2019 m. Nr. 10

 

2019 m. Nr. 9

 

2019 m. Nr. 8

 

2019 m. Nr. 4

 

2019 m. Nr. 3

 

2019 m. Nr. 2

 

2019 m. Nr. 1

 

 

Naujienos

LR Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo pataisoms

2019 11 14

www.lrs.lt

 

Seimas po svarstymo pritarė Miškų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisoms (projektas Nr. XIIIP-3491(2), kurias Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengė po Konstitucinio Teismo sprendimo.

Konstitucinis Teismas nusprendė, kad prieš kelerius metus priimti įstatymai prieštarauja Konstitucijai pagal jų priėmimo tvarką, t. y., kad priimant juos nepagrįstai buvo pritaikyta ypatingos skubos tvarka.

 

Plačiau >>

Valstybinių miškų urėdijai pradeda vadovauti Valdas Kaubrė

2019 11 14
www.am.lt
Šiandien Valstybinių miškų urėdijai (VMU) pradeda vadovauti Valdas Kaubrė, laimėjęs konkursą šios valstybės įmonės direktoriaus pareigoms užimti. Ligi šiol jis laikinai ėjo šias pareigas.
Keturiasdešimtmetis Valdas Kaubrė yra baigęs tuometį Lietuvos žemės ūkio universitetą, turi miškininkystės magistro laipsnį. Jis yra dirbęs privačiose miškotvarkos bendrovėse „Stora Enso Miškas“, „Domše Miškas“, „Domše Lietuva“ – vadybininku, direktoriaus pavaduotoju, generaliniu direktoriumi. Nuo 2014-ųjų trejus metus vadovavo Panevėžio miškų urėdijai. 2018 m. gegužę Valdas Kaubrė pradėjo dirbti VMU – direktoriaus pavaduotoju medienos ruošai ir prekybai.
 

 

Plačiau >>

XXV IUFRO pasaulinis kongresas Brazilijoje

2019-10
Mūsų girios
 
Rugsėjo 29 d. – spalio 5 d. Brazilijoje, Curitiba mieste įvyko XXV IUFRO pasaulinis kongresas „Miškų tyrimai ir bendradarbiavimas darniam vystymuisi“ (http://iufro2019.com/), kuris laikomas miškotyros mokslininkų „olimpinėmis žaidynėmis“. 
 
IUFRO yra pasaulinis miškotyros mokslininkų bendradarbiavimo tinklas, jungiantis daugiau kaip 15000 mokslininkų, atstovaujančių beveik 700 organizacijų iš daugiau kaip 110 pasaulio šalių. Kas penkerius metus sukviečiami vedantieji pasaulio miškininkystės mokslininkai pristato naujausius savo tyrimų rezultatus bei brėžia ateities tyrimų gaires. 
 
Plačiau >>

Medžioklei – sustiprinta aplinkosauginė kontrolė

2019 10 23

www.am.lt

Nors praėjusią savaitę baigėsi šalyje vykusi aplinkosauginė akcija „Medžioklė“, iki gruodžio 15-osios ir toliau medžioklės kontrolė bus sustiprinta. Dabar daugiausia dėmesio skiriama saugaus elgesio reikalavimams per medžiokles su varovais.

Plačiau >>

Seimo nario L. Balsio pranešimas: „Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ima svarstyti pataisas, kuriomis taisomos urėdijų reformos spragos“

www.lrs.lt, 2019 m. spalio 23 d. pranešimas žiniasklaidai

      Seimo Aplinkos apsaugos komitete pradedamos svarstyti Seimo nario Lino Balsio kartu su kolegomis iš įvairių frakcijų įregistruotos Miškų įstatymo pataisos. Šios pataisos pateiktos atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išvadą, kuria nurodoma Seimui pašalinti dar 2017 metais skubotai priimtų įstatymo pataisų, kuriomis buvo įgyvendinama valstybinių miškų ūkio valdymo reforma, spragoms.

Plačiau >>

Miško gaisrams gesinti – 23 nauji automobiliai

2019 10 17

www.vivmu.lt

 

Kasmet miško gaisrams kilti palankiu laikotarpiu šalyje vidutiniškai kyla apie 150-200 miško gaisrų. Pastaraisiais metais, šiltėjant klimatui ir kartojantis užsitęsusioms pavasarinėms ar vasarinėms sausroms, miško gaisrų skaičius ir plotas didėja. Miškininkams vis daugiau dėmesio tenka skirti prevencinei veiklai, visuomenės švietimui ir informavimui bei kilusių gaisrų paieškai ir gesinimui.

Plačiau >>

Mokslininkų viešas atsakomasis pareiškimas dėl Punios šilo: išplėsti rezervato plotą netikslinga

www.forest.lt

2010 10 10

 

Spalio mėnesio pradžioje Punios šile apsilankė miškininkai mokslininkai, žinomi miškotyros ir aplinkotyros sričių specialistai. Juos neramino, kad ilgą laiką nerandama racionalaus sprendimo dėl vieno vertingiausių Lietuvos miškų išsaugojimo. Mokslininkai išanalizavo situaciją ir parengė kreipimąsi į LR Prezidentą, LR Seimą, LR Vyriausybę ir LR Aplinkos ministeriją, prie kurio dar prisijungė kiti žinomi šios srities ekspertai ir specialistai.

 

 

Plačiau >>

Kuo baigsis ginčai dėl Punios šilo statuso?

Punios šilo sengirėje 457 ha miškų turi gamtinio rezervato statusą ir čia nevykdoma jokia miškų ūkinė veikla, o 2246 ha šilo paskelbta botaniniu-zoologiniu draustiniu. Jame taip pat apribota ūkinė veikla, neleidžiami pagrindiniai plynieji miško kirtimai. 2014 m. šile buvo išskirtos 79 europinės svarbos buveinės. Jų apsaugai sumanyta išplėsti Punios šilo, kaip sengirės, rezervato teritoriją, parengtas jo plėtros projektas. Jį paviešinus, nuo praėjusių metų tęsiasi diskusijos, peraugusios į aršius ginčus: ar neverta vėl visą Punios šilą skelbti kaip 1987 m. gamtiniu rezervatu? 

    

Plačiau >>

Šimtmečio įdirbis neturėtų būti pamirštas

Prieš šimtmetį besikuriant Lietuvos valstybei, jau 1918 m. lapkričio 17 d. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija ir jos sudėtyje įsteigtas Miškų skyrius buvo įpareigoti perimti valstybinius miškus iš pairusios vokiečių okupacinės valdžios ir pristabdyti nekontroliuojamus kirtimus, medienos vagystes. Šio darbo aktyviai ėmėsi 1918 m. lapkričio 25 d. Miškų skyriaus vedėju paskirtas iš Rusijos, Smolensko grįžęs miškotvarkos revizorius Povilas Matulionis. Šį skyrių 1918 m. gruodžio 5 d. reorganizavus į Miškų departamentą, buvo išleistas miškininkams reikšmingas įsakymas Nr. 5155 – įsteigti 20 pirmųjų lietuviškų miškų urėdijų. Miškų departamente su techniniais darbuotojais 1919 m. dirbo tik 6–8 žmonės. Į vokiečių okupacinės valdžios sudarytoje Oberosto teritorijoje (Vilniaus, Kauno, Suvalkų, Belovežo, Balstogės srityse) veikusias 17 miškų inspekcijų nusiųsti įgaliotiniai perimti valstybinius miškus. 
 
Plačiau >>

Lietuvos miškininkų sąjungos veikla: praeitis, dabartis ir ateitis

Akad. em. Stasys Karazija
 
Specialistų jungimasis į atitinkamas profesines organizacijas stiprina solidarumo jausmą, padeda greičiau plisti mokslo naujovėms, įsisavinti naujas technologijas gamyboje, skatina pasidalinti praktine patirtimi, leidžia koordinuoti pastangas, siekiant geresnio veiklos organizavimo, gerina ir taurina  tarpusavio bendravimo kokybę. 
Atsikūrus Lietuvos valstybei, jau nuo 1921 m. buvo diskutuojama apie miškininkų draugijos steigimą. Įvairios peripetijos lėmė, kad tik 1929 m. birželio pabaigoje susibūrė Lietuvos miškininkų sąjunga. 
Paanalizuokime Lietuvos miškininkų visuomeninės veiklos 90 metų kelią, kad susidarytume išsamesnį vaizdą apie ateities veiklos galimybes, tikslus ir metodus.
Plačiau >>

Miškininkai turi dirbti tą darbą, kurio jie ir atėjo dirbti

Interviu su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika, publikuotas žurnale "Mūsų girios" 2019 m. Nr. 4

Naujai paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika maloniai sutiko atsakyti į miškininkams aktualius klausimus ir žurnalo „Mūsų girios“ puslapiuose perduoti jiems linkėjimų. Jis pripažino, kad rinkdamasis profesiją, kaip vieną iš prioritetinių svarstė galimybę tapti miškininku, bet visgi pasirinko studijas Lietuvos veterinarijos akademijoje, vėliau tapo Žemės ūkio mokslų daktaru. Pokalbis vyko Aplinkos ministerijoje balandžio 23 dieną.
 
 
Kaip vertinate miškų urėdijų reformą ir kokios įtakos, jūsų manymu, galėtų turėti šios reformos įgyvendinimui Konstitucinio Teismo išaiškinimas apie pažeistas Miškų įstatymo pakeitimo procedūras?
 
Praėjus beveik dvejiems metams po miškų reformos, rezultatą matome, finansine prasme jis tikrai geras, kadangi matome, kiek įmonė uždirba, kiek pinigų atiduoda į Lietuvos biudžetą, tai yra mums – visiems Lietuvos žmonėms. Tai ir yra valstybės įmonės darbo rezultato įrodymas, ir jis netgi viršija pirminius iškeltus tikslus – į valstybės biudžetą šiemet bus pervesta apie 20 milijonų eurų. Matome, kad veiklos administravimo efektyvumas (vienos įmonės, o ne daug atskirų įmonių turėjimas) suteikia privalumų.
 
Aišku, ne viskas dar padaryta. Yra niuansų, kurie dar nėra išspręsti, ypač dėl visuomeninės veiklos. Pasigendu daugiau atvirumo visuomenei.  Pavyzdžiui, dar sprendžiamas jaunųjų miško bičiulių veiklos organizavimo klausimas, nacionalinis miškasodis lyg ir vyksta pagal planą, ir žmonėms atvirumas čia lyg ir parodomas, bet trūksta dar platesnio visuomenės įtraukimo. Keliant inkilus pavasarį irgi – kai kur buvo, kai kur nebuvo organizuojama…
Plačiau >>

Miškų reformos įgyvendinimo metai

2018 12 31

2018-ieji miškų sektoriuje buvo  reformos įgyvendinimo metai, sukėlę daug nerimo, atnešę vieniems palankių, o kitiems – skaudžių permainų, pasibaigę netikėtu pokyčius kūrusio aplinkos ministro atleidimu. Metai buvo nelengvi ir dėl ginčų, susijusių su miškų kirtimu ir gamtosauga, medžiokle, su privačių miškų savininkų interesais. Žmonės išėjo į miškus ir į gatves, oponentams skiriami žodžiai darėsi vis aštresni. Atsigręžus atgal, norėtųsi palinkėti visoms pusėms dažniau susėsti prie bendro pasitarimų stalo. Žmonija jau seniai suprato, kad reikia ieškoti aurea mediocritas, t. y. auksinio vidurio sprendimo. 
 
 
2018 metais, gindami miškus, žmonės aktyviai dalyvavo eitynėse.
BNS nuotrauka.
 
Palinkėjo tęsti aplinkosaugos darbus
 
Premjero Sauliaus Skvernelio 2018 m. gruodžio 3 d. paskelbtas sprendimas iš pareigų atleisti tris Vyriausybės ministrus (ne tik švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, bet ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką ir kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson) daugeliui buvo netikėtas. Atleidimo priežastys nebuvo aiškiai įvardytos, ministrai buvo išlydėti pagyromis už nuveiktus  darbus. Iš aplinkos ministro pareigų atleidžiamas K. Navickas gruodžio 5 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje taip pat prisiminė tai, ką pavyko nuveikti, ir pirmiausiai paminėjo miškų urėdijų reformą.
 

„Suplanuotos aplinkosauginės priemonės miškuose turėtų būti ir toliau įgyvendinamos, to linkiu savo būsimam įpėdiniui, frakcijai ir Vyriausybei. Asmeniškai prašau, paskelbkite Punios šilą nekertamu mišku, esame verti turėti daugiau nei 200 hektarų sengirės. Tai bus žingsnis, už kurį padėkos ateities kartos!“ – tokį palinkėjimą paliko K. Navickas.
Kęstutis Navickas, BNS nuotr.
Plačiau >>

Seime aidi plojimai: urėdijų reforma priimta

2017 07 11
Šaltinis - "15min.lt", Liepa Želnienė, Birutė Davidonytė
 
Antradienio popietę Seimas priėmė miškų įstatymo pataisas ir atvėrė kelią urėdijų reformai. Šį sprendimą Seime palydėjo plojimai, reforma buvo vadinama strategine Vyriausybės pertvarka.
 
Už reformą balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 12 Seimo narių. Urėdijų reformą rėmė „valstiečiai“ ir konservatoriai bei dalis liberalų, o socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ balsavo prieš arba susilaikė. Seimas nutarė panaikinti Generalinę miškų urėdiją, o miškus valdyti leido vienai ar daugiau įmonių, jų skaičių nustatys pati Vyriausybė. Pastaroji dabar siūlo įsteigti vieną įmonę vietoje 42-jų urėdijų. Taigi, iki šiol įtvirtino 42-ių urėdijų skaičiaus įstatyme nebeliko. 
Plačiau >>

Prezidentė: nesuprantama, kaip galima šitaip griauti pačią reformą dar jai neprasidėjus

2017 06 30, šaltinis - 15min.lt
 
D.Grybauskaitė nekorektišku žmonių atžvilgiu vadina ir pasirinktą būdą vykdyti urėdijų reformą. Penktadienį ji žurnalistams teigė nesuprantanti, kaip galima reformą šitaip griauti jai dar neprasidėjus.
 
„Urėdijų ir, tiksliau, miškų reformos reikia, bet taip, kaip ji yra pradėta, kaip ji yra vykdoma, vėl yra ta pati klaida: nekalbama su žmonėmis, kišamas vienas variantas, nors kompromisų gali būti įvairių. (...) Pradėti nuo to, kad gąsdinama, kad bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra ir nekorektiška žmonių atžvilgiu, ir visiškai nesuprantama, kaip galima šitaip griauti pačią reformą dar jai neprasidėjus“, – kalbėjo šalies vadovė.
 
Visą straipsnį skaitykite čia.
 
Plačiau >>

Paskelbtos prieštaringos ekspertų išvados dėl urėdijų reformos: dalį naikins

2017 06 30
 
Urėdijų reformos planas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad įgyvendinus siūlomą miškų ūkio pertvarkos planą bus pasiekti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nustatyti veiksmingo išteklių paskirstymo tikslai ir įgyvendinti aukšti valdymo bei skaidrumo standartai, tvirtina reformos vertinimą atlikęs Lietuvos miškininkų sąjungos nusamdytas ekspertas. Tuo metu taip pat urėdijų reformos ekspertinį vertinimą atlikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“ tvirtina, kad miškų ūkio pertvarka sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą. Visą naujienų portale www.tv3.lt apie tai paskelbtą straipsnį galite rasti čia.
Plačiau >>

Saulius Skvernelis prabilo apie daugybę pažeidimų urėdijose: mediena tiesiog dingdavo. Generalinis urėdas: „Nieko neslepiame“

2017 06 29

Šaltinis - www.15min.lt
 
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad šiemet atlikti patikrinimai urėdijose atskleidė begalę pažeidimų, bet patikrinimų rezultatai buvo slepiami ir nuo ministerijos, ir nuo Vyriausybės. S.Skvernelio teigimu, per patikrinimų metu nustatyta didesnių nei leista miško plotų iškirtimas ir iškirstos medienos trūkumai.
Plačiau >>

Aplinkos ministras kreipėsi į prokurorus dėl galimo profsąjungų dokumento klastojimo

2017 04 03
 
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo dokumento klastojimo. Prokurorų prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo suklastotas Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) parengtas VĮ miškų urėdijų viešas kreipimasis dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos.
 
Š. m. kovo 7 d. Aplinkos ministerijoje gautas LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės pasirašytas kreipimasis su 3150 VĮ miškų urėdijų darbuotojų parašų. Iš tos pačios miškininkų bendruomenės aplinkos ministras gavo pranešimą, kad šis oficialus kreipimasis nei savo turiniu, nei apimtimi neatitinka to dokumento, po kuriuo pasirašė miškų urėdijų darbuotojai.
 
Dėl šių aplinkybių yra pagrindo manyti, kad dokumentas galėjo būti suklastotas ir galimai padaryta nusikalstama veika. K. Navickas prašo prokurorų įvertinti, ar dėl pateiktos informacijos nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Aplinkos ministerijos informacija.
Plačiau >>

Generalinė miškų urėdija panaikino savo paskyrą socialinio tinklo svetainėje

2017 0 16
 
Generalinė miškų urėdija pranešė atsiribojanti nuo jos "Facebook" paskyroje atsiradusių nuorodų. Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo įsakymu 2017 m. kovo 14 dieną sudaryta darbo grupė nagrinėja GMU "Facebook" paskyroje pasidalintos nuorodos į neigiamą informaciją apie valstybinių miškų reformą patalpinimo aplinkybes. Generalinio miškų urėdo 2017 m. kovo 16 d. įsakymu GMU paskyra socialinio tinklo svetainėje "Facebook" panaikinta.
Generalinės miškų urėdijos informacija
Plačiau >>

Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje pristatoma vizija iki 2050 m. ir tikslai iki 2030 m.

2016 05 02

Aplinkos ministerijos iniciatyva lietuvių ir anglų kalbomis išleistame leidinyje „Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija“ pristatoma mūsų šalies aplinkos apsaugos vizija iki 2050 m. ir jos įgyvendinimo tikslai iki 2030 m. Išskirtos keturios pagrindinės aplinkos apsaugos politikos sritys: darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas ir klimato kaitos švelninimas bei prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių. Šį itin svarbų Lietuvos ateičiai dokumentą Seimas patvirtino praėjusį pavasarį.

Parengta pagal Aplinkos ministreijos informaciją.

Plačiau >>