikrai nestigs: poligonuose šniojami miškai

2016 03 17

Šaltinis - www.lrytas.lt. / Audrė Srėbalienė ("Lietuvos rytas") > Verslas > Rinkos pulsas

Išplėsti Lietuvos karinius poligonus buvo nuspręsta prieš porą metų. Bet tik šiuo metu pradedami kirsti juose esantys valstybiniai miškai. Šoktelėjusi medienos pasiūla greičiausiai kai kur nurėš jos kainą.

Lietuvos kariuomenės karinių poligonų plėtra – valstybinės svarbos projektas. Tai reiškia, kad į plečiamą teritoriją patenkantys valstybiniai miškai turi būti nušluoti nuo žemės paviršiaus. Miškotvarkininkams pritarus valstybiniai miškai turi būti iškirti penkiuose poligonuose, daugiausia – Pabradės, Jonavos ir Gaižiūnų.
 
Visą straipsnį skaitykite čia.
Plačiau >>

Suskaičiavo šernus: medžiotojai ir toliau skatinami medžioti

2016 03 15

Prevencinėje programoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo pavojaus numatyta, kad 2017 m. balandžio 15 dieną šernų populiacijos tankumas medžioklės plotuose turi būti ne didesnis kaip 0,5 šerno vienam kvadratiniam kilometrui, o visoje šalyje būtų ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų.
 
2016 m. vasario mėnesio apskaitos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 21 tūkst. (20 839) šernų. Tai reiškia, kad jau dabar daugelyje savivaldybių šernų tankumas yra mažesnis nei 0,5 šerno ir tik 9 savivaldybėse šis rodiklis šiek tiek (0,535 - 0,677 šerno) viršija siektiną.
 
„Šie skaičiai nereiškia, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, – kad viskas jau padaryta ir galima ramiai laukti nieko neveikiant. Švelni žiema ir kitos palankios gamtinės sąlygos, tikėtina, lems gausias šernų vadas, ir jų vėl ims daugėti. Todėl medžiotojai turėtų ir toliau aktyviai šernus medžioti, kad šių gyvūnų būtų ne daugiau, negu numatyta, ir taip užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti.“
Plačiau >>

Likvidinės medienos tūris 2015 m. visose miškų urėdijose vidutiniškai padidėjo 7 KTM/ha

2016 03 10
 
Miškų urėdijos ypatingą dėmesį skiria pagrindinio miško naudojimo plyno kirtimo biržių atrėžimo kokybei, nustatyto nenukirsto miško tūrio tikslumui, jose pagamintos medienos kiekio ir medienos apskaitai. Likvidinės medienos tūris 2015 m. visose miškų urėdijose vidutiniškai padidėjo 7 KTM/ha.
 
Pirmą kartą žinybos istorijoje iš vieno hektaro gauta 251 kubinis metras likvidinės medienos. Kai kurios miškų urėdijos padidino išeigą net 20-30 kubinių metrų iš hektaro. Vidutinė likvidinės medienos išeiga 24-iose miškų urėdijose pasiekė 79,1 proc. ir tai yra labai arti normatyvo (83,5 proc.)
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją.
Nuotrauka - pixabay.com.
Plačiau >>

Biokuro sandorių sudaryta už daugiau nei 7 tūkst. tne

2016 03 10
 
VĮ miškų urėdijos vykdydamos vieną svarbiausių 2014 - 2016 m. valstybinių miškų sistemos veiklos prioritetų „Žaliavos iš miško kirtimo atliekų gamybos apimčių didinimas valstybiniuose miškuose. Skiedros gamyba ir pateikimas biokuro biržai konkurencingomis kainomis”, nuo 2014 metų aktyviai dalyvauja Energijos išteklių biržoje siūlydamos parduoti pagamintą biokurą (skiedrą).
 
Baigiantis šių metų šildymo sezonui VĮ miškų urėdijų Energijos išteklių biržoje sudarytų biokuro (skiedros) pardavimo sandorių su šilumos tiekėjais, lyginant su praėjusiais metais, skaičius žymiai padidėjo ir parduodamas kiekis išaugo iki 7 tūkst. tne.
Plačiau >>

Lietuva išbandys cheminį ežerų valymo būdą?

2016 03 10
 
Viešojoje erdvėje pasigirdo susirūpinimo balsų, kad Aplinkos ministerija ketina naudoti chemikalus ežerams valyti. Šis būdas – fosforo surišimas cheminiais junginiais – bus taikomas, pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės, tik įsitikinus, kad jis nekenkia aplinkai, ir jį išmėginus. Bandymui numatytas vienas mažas uždumblėjęs ežerėlis. Bet kuriuo atveju, prieš pasirenkant šį būdą taikyti platesniu mastu, bus įvertintas galimas poveikis aplinkai, atlikti visi reikiami tyrimai. Jis bus pasirinktas tik tada, jeigu išvada bus teigiama.
 
Minėtasis būdas iš esmės skirtas tik vienai ežerų vidinės taršos problemai spręsti – fosforui, kuris yra pagrindinis uždumblėjimą skatinantis elementas, šalinti. Nuskendusios atliekos, užterštumas naftos produktais ir toksiniais junginiais bei kitokios ežeruose pasitaikančios problemos sprendžiamos kitais būdais.
Plačiau >>

Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių

2016 03 10
 
Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai. 
 
Aplinkosaugininkai primena, kad galioja griežti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, javus (pasitaiko ir tokių atvejų), nendres. 
Plačiau >>

Kovo 10-oji – paukščių sugrįžtuvių šventė

2016 03 10
 
 
Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad apytikriai tiek paukščių rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Pasitikdami paukščius ruošiame ir keliame inkilus.
 
„Visai nesvarbu inkilo spalva. Svarbu, kad jis būtų stabiliai pritvirtintas ir kad paukščiai iš savo namų matytų saulę“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
 
O jūs ar laukiate paukščių, ar iškėlėte inkilų?
 
Panaudota Aplinkos ministreijos informacija.
Nuotrauka - pixabay.com.
Plačiau >>

Kariai turi mokėti tausoti gamtą

2016 03 02
 
Aplinkos ministerija pranešė, kad šią savaitę Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre kariai mokomi, kaip išsaugoti gamtą pratybų metu. Šiam tikslui skirtas tarptautinių ir NATO pratybų aplinkosaugos kursas. 
 
Aplinkos ministerijos sistemos specialistai karius supažindina su Lietuvos kariniuose poligonuose taikomais aplinkosauginiais reikalavimais, administracinės atsakomybės taikymo ypatumais, kai pažeidimus ir žalą aplinkai padaro profesinės karo tarnybos kariai, atliekantys tarnybines pareigas. Aplinkosaugininkai sulaukia daug klausimų, kaip pratybų metu nepakenkti aplinkai, atkurti jos būklę, jeigu buvo padaryta žalos, ir kitų. Tokie mokymai planuojami ir gegužės viduryje.
Nuotrauka - www.am.lt.
Plačiau >>

LITBIOMA prezidentas: neverta nerimauti, jog biomasės vartojimas neigiamai paveiks miškų atkūrimo procesus

2016 03 02

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas portalui 15min.lt pateikta pozicija:
 
"Baimės, jog biomasės energetikos plėtra gali neigiamai atsiliepti miškams yra nepagrįstos. Žinoma, būtina efektyvi miškų tvarkymo politika, priežiūra ir kontrolė.
 
Lietuvoje miškai sudaro daugiau nei 33 proc. valstybės teritorijos. Kasmet iškertama 9,7 mln. kubinių metrų, o metinis prieaugis siekia apie 18,8 mln. kubinių metrų. Taigi, miškų prieaugis gerokai viršija iškertamo miško kiekį, todėl neverta nerimauti, jog biomasės vartojimas neigiamai paveiks miškų atkūrimo procesus.
 
Be to, vis daugiau dirbama kuriant naujas technologijas, kurių pagalba energiją galima būtų išgauti deginant ne tik medienos biokurą, bet ir šiaudus, grūdų atsijas, komunalines atliekas."
Visą straipsnį skaitykite čia.
 
Plačiau >>

Tariamasi dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties

2016 03 01 
 
Vasario 26 dieną Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos ir Aplinkos ministerijos derybinės grupės pradėjo tartis dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties. Kiekviena grupė sudaryta pariteto pagrindais iš keturių atstovų. 
 
Aplinkos ministerijos požiūriu, kaip sakė ministerijos derybinės grupės vadovas, ministerijos kancleris Robertas Klovas, aplinkos apsaugos sistemai keliami reikalavimai, vykstantys jos organizaciniai ir techniniai pertvarkymai, didėjantys reikalavimai profesionalumui lemia poreikį turėti kvalifikuotus, motyvuotus ir atsakingus aplinkos apsaugos pareigūnus, gebančius efektyviai vykdyti savo funkcijas, padėti aplinkos apsaugos sistemai siekti strateginių tikslų. Tokiems pareigūnams išlaikyti turi būti sudarytos reikiamos darbo sąlygos, užtikrintos jų socialinės garantijos. 
 
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Iliustracija - pixabay.com.
Plačiau >>

Priminimas žvejams: nuo kovo 1 d. draudžiama gaudyti kiršlius ir sterkus

2016 03 01

Aplinkosaugininkai primena žvejams, kad nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d draudžiama gaudyti kiršlius, o iki gegužės 20 d. – sterkus. Tai vienos vertingiausių žuvų mūsų vandenyse. Jų ištekliams gausinti šios žuvys veisiamos dirbtinai. Vien praėjusiais metais Aplinkos ministerija iš žuvininkystės bendrovių nupirko ir rudenį ežeruose įveisė 180 tūkst. sterkų. 

Už draudžiamą šių žuvų žvejybą gresia nuo 115 iki 289 eurų bauda. Iš pažeidėjų bus konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys). Pažeidėjai taip pat turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką sumokėti po 158,5 Eur. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti trigubai daugiau. 

Plačiau >>

Sutarta dėl sklandesnės šernų gausos reguliavimo tvarkos

2016 02 25
 
Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriumi Jonu Miliumi ir sutarė nustatyti sklandesnę šernų gausos reguliavimo, susijusio su afrikinio kiaulių maro pavojumi, tvarką.
 
Tai leis išsklaidyti nesusipratimus, kurių kilo, kai vasario 17 d. VMVT direktoriaus įsakymu buvo nustatyta, kad visi žemės sklypų savininkai, kurie uždraudė medžioti savo žemėje, privalo vykdyti VMVT nurodymus reguliuoti šernų gausą.
Plačiau >>

Saugomam gamtos paveldui priskirti 78 nauji objektai

2016 02 24
 
Patikslintame valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše, kurį neseniai patvirtino aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, – 78 nauji geologiniai, hidrogeologiniai ir botaniniai objektai. Šis sąrašas yra tikslinamas kasmet.
 
Iš valstybės saugomam geologiniam paveldui šiemet priskirtų akmenų išsiskiria Antakmenės konglomeratas. Jis dar vadinamas Aukų akmeniu ir laikomas vienu seniausių pagonybės paminklų Lietuvoje. Šis konglomeratas – tai 4,3 m aukščio, 5,85 m ilgio ir 3 m pločio uola Ignalinos rajono Antakmenės kaime.
 
Vienas įdomesnių naujų hidrogeologinio paveldo objektų – Salomėjos šaltinis Biržų regioniniame parke. Jis taip pavadintas šio krašto gelmių tyrėjai, geologei Salomėjai Bucevičiūtei atminti.
Plačiau >>

Lietuva – tarp 25 planetos žaliausių šalių

2016 02 23
 
Įvertinus 180 šalių pagal tai, kaip jose saugoma ekosistema ir žmogaus sveikata, paskelbta, kurios valstybės yra žaliausios. Rezultatai buvo gauti, remiantis Jeilio universiteto (JAV) 2016 metų aplinkos kokybės tyrimu. Į pirmąjį trisdešimtuką pateko ir visos trys Baltijos šalys. Tiesa, Lietuvą šiek tiek aplenkė mūsų kaimynė Latvija. O Estija atsidūrė net ir aplinkai draugiškiausių šalių dešimtuke.
 
Kaip rašo interneto portalas „Treehugger“, praėjusių metų Klimato kaitos konferencijoje, kuri buvo surengta Paryžiuje, 195 šalių atstovai sutarė mažinti planetą šiltinančių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taigi, kad pasaulis būtų išgelbėtas, prireiks būti draugiškesniems aplinkai.
 
Dėl šios priežasties mokslininkai iš Jeilio ir Kolumbijos (JAV) universitetų kartu su pasaulio Ekonomikos forumu sukūrė Poveikio aplinkai indeksą (PAI), pagal kurį per pastaruosius 15 metų šalys vertinamos kas dvejus metus.
Plačiau >>

Pavasariniam miškasodžiui paruošta per 60 milijonų sodmenų

2016 02 23
 
Generalinė miškų urėdija pateikia (žr. lentelę) 2016 m. vasario 1 d. duomenis apie miškų urėdijų turimus parduoti miško sodmenis pagal medžių rūšis be išankstinių sutarčių.
 
Smulkesnę informaciją apie kiekvienos miškų urėdijų siūlomus parduoti sodmenis be išankstinių sutarčių galima sužinoti miškų urėdijų tinklapiuose, kurių sąrašą galima rasti tinklapyje www.gmu.lt bei internetiniame puslapyje www.valstybiniaimiskai.lt (paspaudus nuorodą ir pasirinkus konkrečią miškų urėdiją).
 
Generalinės miškų urėdijos informacija
Nuotrauka pixabay.com
Plačiau >>

Aplinkosaugininkų teisėtus veiksmus gina įstatymas

2016 02 19
 
Bendrovių „Grigiškės“ ir „Baltwood“ apsaugos vadovui V.D. praėjusį balandį buvo skirta 434 eurų bauda už tai, kad tyčia kliudė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Jie nebuvo įleisti į sostinės Vilniaus gatvėje esančią teritoriją.
 
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas suteikia teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, pateikusiems tarnybinį pažymėjimą, netrukdomai patekti į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių pasienio ruožų bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus. Į įmonę pareigūnai turi teisę patekti ir be jos savininko, valdytojo ar jų įgalioto atstovo. Tačiau net ir suderinę patikrinimo laiką su atsakingais asmenimis, Vilniaus RAAD pareigūnai į minėtąją teritoriją nebuvo įleisti. Už kliudymą jiems vykdyti savo pareigas buvo nubausti ir du UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai.
Plačiau >>

Tobulinti nacionalinę šiltnamio dujų kiekio apskaitą padeda bendradarbiavimas su Norvegija

2016 02 19
 
Nacionalinei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitai ir prognozių rengimui tobulinti Lietuva vykdo bendrą projektą su Norvegija. Kaip sekasi jį įgyvendinti, bus aptarta Aplinkos ministerijoje antradienį, vasario 23 d.
 
Mūsų šalis, vykdydama tarptautinius JT bendrosios klimato kaitos konvencijos ir ES teisės aktų nustatytus įsipareigojimus, kasmet teikia nacionalinę ataskaitą apie visų ūkio sektorių (energetika, pramonė, žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, žemės naudojimas, miškininkystė ir kt.) išmetamų ir absorbentais pašalinamų ŠESD kiekį. Minėtasis projektas vykdomas siekiant atitikti nuolat griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių rengimo reikalavimus, taikyti naujas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos skaičiavimo metodikas.
Plačiau >>

Projektas „Sumforest“: kvies teikti paraiškas projektams tema „Darnūs miškai ateities visuomenei“

2016 02 17
 
Vasario 25 d. 14 val. Aplinkos ministerijos Miškų departamente mokslo institucijų atstovams pristatys ES finansuojamas projektą „Sumforest“. Informacinį renginį organizuoja Aplinkos ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
 
„Sumforest“ – tai tarptautinis mokslinių tyrimų koordinavimo projektas, vienijantis pagrindines Europos miškų politikos ir mokslinius tyrimus finansuojančias institucijas. Jo tikslas – skatinti tarptautinius jungtinius mokslinių tyrimų projektus, sukurti palankias sąlygas suvienyti įvairių šalių mokslininkų patirtį ir žinias. Kovo 21 d. bus paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas tokiems projektams tema „Darnūs miškai ateities visuomenei“. 
 
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją
Plačiau >>

Pasaulio miškai išnyks, jeigu neišmoksime pasakyti „ne“

2016 02 17
 
Prof. Bill'as Laurance'as, Džeimso Kuko universitetas, Australija
Šaltinis - www.theconversation.com.
 
Naujas nerimą keliantis tyrimas parodė, kad pasaulio miškai ne tik sparčiai nyksta, miškų šerdys – nutolusios vidinės jų sritys, kurios ypač svarbios laukiniams gyvūnams ir ekologiniams procesams, nyksta dar greičiau.
 
Nyksta todėl, kad į paskutines išlikusias laukines vietoves miškuose sparčiai veržiasi naujų kelių, užtvankų, elektros linijų, vamzdynų ir kitų infrastruktūros pokyčių cunamis, jis atveria miškus, tarsi žuviai odą nudirtų, ir atiduoda naikinimui, dalinimui, brakonieriavimui ir kitokiai ardančiai veiklai.
 
Labiausiai pažeidžiami tropikų miškai, kuriuose yra biologine įvairove turtingiausios ir ekologijai svarbiausios mūsų planetos  buveinės.
 
Miškai bus naikinami tol, kol mes nepradėsime sakyti „ne“ aplinką naikinantiems projektams.
Plačiau >>

Lietuva 2014 metais mažiau teršė atmosferą nei 2013-aisiais

2016 02 10

Lietuva 2014 m. į atmosferą išmetė apie 1,97 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – 0,7 proc. mažiau nei 2013 metais. Palyginti su 1990-aisiais, kuriuos sutarta laikyti atskaitos tašku, šių teršalų išmesta net 59 proc. mažiau, nors šalies bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį išaugo 29 proc.
 
Šie duomenys pateikti Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje už 2014 metus. Ataskaitos projektas pateiktas Europos Komisijai.
 
Plačiau >>

Pareigūnai patikrino Anykščių, Ignalinos, Švenčionėlių, Tytuvėnų ir Ukmergės miškų urėdijų darbą

2016 02 09

Kaip ir buvo žadama, Generalinės miškų urėdijos mobilios miško kontrolės grupės pareigūnai ėmėsi aktyvesnių veiksmų. Šiemet jau buvo patikrinta, kaip vyksta nenukirsto valstybinio miško skyrimas ir pardavimas VĮ Anykščių, Ignalinos, Švenčionėlių, Tytuvėnų ir Ukmergės miškų urėdijose. Nenukirsto valstybinio miško skyrimo gyventojams ir sutarčių pasirašymo tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau konstatuota, kad ne visi girininkai laikosi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių reikalavimų. Kai kuriose girininkijose kirstini medžiai buvo nežymėti spaudu pašaknyje, kas sudaro prielaidas piktnaudžiavimui.

Plačiau >>

Albanijoje uždrausta dešimt metų kirsti medžius

2016 02 08
Šaltinis - www.lrytas.lt > Gamta > Flora
 
Albanija įvedė dešimties metų draudimą kirsti medžius pramoninėms reikmėms, penktadienį praneša BBC remdamasi šalies Aplinkosaugos ministerijai. Moratoriumui pritarė Albanijos parlamentas; už šį draudimą balsavo 101 deputatas iš 140. Įstatymo pažeidėjams gali būti skirta dešimties metų kalėjimo bausmė. Draudimas būtinas norint išvengti ekologinės katastrofos vienoje iš skurdžiausių Europos šalių.
 
Visą pranešimą skaitykite čia.
Iliustracija - pixabay.com.
Plačiau >>

Atsinaujinimo tikrai reikia. Į žurnalo „Mūsų girios“ klausimus atsako generalinis miškų urėdas dr. RIMANTAS PRŪSAITIS

2016 02 08

Generalinio miškų urėdo pareigose dirbate daugiau kaip metus. Kokius užsibrėžtus tikslus, sumanymus pavyko įgyvendinti? Su kokiais sunkumais susidūrėte? Kaip įvertintumėte tą laikotarpį?
 
Antrus darbo metus generalinio miškų urėdo pareigose vadinčiau tik įsibėgėjimu. Nesu užsibrėžęs nuveikti kažko iškirtinio ar labai ypatingo. Veiklos frontas platus, todėl dirbti reikia pasiraitojus rankoves. Turėdamas per 30 metų darbo stažą ir remdamasis įvairiose pareigose įgyta patirtimi, galiu objektyviai vertinti šių dienų padėtį miškų žinyboje bei siūlyti tam tikrus sprendimus jai taisyti. Daugeliu aspektų dabartinė valstybinių miškų ūkio sistema yra „pavargusi“. Tikiuosi sulaukti dienos, kai miškų urėdijų darbuotojai galės pasigirti puikiomis darbo sąlygomis, oriais atlyginimais, išspręstomis buitinėmis, socialinėmis problemomis ir, svarbiausia, visi pamirš, kas tai yra neūkiškumas ir netvarka. 
 
Niekada nemėgau pasipūtusių, viską išmanančių vadovų ar specialistų. Visuomet vertinau ir vertinu darbo veteranų patirtį bei jų nuveiktus darbus, tačiau laikas nestovi vietoje ir atsinaujinimo valstybinių miškų ūkio sistemoje tikrai reikia. Po truputį tai pradedame daryti. 
Plačiau >>

Parkų lankytojai nupirko bilietų už 150 tūkst. eurų

2016 02 04

Praėjusiais metais nacionalinių ir regioninių parkų lankytojai nupirko lankytojų bilietų už beveik 150 tūkst. eurų. Šios lėšos naudojamos valstybiniams parkams saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti, taip pat edukacinei ir švietėjiškai veiklai, pažintiniam turizmui organizuoti ir kt.

Anykščių regioninio parko direkcija surinktas lėšas planuoja skirti Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio tiltui, laiptams Šventosios pažintiniame take, laiptams prie Variaus atodangos, lentų takui į Bijeikių bokštą remontuoti, Lajų tako viršutinės aikštelės dangos atnaujinimui.
 
Varnių regioninis parkas pradėjo tvarkyti Debesnų botaninį taką Varnelės upės slėnyje. Jau sutaisyta pusė medinio tako (850 metrų).
Plačiau >>

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena

2016 02 02
 
Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 dieną, prie pelkių saugojimo konvencijos prisijungė 160 valstybių, tarp jų – ir Lietuva. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos kuriose gausu vandens – šlapžemės.
 
Pelkės ir šlapžemės – didelė ir mūsų krašto vertybė. Šiuo metu septynios Lietuvos saugomos teritorijos yra įtrauktos į Ramsaro konvencijos sąrašus: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Plačiau >>

Miškų urėdai bus atrenkami dar griežčiau ir skaidriau

2016 02 01

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas griežtina miškų urėdų paskyrimo tvarką. Jis pavedė generaliniam miškų urėdui Rimantui Prūsaičiui per dvi savaites parengti ir patvirtinti naujos tvarkos aprašą, kuriame turi būti nurodytos konkursų miškų urėdų pareigoms užimti organizavimo procedūros, konkretus pretendentų atrankos būdas, kriterijai, pagal kuriuos bus sudaromi testai ir praktinės užduotys, šių užduočių parengimo, saugojimo bei pateikimo tvarka ir kt.

Plačiau >>

Penkios tendencijos, kurios įtakos miškų likimą 2016 metais

2016 01 29

Praėjusiais metais buvo ir gerų, ir blogų su pasaulio miškais susijusių naujienų. O dabar prisisekite saugos diržus, nes 2016-ieji bus – tarsi pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais. Profesorius Billas Laurance'as akcentuoja penkias tendencijas, kurios šiemet gali padaryti didžiulį poveikį miškams. 
 
1. Prekių kainų griūtis
 
Lėtėjančios Kinijos ekonomikos vilnijantis poveikis gali būti reikšmingas ir miškams. Kinija įtakojo ir agresyviai reguliavo mineralų, iškastinio kuro ir medienos gavybą, ypač besivystančiose Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalyse, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Sibire. Tai skatino kelių ir infrastruktūros plėtrą daugelyje nutolusių nepaliestos gamtos regionų – buvo vykdomi projektai, dažnai atidarydavę Pandoros skrynią, iš kurios pasipildavo bėdos miškams ir gyvūnams.
Plačiau >>

Iki balandžio 20 dienos lydekų nežvejokite

2016 01 29
 
Aplinkos ministerija primena, kad nuo vasario 1 d. įsigalios draudimas žvejoti lydekas. Jis galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ne tik žvejams mėgėjams, bet ir verslininkams, kurie iki šiol lydekas galėjo gaudyti Kuršių mariose.
 
Verslinės žvejybos metu Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje atsitiktinai sugautas gyvybingas lydekas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. privalu paleisti. Jas draudžiama vežti, perdirbti, sandėliuoti, parduoti arba supirkti. Kituose šalies vidaus vandens telkiniuose lydekų verslinė žvejyba draudžiama ištisus metus.
 
Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių nepakanka plėšriųjų žuvų. Todėl Aplinkos ministerija kasmet organizuoja lydekų, sterkų, šamų ir kitų žuvų įveisimą. Vien 2014-2015 m. į vandens telkinius buvo suleista apie 30 tonų lydekaičių.
 
Šaltinis - www.am.lt
Nuotrauka - pixabay.com
Plačiau >>

Neteisėtais kirtimais per 2015 metus padaryta 705 tūkst. Eur žala aplinkai, baudų paskirta - 47 tūkst. Eur

2016 01 25
 
Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis, per 2015 metus valstybiniai miškų pareigūnai nustatė 244 neteisėtus miško kirtimo atvejus, kurių metu iškirsta 5264 m3 medienos.
 
Privačiuose miškuose nustatytas 121 neteisėtas miško kirtimo atvejis, iškirsta 4197 m3 medienos, tai yra 3520 m3 arba 46 proc. mažiau nei per 2014 metus. Valstybiniuose miškuose nustatyti 123 neteisėti miško kirtimo atvejai, iškirsti 1067 m3 medienos, tai yra 1199 m3 arba beveik du kartus mažiau nei per 2014 metus. Neteisėtais kirtimais padaryta 705 tūkst. Eur žala aplinkai.

 

Plačiau >>

Už Medienos reglamento pažeidimus siūlo administracinę atsakomybę

2016 01 18
 
Nuo 2013 m. kovo 3 d. Lietuvoje įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo yra nustatytos medieną ir medienos produkciją ES rinkai pirmą kartą pateikiančių vykdytojų pareigos. Medienos reglamento pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad į rinką nepatektų neteisėtai paruošta mediena ir iš tokios medienos pagaminti produktai.
 
Šių metų sausio pradžioje Aplinkos ministerijos organizuotame su Medienos reglamento įgyvendinimu susijusių institucijų susitikime buvo nuspręsta teikti pasiūlymą įtraukti į Administracinių nusižengimų kodeksą atskirą straipsnį, kuriame būtų numatyta atsakomybė už Medienos reglamento reikalavimų pažeidimus.
Plačiau >>

Žadama, kad dar aktyviau dirbs Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnai

2016 01 18
 
Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnai praėjusiais metais atliko 47 reidus, 33 iš jų – valstybės įmonėse miškų urėdijose. Spalio mėnesį du ekipažai kartu su Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir Muitinės departamento pareigūnais vykdė tarpžinybinę akciją „Miškovežis”, lapkričio mėnesį visų valstybinių miškų urėdijų administruojamose teritorijose vyko Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos organizuota prevencinė akcija „Nelegali mediena“.
Plačiau >>

Šiemet bus perdirbta 890 kubinių metrų nupuoštų eglučių

2016 01 15
 
Aplinkos ministerija praneša, kad šiemet specialiuose konteineriuose buvo surinktas rekordinis kiekis nupuoštų šventinių eglučių – net 890 kubinių metrų. Surinkti medeliai bus perdirbti į biokurą arba kompostą. Ypač aktyviai nupuoštas eglutes nešė didžiųjų miestų gyventojai – Vilniuje surinkta 400, Šiauliuose – 270, o Klaipėdoje – apie 80 kubinių metrų medelių.
 
Specialiu akcijos ženklu pažymėti konteineriai stovėjo prie daugiabučių, prekybos centrų ir kitose vietose Vilniuje, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Kybartuose, Širvintose, Šilutėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Trakuose, Lentvaryje, Lazdijuose, Klaipėdoje ir Šiauliuose. 
 
Plačiau >>

Generalinės miškų urėdijos apdovanojimai ir padėkos nusipelniusiems miškininkams

2016 01 12
 
Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis šių metų sausį įteikė aukščiausią valstybinių miškų žinybos apdovanojimą ilgamečiam Kauno miškų urėdui, šiuo metu – vyriausiajam miškininkui Juozui Jermalavičiui. Medalį „Auksinis ąžuolo lapas“ gerb. Juozas pelnė už pareigingumą, profesionalumą, atsakingumą, už Kauno krašto miškams paskirtus 26-erius savo gyvenimo metus.
 
Tauragės miškų urėdijoje generalinis miškų urėdas 50-ojo gimtadienio proga pasveikino ir miškų urėdą Robertą Piečią ir įteikė jam pasižymėjimo ženklą „Už nepriekaištingą tarnybą“. Dr. Rimantas Prūsaitis pasidžiaugė moderniu vadovavimu Tauragės miškų urėdijai, pokyčiais gerinant miškininkų socialines ir darbo sąlygas, energingo urėdo diegiamais aukštais gerbūvio standartais. 
 
Miškotvarkos inžinieriui Remigijui Daugalui ir Šilinės girininkui Bronislovui Ambrazui buvo įteiktos padėkos už kūrybiškumą kasdieniame darbe. Jiems Generalinė miškų urėdija dėkojo ir už profesionalias nuotraukas, pagražinusias ir suteikusias išliekamosios vertės „Miškininko kalendoriui 2016“. 
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją
Piešinys - pixabay.com
Plačiau >>

Lietuvos aplinkos būklės pokyčiai per 2014 metus

2016 01 12

Išleistas leidinys „Aplinkos būklė 2014. Tik faktai“, jame pateikiama informacija apie mūsų šalies aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus jos pokyčius. Šešiuose skyriuose aptariamos klimato kaitos, oro, vandens, atliekų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kompleksinio poveikio aplinkai temos. Aanalizuojami įvairūs Europos aplinkos agentūros (EAA) bei Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) koncepcijos pagrindu sukurto modelio DPSIR rodikliai.

Leidinys skirtas valstybės institucijoms ir tarptautinėms aplinkosauginėms organizacijoms, taip pat visuomenei, skatinant ją domėtis  aplinkos apsaugos problemomis ir dalyvauti įgyvendinant Lietuvos aplinkosaugos politiką.
Plačiau >>

2015 metais – 252 pranešimai apie savavališką medžių kirtimą

2016 01 08
 
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Avarijų prevencijos ir valdymo skyrius (Pranešimų priėmimo ir valdymo centras) per 2015 metus iš Bendrojo pagalbos centro ir iš gyventojų priėmė 12117 pranešimų. Daugiausia jų – net 5535 buvo susiję su laukiniais gyvūnais, kuriems galimai reikėjo pagalbos. Žmonės geranoriškai informavo apie gyvūnus, pakliuvusius į automobilių įvykius, sužeistus ar kitaip nukentėjusius, atsidūrusius jiems nebūdingoje aplinkoje.
Plačiau >>

Kazys Grybauskas: Valstybinis ar privatus miškas – įstatymai vienodi

2016 01 06
Šaltinis - 15min.lt
 
Miško svarbą žmonės suprato nuo seno, todėl apie jo išsaugojimą buvo galvojama nuolat. Kadaise miško apsaugą reglamentavo įvairūs papročiai ar net draudimai. Tačiau civilizacijai skverbiantis ir į miškus, pirmenybę įgavo ekonominė miško nauda.
 
Vis tik apie miškų išsaugojimą buvo galvojama ir vėlesniais laikais, o susikūrus Lietuvos valstybei, paprotiniai draudimai netinkamai elgtis su mišku buvo apibrėžti teisės aktais.
Plačiau >>

Vartojimo prekės - dėl jų naikinami atogrąžų miškai. Ar jūs to norite?

2015 12 29
 
Pagal Sidnėjaus universiteto prof. Nicko Rowley straipsnį
theconversation.com
 
Siekiant sėkmingai spręsti klimato kaitos problemas, labai svarbu miškuose sukaupti kuo daugiau anglies dvideginio, tačiau net ir atmetus naudą klimatui, miškų vertė yra didžiulė. Atogrąžų miškai užima tik 6% Žemės paviršiaus, bet juose aptinkama net 80% įvairių pasaulio organizmų rūšių, ir ne visos dar atrastos. Miškuose, kurie šiuo metu kertami ir deginami, galbūt slypi ir galimybė išgydyti žmones nuo daugelio sunkiausių ligų. Pavyzdžiui, JAV Nacionalinio vėžio institutas tiria atogrąžų miškų organizmus, ir iš jų yra gaminami vaistai.
Plačiau >>

Miškininkai šiemet išdalino rekordiškai daug eglės šakų

2015 12 22
 
Gražia tradicija mūsų šalyje tapo Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos ir visų 42 miškų urėdijų drauge vykdoma akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Iš miško kirtimų valksmų prieš Kalėdas suvežtos eglių šakos kasmet dalinamos ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažų miestelių gyventojams. Nekirsti eglių, o tik puošti jų šakas skatinanti akcija šiemet buvo septintoji.
 
„Žmonės puošia savo namus ir saugo gamtą – tai kalėdinė dovana ir miškui, ir visuomenei“, − džiaugėsi generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis. 
Plačiau >>

„Auksinio ąžuolo lapo“ medalis – Andriui Vancevičiui

2015 12 16

Kaip ir kasmet tradiciškai gruodį, Metų Švenčių išvakarėse, Generalinė miškų urėdija (GMU) organizavo kolegijos posėdį, kurio metu aptarti miškų urėdijų praėjusių metų rezultatai bei ateinančių metų prioritetiniai uždaviniai. Šių metų gruodžio 16 d. GMU vadovybė, skyrių vedėjai, miškų urėdijų vadovai bei jų atstovai, kiti kolegijos nariai, svečiai svarstė miškų ūkio veiklos 2015 - 2016 m. aktualius klausimus.

Svarbiu šio susirinkimo akcentu tapo GMU vyriausiojo patarėjo Andriaus Vancevičiaus apdovanojimas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“. Šešiasdešimtojo jubiliejaus proga A. Vancevičius apdovanotas už aktyvų dalyvavimą, vykdant kardinalias pertvarkas valstybinėje miškų žinyboje, nuoširdų, profesionalų ir pasiaukojamą darbą.
Plačiau >>

Atnaujinta nuotolinė prieiga prie miškų kadastro duomenų

2015 12 14
 
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) pranešė, kad yra sukurta ir naudotojams jau prieinama nauja VMTGIS (miškų kadastro duomenų nuotolinė prieiga internetu) aplikacijos versija. Didelė darbo sparta, patogus valdymas, didesnis funkcionalumas, naujausios IT programinės technologijos, naujausi ESRI programiniai sprendimai – tokie VMTGIS II pranašumai vardijami VMT pranešime. Ankstesniąją  VMTGIS aplikacijos versija bus galima naudotis tol, kol į naująją bus perkeltas visas pirmosios funkcionalumas.
Plačiau >>

Istorinis momentas: Paryžiuje pritarta klimato gelbėjimo paktui

2015 12 12
 
Kaip praneša 15min.lt, aidint džiugiems šūksniams ir plojimams Prancūzijos sostinėje šeštadienį pritarta 195 valstybių sutarties tekstas apie pasaulio ryžtą mažinti šiltnamio efektą stiprinančių dujų emisiją, kuri kelia grėsmę Žemės klimato stabilumui.
 
Paryžiuje pritarta klimato gelbėjimo paktui, pranešė CNN. Šis sprendimas palydėtas gausiais plojimais.
 
Konferencijai vadovavęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas pranešė: „Kviečiu priimti šį dokumentą. Nematau jokių prieštaravimų“. ​
 
Plačiau >>

Atnaujinti Miško dauginamosios medžiagos nuostatai

2015 12 04
 
2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė Miško dauginamosios medžiagos nuostatus, galiojusius nuo 20013 m. Naujoje nuostatų redakcijoje patikslintos pagrindinės sąvokos, pakeista daugiau nei 10 punktų, pateikiami atnaujinti priedai: Pažyma apie miško sėklų kokybę, Miško medžių genetinio draustinio/genetinio medyno pasas, Bandinių atrinkimo medžių ir krūmų sėklų siuntų kokybei tirti ir jų laikymo metodika.
 
Plačiau >>

Miško kelių priežiūrai ir taisymui 2016 metais – 4 mln. eurų

2015 12 04

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašui, pagal kurį bendrus miško kelių priežiūros ir taisymo darbus privalės organizuoti ir įgyvendinti miškų urėdijos. Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų šiems darbams 2016 metais atlikti skirta 4 mln. eurų. 

Plačiau >>

Neabejingi žmonės dažniausiai praneša apie keliuose sužeistus, atklydusius laukinius gyvūnus

2015 12 04

Apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus neabejingi žmonės praneša aplinkosaugininkams. Vadinamosios aplinkosaugininkų dispečerinės, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro, pareigūnai lapkritį sulaukė 956 pranešimų. Dažniausiai žmonės pranešė apie keliuose sužeistus, atklydusius laukinius gyvūnus.
 
Kaip ir anksčiau, aktyviausi pastarąjį mėnesį buvo didžiųjų miestų gyventojai. Vilniečiai į Centrą kreipėsi 251, kauniečiai – 158 kartus, šiauliečiai – 106 kartus. Vyravo pranešimai apie sužeistus ar atklydusius į gyvenamąsias vietoves laukinius gyvūnus (543). Antroje vietoje – apie žvejybos taisyklių pažeidimus (104).
Plačiau >>

4 svarbiausi dalykai, kuriuos verta žinoti apie pasaulinę klimato kaitos konferenciją Paryžiuje

2015 11 30
 
Pasaulio lyderiai rinksis Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, kad susitartų dėl veiksmingų priemonių, padėsiančių mažinti įtaką pasaulio klimato kaitai. Nuo lapkričio 30-osios iki gruodžio 11 dienos vyksiančiose diskusijose bus ne tik aptariamas bendrų veiksmų planas, bet ir, tikimasi, bus pasiektas globalus susitarimas, rašo „The Independent“.
 
Ankstesnis valstybių susitarimas padėjo sumažinti klimato kaitą iki 2,7 laipsnių Celsijaus pokyčio. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje tikimasi žengti žingsnį toliau ir sutarti dėl 160 valstybių bendrų priemonių, kurios šią kaitą apribotų iki 2 laipsnių.
 
Štai keturi esminiai dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti apie pasaulinę klimato kaitos konferenciją:
Plačiau >>

Paryžiaus klimato konferencija – siekis išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių

2015 11 30
 
Šiandien Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kuri vyks iki gruodžio 11 d. Šioje konferencijoje tikimasi pasiekti teisiškai privalomą tolesnį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Naujasis susitarimas turi įsigalioti 2020 metais, pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą su Dohos pakeitimu.
 
„Lietuva Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje dės visas pastangas, kad būtų pasiektas visapusis, ilgalaikis ir dinamiškas susitarimas, padėsiantis pasauliui greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Naujasis susitarimas turi padėti kovoti su klimato kaita, didinti visuomenės pastangas prisitaikant prie klimato kaitos poveikio ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir darnų vystymąsi ES ir visame pasaulyje“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
 
Plačiau >>

Nuo 2016 metų keisis šešių biosferos poligonų apsaugos tvarka

2015 11 24
 
Siekdamas užtikrinti veiksmingą mažojo erelio rėksnio apsaugą ir atsisakyti perteklinių ūkinės veiklos ribojimų, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė 6 biosferos poligonų apsaugos tvarką. Pakeitimai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.
 
Pakeisti Labūnavos, Lančiūnavos, Taujėnų‒Užulėnio, Gubernijos, Gedžiūnų miškų ir Šimonių girios biosferos poligonų nuostatai. Pakeitimais atsisakyta kirtimų ribojimų biosferos poligono ribų plane pažymėtose veisimo vietose ir nurodyta apsaugą organizuoti tik aplink žinomas ir paukščių iš tiesų naudojamas lizdavietes. Taip pat numatyta, kada, lizdui sunykus, miško kirtimo apribojimai nebebūtų taikomi.
 
Tikimasi, kad tokio apsaugos modelio taikymas sumažins dėl nustatytų aplinkosauginių reikalavimų patiriamus miško ūkio nuostolius.
Plačiau >>

Afrikos miškai - gal tai mūsų paskutinė galimybė sulėtinti klimato kaitą

2015 11 20
 
Interneto svetainėje „The Conversation“ paskelbtame Lauros Sonter ir Gilianos Galford straipsnyje pažymima, kad miškų naikinimas yra antra pagal svarbą pasaulinę klimato kaitą įtakojanti priežastis. Šia tema daug diskutuojama, kalbant apie Amazonės miškų biologinės įvairovės naikinimą, tačiau rūpestis dėl miškų naikinimo Centrinėje Afrikoje, kur yra antri pagal dydį pasaulio tropiniai miškai, vis dar sulaukia stebėtinai mažai dėmesio.
 
Du trečdaliai išlikusių Afrikos miškų yra Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR). Šie miškai auga 1,7 mln. km² plote, kuris yra tokio dydžio kaip trečdalis Brazilijos Amazonės miškų. KDR miškai sugeria 22 milijardų tonų anglies dvideginio, ir  tai yra viena didžiausių pasaulio anglies dvideginio sankaupų.
Plačiau >>

Naujas leidinys apie Lietuvos kurortų klimatą ir orų poveikį sveikatai

2015 11 19

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išleido leidinį „Lietuvos kurortų klimatas“, kurį sudaro 4 kurortų – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos, 4 kurortinių teritorijų – Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų – ir Likėnų klimato apžvalga. Likėnai įtraukti kaip viena seniausių ir didelį kurortinį potencialą turinti vietovė. Kiekviena vietovė pristatoma atskirai, apžvelgiant jos geografines, klimato sąlygas, apskaičiuojant klimatinį turizmo indeksą. Pastarasis parodo, ar vietovės klimatinės sąlygos tinkamos turizmui. Kaip rodo klimatinis turizmo indeksas, nagrinėjamos vietovės tinkamiausios turizmui liepą ir rugpjūtį, netinkamiausios – gruodį ir sausį.

Plačiau >>

Aplinkosaugininkų reidas: rado veiklos pažeidimų

2015 11 19

Siekdami užtikrinti, kad mediena būtų tvarkoma ir vežama, kaip tai nustato taisyklės, Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir miškų urėdijų pareigūnai organizavo reidą. Jo metu aplinkosaugininkai patikrino arti 100 transporto priemonių, gabenusių medieną ir ja prekiavusių turgavietėse, dokumentus, 33 miško sklypuose vykdomus kirtimo darbus, privačiose miško valdose konsultavo privačių miškų savininkai.

Plačiau >>

Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą

2015 11 16

Lietuva ratifikavo Kioto protokolo Dohos pakeitimą, nustatantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus 2013–2020 metais, ir įsipareigojo kartu su Europos Sąjunga, jos valstybėmis narėmis, ir Islandija bendrai 2013–2020 m. išmesti 20 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 1990 m. Kioto protokolo Dohos pakeitimą šiuo metu ratifikavo 50 šalių, šis pakeitimas įsigalios jį ratifikavus 144 šalims.

 

Plačiau >>

Seimas paliko galioti 5 proc. mokestį miškų savininkams

2015 11 06

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šių metų spalį pasiūlė panaikinti privačių miškų savininkams nuo 2015-ųjų įvestą papildomą mokestinę naštą, tačiau lapkričio 5 d. Seimas Eugenijaus Genvilo pristatytą Miškų įstatymo pataisą atmetė – 5 proc. mokestis miškų savininkams liko galioti.

 
 
 
 
 
 
Plačiau >>

VMI tikrina, ar medienos versle teisingai apskaitomi, deklaruojami ir sumokami mokesčiai

2015 11 06
 
Pastaruoju metu VMI ypač didelį dėmesį skiria gyventojams ir įmonėms, kurie parduoda didelius medienos kiekius. Numatyta stebėti ir kontroliuoti apie 1000 gyventojų ir daugiau nei 100 įmonių. Taikomos tiek švelniosios administravimo priemonės (siunčiami laiškai, kviečiami pokalbiui), tiek ir griežtesnės kontrolės priemones (mokestinius tyrimus ir patikrinimus).
 
Plačiau >>

Apdovanoti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2015“ nugalėtojai

2015 11 06
 
Kaip praneša Aplinkos ministerija, lapkričio  5 d. Trakuose vykusioje konferencijoje „Miškas – žmogui, žmogus – miškui“ buvo ne tik aptarti privačių miškų savininkams aktualūs klausimai, bet ir apdovanoti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2015“ nugalėtojai. Konkursą surengė Lietuvos miško savininkų asociacija ir Aplinkos ministerija. Šiemet jis vyko dešimtą kartą.
 
Pirmąją vietą pelnė Kazimieras Šiaulys (Trakai), antroji vieta atiteko Mindaugui Preibiui (Plungė), trečioji – Irenai Puškorienei (Kretinga). Dešimtyje apskričių taip pat buvo skirta po tris prizines vietas. 
 
Plačiau >>

Europos miškų konvencija: dėl pagrindinių nuostatų susitarta, kitus klausimus numatyta suderinti iki 2020 metų

2015 11 03

2015 m. spalio 20–21 dienomis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas dalyvavo proceso „Europos miškai“ 7-ojoje ministrų konferencijoje ir kartu vykusioje neeilinėje šio proceso ministrų konferencijoje. Renginyje dalyvavo 38 Europos šalių ministrai ir kiti aukšto lygmens atstovai, stebėtojų teisėmis taip pat dalyvavo 18 tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, jie svarstė teisiškai įpareigojantį susitarimą dėl Europos miškų (Europos miškų konvencijos) derybų užbaigimo.

Plačiau >>

Aplinkos ministras patvirtino Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pakeitimus

2015 10 21
 
Aplinkos ministerija praneša apie patvirtintus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pakeitimus – jie buvo būtini birželį Seime priimtų Miškų įstatymo pakeitimų įgyvendinimui. Viena svarbesnių naujovių ta, kad nuostatuose apibrėžta nauja miškų grupė – plantaciniai miškai. Nuostatuose taip pat pakeisti reikalavimai buvusio ir šalia augančių medynų selekcinei grupei, kai kirtavietė paliekama atželti. Šie reikalavimai netaikomi privatiems miškams. Patikslinta Miško želdinimo ir žėlimo projekto forma privatiems miškams ir šio projekto rengimo reikalavimai.
 
Plačiau >>

Paskaičiuota, kad nuo žmonių civilizacijos pradžios medžių Žemėje sumažėjo perpus

2015 10 29

Interneto svetainėje "The Conversation" publikuotame Elizos Berlage ir James'o Whitmore straipsnyje rašoma, kad pasaulyje auga daugiau nei trys trilijonai medžių, tačiau, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, tai tik pusė to kiekio, koks buvo žmonių civilizacijos pradžioje.

2015 m. rugsėjo mėnesį žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime pateikiami atnaujinti duomenys apie Žemėje augančių medžių kiekį ir tankumą. Nustatyta, kad kiekvienais metais daugiau nei 15 mlrd. medžių prarandama dėl miškų naikinimo ir kitokių veiksnių, pavyzdžiui, dėl gaisro ar dėl to, kad buvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Nuo žmonių civilizacijos pradžios visame pasaulyje netekome 46% medžių.

Plačiau >>

Švedai Lietuvoje norėtų supirkti daugiau medienos

2015 10 13
Šaltinis 15min.lt
 
Kaip praneša 15min.lt, švedijos investuotojai rodo interesą supirkti daugiau medienos ir įsigyti miško valdų Lietuvoje. Iš to laimėtų ir smulkieji miško savininkai, atsirastų daugiau darbo vietų regionuose, tačiau, kaip rašo „Verslo žinios“, tokiam proveržiui sąlygos šiandien Lietuvoje dar vis mažiau patrauklios nei Latvijoje ir Estijoje.
Plačiau >>

Žemėlapyje matyti, kiek žemių nepramoniniuose rajonuose pažeista dėl kasinėjimų

2015 10 02

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendintas projektas parodė, kiek Lietuvos žemių nepramoniniuose karjeruose yra pažeista dėl kasinėjimų. Situaciją atspindi parengtas pažeistų teritorijų žemėlapis. LGT specialistai įgyvendino projektą, kurio metu buvo renkama ir sisteminama informacija apie įvairiais kasinėjimo darbais pažeistas žemes.

Plačiau >>

TPDRIS – tai visos elektroninės teritorijų planavimo paslaugos – vieno langelio principu

2015 10 05

LR Aplinkos ministerija pranešė, kad naujoji Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS) jau veikia. Ji turėtų sutaupyti ir laiko, ir pastangų, ir lėšų visiems teritorijų planavimo proceso dalyviams – pradedant fiziniais asmenimis ir baigiant valstybės ir savivaldos institucijomis.

Naudojantis šia sistema, teritorijų planavimas nuotoliniu būdu vyksta nuo pat jo pradžios, kai priimamas sprendimas rengti teritorijų planavimo dokumentą (TPD), iki šio dokumento pateikimo Teritorijų planavimo dokumentų registrui. Elektroninius dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, su visais jų priedais galima teikti interneto svetainėje www.tpdris.lt ir gauti atsakymus. 

Plačiau >>

Pasitvirtinusi nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą Lietuva atsidūrė tarp šalių lyderių

2015 10 05

LR Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius pranešė, kad jau yra patvirtintas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas. Tai valstybės lygmens dokumentas, apimantis visą Lietuvos teritoriją (išskyrus šaliai priklausančius teritorinius vandenis Baltijos jūroje) ir nustatantis mūsų šalies kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo principines nuostatas bei svarbiausias tvarkymo kryptis. Tokius nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo planus, aplinkos ministro Kęstučio Trečioko teigimu, turi nedaugelis pasaulio šalių.

Plačiau >>

Žurnalo „Mūsų girios“ redakcija sveikina miškininkus

2015 09 18
 
Kaip ir kasmet, trečiąjį rugsėjo šeštadienį, o šiemet rugsėjo 19-ąją, Lietuvos miškininkai švęs savo profesinę šventę. Sveikiname visus, nuoširdžiai mylinčius gamtą ir besirūpinančius miškais!
 
LR Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu 42 miškų urėdijose dirba daugiau nei 4 tūkst. specialistų ir darbuotojų, gausią bendruomenę papildo įvairiose institucijose, įmonėse ar organizacijose dirbantys specialistai, taip pat privačių miškų (savininkų yra apie 250 tūkst.) darbuotojai.
Plačiau >>

Koreguoti specialųjį teritorijos planą bus paprasčiau

2015 09 30

Rugsėjo pabaigoje Seimas pritarė Aplinkos ministerijos pasiūlytai Teritorijų planavimo įstatymo pataisai, kuri sudarys galimybę koreguoti specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Ligi šiol tokia galimybė buvo taikoma tik bendrųjų ir detaliųjų planų sprendiniams. 

Plačiau >>

Inkilų gaminimo ABC: nuo pirmos vinies iki įmantraus kūrinio

2013 03 18

Kaip pasigaminti gerą inkilą, kuris neišpus po metų? Kodėl Petro inkile apsigyveno paukščiai, o manajame ne? Kaip prižiūrėti inkilą? Kaip apsaugoti inkilą ir paukščius nuo plėšrūnų? Inkilų gaminimu užsiimantys entuziastai ir ornitologai vienbalsiai konstatuoja – pasigaminti ir rūpintis inkilais bei paukščiais dar deramai nemokame. 

Plačiau >>

Lietuvos raudonoji knyga prieinama ir skaitmeninėje erdvėje

"Tavo rankose - itin svarbi, itin reikalinga knyga", - taip įtikinamai į skaitytojus kreipiasi Lietuvos raudonosios knygos autoriai. Jų teigimu, knyga reikalinga ir žmonėms, ir gamtai, ir tik nuo mūsų požiūrio ir nuo mūsų veiksmų priklauso retų ir nykstančių grybų, augalų ir gyvūnų rūšių likimas. Leidykla "Lututė" Lietuvos raudonąją knygą išleido dar 2007 metais, o dabar ją galima skaityti ir skaitmeninėje erdvėje.

Plačiau >>