2016 m. Nr. 10

 

2016 m. Nr. 9

2016 m. Nr. 8

2016 m. Nr. 7

2016 m. Nr. 6

2016 m. Nr. 5

2016 m. Nr. 4

2016 m. Nr. 3

2016 m. Nr. 2

2016 m. N. 1

2015 m. Nr. 12

2015 m. Nr. 11

2015 m. Nr. 10

2015 m. Nr. 9

2015 m. Nr. 8

 

Naujienos

Medžius sodinantis Malaizijos gyventojas: tai daro mane laimingą

2016 11 29

Portale "Lzinios.lt" publikuotame straipsnyje Giedrė Steikūnaitė pasakoja:

Užkalbinu vieną iš aktyvistų. Jis noriai pasakoja apie viską, kas yra susiję su medžių auginimu.

„Kodėl tai darai?“ – klausiu. Jis mano, kad esu neatidi ir tikriausiai nesiklausiau, tad atsako: „Durpinis dirvožemis yra labai svarbus aplinkosaugai. Turime atauginti šią sugadintą teritoriją...“

„Bet kodėl tu tai darai?“ – pasitikslinu.

Jis nusišypso. „Tai daro mane laimingą. Man gera matyti augančius medžius. Gera, kad galiu padėti“, – paaiškina.

Visą straipsnį galite paskaityti čia.

Nuotraukoje - mangrovių augalas, pixabay.com.

Plačiau >>

Jaunieji miškinukai senjorams dovanoja Kalėdų nuotaiką

2016 11 29
 
Miškų urėdijų globojamuose jaunųjų miško bičiulių būreliuose šurmuliuoja gal tradicija tapsiančios gerumo valandėlės. Anykščių urėdijos miškininkų globojami jainieji miškinukai ruošia kalėdines puokštes senelių globos namams ir slaugos ligoninei. Dar iki šventų Kalėdų išradingomis puokštėmis Troškūnų K. Inčiūros gimnazijos jaunųjų miško bičiulių būrelio „Girinukas“ miškinukai nudžiugins Troškūnų palaikomojo gydymo slaugos ligoninės, o Svėdasų J. Tumo Vaižganto gimnazijos „Ąžuoliukas“  miškinukai - Svėdasų senelių namų gyventojus. Jurbarko miškų urėdijos miškininkai kartu su jaunaisiais miškinukais prieš Kalėdas su miško dovanomis aplanko visų senjorų namus. Kalvelių girininkijos girininkė Irena Petrošienė ir Medelyno viršininkė Dalia Mačiežienė jaunuosius miško bičiulius ugdo pagarbius senatvei. Pakruojo miškų urėdijos globojamų jaunųjų miško bičiulių sukurtos kalėdinės puokštės bus padovanotos pernai atidarytų Rozalimo Švč. M.Marijos Vardo parapijos senjorų namų gyventojams.
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją.
Plačiau >>

Startavo TV apybraižų ciklas „Lietuvos gamtininkai – kūrėjai“

2016 11 26
 
Lapkričio 26 d., 10 val. per LRT kultūros kanalą buvo parodytas pirmas televizijos apybraižų ciklo „Lietuvos gamtininkai – kūrėjai“ filmas. Jo herojus – Selemonas Paltanavičius. Šis žinomas gamtininkas, rašytojas, fotografas jau daugiau kaip tris dešimtmečius darbuojasi Aplinkos ministerijoje. 
 
Kitas aplinkosaugininkams gerai pažįstamas šio TV apybraižų ciklo herojus – ornitologas, fotografas ir filmų apie gamtą kūrėjas Eugenijus Drobelis. Jo pavardė neatsiejama nuo Dzūkijos nacionalinio parko, kur šiuo metu jis dirba direktoriaus pavaduotoju. 
Plačiau >>

Autoavarijoje mirtinai sužaloti trys stumbrai

2016 11 25
 
Kelyje Panevėžys-Krekenava stovintis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ įspėja, kad šiuo keliu gali judėti laukiniai žvėrys, bet lapkričio 25 dieną  automobilio "Audi A4" vairuotojui nelaimės išvengti nepavyko. Buvo mirtinai sužaloti trys stumbrai, vienas jų – jauniklis.
 
Nelaimė įvyko apie 7 val. netoli Levaniškio kaimo. Nukentėjo ir į žvėris įsirėžusio automobilio keleivis, jis nuvežtas į ligoninę.
 
Tai ne pirmas atvejis, kai  Panevėžio rajone partrenkiami į kelią išėję laisvos bandos stumbrai. Šiame rajone laisvėje gyvena apie 30-40 stumbrų. Todėl čia važinėjantys vairuotojai turėtų būti itin atidūs.
 
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Plačiau >>

Akcija "Lašiša 2016" pratęsta iki gruodžio 10-sios

2016 11 24

Akcija „Lašiša 2016“ skirta lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugai užtikrinti. Prasidėjusi rugsėjo 1 d. ji buvo numatyta iki lapkričio 20 d., bet pratęsta dar trimis savaitėmis, atsižvelgus į Gamtos tyrimų centro duomenis, kad šių žuvų nerštas tebevyksta.
 
Nuo akcijos pradžios aplinkosaugininkai jau surengė beveik 400 reidų, patikrino apie 4 tūkst. žvejų. Nustatyti 177 pažeidimai. Brakonieriai turės atlyginti daugiau kaip 17 tūkst. eurų žuvų ištekliams padarytą žalą. Iš jų paimtos 3 valtys, 24 tinklai, 41 meškerė.
 
Aplinkosaugininkai primena, kad lašišų, šlakių ir upėtakių žvejyba, taip pat bet kokia žvejyba šių žuvų neršto vietose draudžiama iki gruodžio 31 d. Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – nuo 231 iki 579 eurų bauda ir pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip 630 eurų. Jeigu ši žuvis neteisėtai sugauta ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, reikės sumokėti trigubai – daugiau kaip 1900 eurų.
Plačiau >>

Miškų praradimo tempas pasaulyje lėtėja

2016 11 24

Prof. Rodas Keenanas (Rod Keenan), Melburno universitetas. „Forest loss has halved in the past 30 years, latest global update shows“, www.theconversation.com.

Rugsėjo 6 dieną paskelbti 2015 metų Pasaulio miškų išteklių vertinimo rezultatai rodo, kad per pastaruosius 30 metų miškų nuostoliai sumažėjo perpus. 1990-2015 metais pasaulio miškų plotas sumažėjo 3%, o miškų praradimo sparta, palyginus 1990-ųjų ir pastarųjų penkerių metų rezultatus, sulėtėjo dvigubai. Labiausiai miškų mažėja atogrąžose.

Miškų reikšmė didžiulė. Jie aprūpina mus švariu vandeniu, kaupia anglies dvideginį, mes naudojame medieną ir kitus miško išteklius, jie gyvybiškai svarbūs daugeliui miškuose ir šalia jų gyvenančių žmonių. Be to, mškai yra buveinė daugeliui gyvūnų ir augalų. Pavyzdžiui, atogrąžų miškai užima tik 15% viso pasaulio sausumos ploto, bet juose gyvena ir auga daugiau kaip 50% sausumos gyvūnų ir augalų.
 
Tai, kiek žemės ploto yra padengta miškais ir medžiais, yra svarbus rodiklis, apibūdinantis pasaulio aplinkos būklę. Kas penkerius metus Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija pateikia Pasaulio miškų išteklių vertinimo rezultatus. Šalys apklausiamos pagal vienodą ataskaitų teikimo sistemą, naudojant sutartinai apibrėžtas sąvokas ir bendrus ataskaitų teikimo standartus. Surenkami statistiniai duomenys apie miškų plotą, jų būklę ir naudojimą. Šis vertinimas parodo išsamiausią pasaulio miškų vaizdą. Duomenis renka šimtai viso pasaulio mokslininkų ir techninių ekspertų.
 
2015 vertinimo rezultatai buvo pateikti Pasaulio miškų kongrese Durbane, Pietų Afrikoje. Aš ir bendraautorių komanda, bendradarbiaudami su Maisto ir žemės ūkio organizacija, praėjusiais metais analizavome informaciją apie miškų plotą ir jo kaitą, lygindami duomenis pagal klimato zonas, geografinius regionus, šalių pajamas. Mūsų išvados neseniai buvo paskelbtos.
Plačiau >>

Pagaminta apvalioji mediena bus matuojama greičiau ir tiksliau

2016 11 22
 
Naujuoju metodu apvaliosios medienos matavimas vykdomas taip: sukrautoje rietuvėje ar transporto priemonėje apvaliosios medienos sortimentų galai išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu nufotografuojami. Po to į licencijuotą programą įvedama medžių rūšis, sortimentų ilgis, kompiuterinė sistema suskaičiuoja sortimentų skaičių, nustato jų skersmenis ir apskaičiuoja jų tūrius. Sistema automatiškai interaktyviame žemėlapyje užfiksuoja medienos sandėlio buvimo vietą, o pastaroji informacija ir duomenys apie pamatuotą medieną perduodami pasirinktu elektroniniu paštu į miškų urėdijos duomenų bazę, kurioje, artimiausiu metu suderinus sistemas, bus atliekamas faktinis apvaliosios medienos priėmimas. 
Plačiau >>

Naujos uniformos miškų pareigūnams bus patogesnės

2016 11 21
 
Dabartinės valstybinių miškų pareigūnų uniformos buvo sukurtos daugiau kaip prieš 15 metų, tad  morališkai paseno. Ypatingai nefunkcionali yra dabartinė lauko uniforma. Patys miškininkai, tiesiogiai dirbantys miške, prašė sukurti naują valstybinių miškų pareigūnų uniformą. Pernai vasaros pradžioje minėtų problemų sprendimui buvo sudaryta komisija, kurios darbe dalyvavo atstovai iš Generalinės miškų urėdijos Bendrojo ir Miško atkūrimo ir apsaugos skyrių, Valstybinės miškų tarnybos ir miškų urėdijų. Siūlymus dėl to, kaip turėtų atrodyti naujoji valstybinių miškų pareigūnų uniforma, teikė ir miškų urėdijų koordinatoriai regionuose. Be to, projektas buvo derinamas su Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų bendrija ir Miško auginimo specialistų bendrija.
 
Naujosios valstybinių miškų pareigūnų uniformos, ypač lauko, bus ne tik šiuolaikinio ir praktiško dizaino, bet ir iš modernių audinių, komfortiškų dirbti miške.
 
Generalinės miškų urėdijos informacija
Plačiau >>

Tik veikdami kartu galime užkirsti kelią klimato kaitai

2016 11 15
 
„Mes tvirtai tikime, kad tik veikdami kartu galime užkirsti kelią klimato kaitai“, – taip apie Lietuvos poziciją sprendžiant visai žmonijai aktualias su šia kaita susijusias problemas sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, išvykdamas į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferenciją, kuri surengta Maroko mieste Marakeše. Nacionalinį pranešimą apie mūsų šalies pažangą vykdant priemones klimato kaitai švelninti visuose ūkio sektoriuose ministras skaitys trečiadienį, lapkričio 16 d., JTBKKK Pagalbinio įgyvendinimo komiteto sesijoje.
 
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus bent 40 proc. ir šį įsipareigojimą siekia įvykdyti. Mūsų šalies patirtis, Kęstučio Trečioko žodžiais, įrodo, kad ekonomika gali augti nedidinant šių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio. Per pastaruosius 25 metus Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažėjo 58 proc., o bendrasis vidaus produktas padidėjo 30 proc.
Plačiau >>

Teigiama, kad ir Lietuvos miškai valstybei galėtų uždirbti daugiau

2016 11 11
 
"Miškas laikomas didžiausiu Lietuvos gamtos turtu – miškai dengia trečdalį šalies teritorijos, o valstybei priklausantys miškai vertinami daugiau kaip 2,3 mlrd. eurų. Bet valstybės biudžetą šis turtas kasmet papildo vos keliasdešimt milijonų eurų. Kaimynių šalių pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos miškuose galėtų būti ūkininkaujama racionaliau ir pelningiau" - teigiama Kazimiero Šliužo straipnyje, paskelbtame portale lzinios.lt. Visą straipsnį galite paskaityti čia.
Plačiau >>

Miško kelių priežiūros ir remonto darbai turėtų vykti sklandžiau

2016 11 04
 
Aplinkos ministerijoje miškininkai, miško savininkus vienijančių asociacijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai tarėsi, kaip efektyviau prižiūrėti ir remontuoti miško kelius. Pasitarimo dalyviai sutarė, kad bendra miško kelių priežiūros ir remonto sistema visų nuosavybės formų miškuose veikia, tačiau, Aplinkos ministerijos nuomone, procesai galėtų vykti sklandžiau.
Plačiau >>

Lakričio 3-ąją, Šv. Huberto dieną, prasidėjo medžioklės sezonas

2016 11 03
 
Lapkričio 3-ąją nuskambėję kompozitoriaus Kazio Daugėlos lietuviški medžioklės šaukiniai priminė, kad daugelyje Europos šalių prasidėjo didysis medžioklės sezonas. Šv. Hubertas laikomas medžioklės globėju, simbolizuojančiu ne tik šimtametes jos tradicijas, bet ir gamtą tausojančią medžioklę. Mūsų šalyje medžiotojų globos dėka padaugėjo tauriųjų elnių, danielių, briedžių, stirnų. 
Plačiau >>

Prenumerata 2017 m.

Mielas skaitytojau,

Primename, kad prasidėjo LMS miškininkystės žur­na­lo ,,MŪSŲ GIRIOS“ pre­nu­me­ra­ta 2017 me­tams. Žurnalą galite užsiprenumeruoti leidinio internetiniame puslapyje www.musu-girios.lt, parašę žinutę el. paštu info@musu-girios.lt, vi­suo­se ,,Lie­tu­vos paš­to“ sky­riuo­se arba tiesiog paskambinę į re­dak­ci­ją tel. 8-5 2752047.

Žur­na­lo in­dek­sas – 5057, su nuo­lai­da – 5058. Pre­nu­me­ra­tos kai­na mė­ne­siui (su pri­sta­ty­mu ir PVM): 3,10 EUR (me­tams – 37,20 EUR), su nuolaida (stu­den­tams, pen­si­nin­kams, ne­įga­lie­siems) – 2,05 EUR (me­tams – 24,60 EUR).

REDAKCIJA 

Plačiau >>

Debesų susidarymui ir klimato atvėsimui medžiai daro daug didesnę įtaką nei manėme

2016 10 31
 
Didžiosios Britanijos Lidso universiteto (angl. University of Leeds) atmosferos mokslo darbuotojas Hamish Gordon ir atmosferos mokslo darbuotoja Cat Scott interneto svetainėje theconversation.com paskelbtame straipsnyje pateikia naujų argumentų, kodėl medžiai galėtų padėti riboti pasaulinį temperatūros kilimą. CERN laboratorijoje vykdytas CLOUD eksperimentas atskleidė, kad medžių išskiriamos dujos gali sukibti ir atmosferoje sudaryti naujas daleles debesims, vadinamąsias „sėklas“, ir tai gali vykti be kitų teršalų pagalbos. Kuo daugiau debesyje šių dalelių, tuo jis b8na ryškesnis ir daugiau atspindi saulės šviesos nuo Žemės paviršiaus, o tai, savo ruožtu, gali vėsinti klimatą.
Plačiau >>

Neteisėtai iškirstos medienos kiekis sumažėjo 30 proc.

2016 10 31
 
Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai jau keletą metų iš eilės vykdo itin aktyvią, kaip patys sako – net „agresyvią“, privačių ir valstybinių miškų kontrolę. Neabejojama, kad tai buvo priežastis, dėl kurios šiemet net 30 proc. sumažėjo neteisėtai iškirstos medienos kiekis.
 
Miškininkai per tris šių metų ketvirčius patikrino daugiau kaip 20 tūkst. privačių miškų sklypų, įvertino miško atkūrimo, želdinių priežiūros, biržių atrėžimo ir atliktų miško kirtimų kokybę 14 tūkst. ha plote. Taip pat  beveik 17 tūkst. ha plote tikrintas vidinės miškotvarkos projektuose numatytų ūkinių priemonių tikslingumas.
Plačiau >>

Naujasis Kėdainių miškų urėdas - Justinas Urbanavičius

2016 10 25
 
„Miškai ir aplinkosauga – mano stichija“, – taip savo pasirinkimą apibrėžia Justinas Urbanavičius. Save kaip atsakingą, atkaklų ir ryžtingą pristatantis miškininkas parengė išsamią urėdijos vadovo veiklos programą, kurios nuostatų laikydamasis tiki pasiekti gerų rezultatų Kėdainių miškų urėdijoje.
Plačiau >>

2016 metais – 1000 kilometrų papildomai sutvarkytų ir atnaujintų miško kelių

2016 10 24
 
Miškų urėdijos nuo metų pradžios, šios dienos duomenimis, visoje šalyje papildomai, t. y. neskaičiuojant kasmet jų lėšomis prižiūrimų ir taisomų miško kelių, jau yra sutvarkiusios ir atnaujinusios apie 940 km miško kelių. Iki metų pabaigos bus sutvarkytas visas tūkstantis kilometrų. Tai daugiausia per privačias valdas vingiuojantys ar prie itin lankomų objektų miškuose vedantys keliai. Tam tūkstančiui kilometrų sutvarkyti Aplinkos ministerija skyrė per 4 milijonus eurų iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.
Plačiau >>

Lietuvos medžiu šiemet išrinktas Stelmužės ąžuolas

2016 10 17
 
Šių metų Lietuvos medžiu šalies gyventojai išrinko Stelmužės ąžuolą. Jis auga Stelmužės kaime Zarasų rajone ir laikomas seniausiu šalies medžiu. Manoma, kad šiam beveik 10 m apimties ir 19 m aukščio galiūnui yra apie 1000 metų. 
 
Stelmužės ąžuolas, pasak Lietuvos 2016 m. medžio rinkimų atrankos komisijos pirmininko, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro, yra tapęs Lietuvos ąžuolo simboliu. Iš jo gilių išaugę ąžuolai, vadinamieji stelmužiukai, auga visoje šalyje, žaliuoja Atgimimo ąžuolyne Ožkabalių kaime, Jono Basanavičiaus gimtinėje. Stelmužės ąžuolas puošė ir lietuvišką litą.
Plačiau >>

2016-2017 metų sezonu leidžiama sumedžioti 60 vilkų

2016 10 12
 
Per 2016-2017 m. medžioklės sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leidžiama sumedžioti 60 vilkų. Toks aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas skaičius nustatytas, atsižvelgus į vilkų apskaitos duomenis, mokslininkų rekomendacijas, suinteresuotų organizacijų ir institucijų nuomones.
 
Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių padaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis – juos leidžiama medžioti. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).
Plačiau >>

Spalio 6-8 dienomis vyks medžioklės, žūklės ir gyvulininkystės paroda

2016 10 04
 
Spalio 6-8 d. Aleksandro Stulginskio universitete vyksianti miško, medžioklės, žūklės ir gyvulininkystės technologijų paroda „Sprendimų ratas 2016“ bus jau devintoji šiai tematikai skirta paroda rengiama Universitete. Planuojama, kad joje dalyvaus daugiau nei 100 įmonių, asociacijų, organizacijų, apie 200 augintojų, gamintojų ir tautodailininkų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos, Estijos bei Baltarusijos. Bendras parodos plotas 50 000 kv. m (5 ha).
 
Kaip ir kasmet, lankytojus kvies gausi ir įvairiaspalvė sodinukų, gėlių ir amatų mugė.
Parodos darbo laikas - nuo 9 iki 17 val., lankymas nemokamas.
Plačiau >>

Aplinkos ministerija kviečia privačių miškų savininkus į nemokamus nuotolinius mokymus

2016 09 30
 
Aplinkos ministerijos organizuojami mokymai privačių miškų savininkams prasidės spalio mėnesį. Iš viso bus surengta 10 užsiėmimų šiomis temomis: pagrindiniai ir miško ugdymo kirtimai, miškotvarkos projektas, leidimai kirsti mišką ir jų išdavimo tvarka, apvaliosios medienos matavimo būdai ir jos gabenimas, miško atkūrimas ir įveisimas, ES parama pagal Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemones, susijusias su miškų ūkio veikla, miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga, mokesčiai už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Išsamesnės informacijos galima teirautis tel. (8 347) 44049, 8642 11894 arba el. p. miskininkyste@lzukt.lt.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Plačiau >>

Biudžetinės miškų ūkio įstaigos turėtų būti finansuojamos tik iš bendrųjų asignavimų

2016 09 30
 
Aplinkos ministerija pritaria Valstybės kontrolės, atlikusios Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos auditą, išvadai, kad šios programos lėšos neturėtų būti naudojamos ministerijai pavaldžių miškų ūkio įstaigų veiklai finansuoti, tačiau tokį finansavimą, kuris iš šios programos skiriamas Valstybinei miškų tarnybai ir Generalinei miškų urėdijai, nustato Miškų įstatymas.
 
„Aplinkos ministerija ne kartą yra pasisakiusi, kad šios įstaigos būtų finansuojamos ne iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, o iš ministerijai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų, tačiau tam turi pritarti Finansų ministerija, atitinkamai planuodama biudžeto išlaidas“, – sako ministerijos kancleris Robertas Klovas.
Plačiau >>

Pasikeitė redakcijos adresas

2016 09 30
 
Informuojame, kad pasikeitė žurnalo "Mūsų girios" redakcijos adresas.
Naujasis redakcijos adresas yra šis:

Vytenio g. 50-312, 03229 Vilnius

Plačiau >>

Olandai domisi galimybėmis investuoti į biokuro gamybą

2016 09 29
 
Generalinėje miškų urėdijoje vykusiame susitikime olandai lietuviams pristatė savo patirtį diegiant naujas technologijas ir galimybes investuoti Lietuvoje, įdiegiant torifikavimo (drėgmės pašalinimo iš biomasės) technologijas antrosios kartos biokuro gamybos srityje.
 
Pasak jų, gaminant elektrą vėjo jėgainėse ar saulės kolektoriuose dažnai susiduriama su problema, kad nėra galimybių saugoti perteklinį elektros kiekį. Išeitis – energiją versti dujomis, o dujas vėliau naudoti kaip energijos šaltinį. Tokiu būdu energijos gamybai būtų naudojama 100 proc. atsinaujinančių energijos šaltinių, nepaliekant jokių atliekų ir išvengiant iškastinio kuro poreikio. Investicijos į torifikavimo technologijas užtikrintų kokybišką ir aplinkai draugišką biokuro bei energijos gamybą, o tuo pačiu padidintų menkavertės, rinkos požiūriu, medienos perdirbimo galimybes ir jos paklausą.
Plačiau >>

„Mediena 2016“: medienos apskaitos kontrolieriai nustatė šiurkščių pažeidimų

2016 09 27
 
Siekdami užtikrinti visų nuosavybės formų miškų apsaugą ir užkardyti nelegaliai iškirstos medienos pardavimą, Generalinės miškų urėdijos Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnai, pasitelkę VĮ miškų urėdijų pajėgas, kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės transporto inspekcijos ir Muitinės departamento pareigūnais 2016 m. rugsėjo 22 – 24 dienomis vykdė prevencinę akciją „Mediena 2016“.
 
Patikrino 27 lentpjūves
 
27-iose lentpjūvėse buvo tikrinami atvežtos medienos įsigijimo dokumentai, medienos kiekis ir kokybė bei atitikimas faktiniams likučiams. Patikrinta beveik 27 tūkst. m³ sortimentų. Nustatyta viena nedeklaruota lentpjūvės veiklos vykdymo vieta, aptikti du nelegalūs darbuotojai. Nustatyta apvaliosios medienos bei medienos atraižų trūkumų, apvaliosios medienos apskaitos ir įmonių vidaus tvarkos pažeidimų: nepildomas medienos apskaitos žurnalas, neišrašyti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, nepildyta kasos knyga, nepasirašyti kasos dokumentai ir kt.
Plačiau >>

Spalio 1-2 dienomis paukščių stebėtojai išlydės išskrendančius paukščius

2016 09 23
 
Pirmąjį spalio savaitgalį gamtos mylėtojai visoje Europoje kviečiami prisijungti prie kasmet gausėjančio stebėtojų būrio išlydėti išskrendančius paukščius. Tūkstančiai žmonių 36 šalyse spalio 1-2 dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus.
 
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos valstybių, paukščių palydos jau tapo tradicija. Mūsų šalyje jas organizuoja Lietuvos ornitologų draugija (LOD) ir saugomų teritorijų direkcijos. Šios palydos – tai puiki galimybė stebėti migruojančius paukščius, aplankyti sparnuočiams svarbias teritorijas ar tiesiog praleisti laiką rudenėjančioje gamtoje. Per paukščių palydas kiekvieną rudenį LOD organizuoja išvyką į sparnuočių gausa pasižyminčią vietą. Šiemet spalio 1 d. bus surengta išvyka į Daugų žuvininkystės tvenkinius. Išsamesnės informacijos apie rudenines paukščių palydas galima rasti LOD tinklalapyje.
Plačiau >>

Aplinkos ministerija paaiškino: šakas ir neužterštą medieną deginti leidžiamose vietose galima

2016 09 21
 
Savaip interpretavusiems Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, atrodė, kad Aplinkos ministerija draudžia kūrenti šakas ir kitokias medienos liekanas. Naujasis dokumentas – Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis – aiškiai nurodo, kad ne tik šakos, bet ir sena bei neužteršta cheminėmis medžiagomis mediena yra tinkamas kuras bet kuriam leidžiamoje vietoje uždegtam laužui ar kitokiam ugniakurui.
 
Kūrenant laužus ar naudojantis griliais, šašlykinėmis, ugniakurais, rūkyklomis ir panašiais įrenginiais maistui gaminti, leidžiama deginti tik medieną ir medžio anglį, o ne viską, kas dega. Ši nuostata reikalinga todėl, kad, prisidengus mėsos kepimu, nebūtų deginamos bet kokios šiukšlės. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačiuose žemės sklypuose savininko nustatytose vietose, jeigu tai nedraudžia kiti teisės aktai.
Plačiau >>

Miškininko dienos proga - padėkos ir apdovanojimai

2016 09 19
 
Miškininko dienos šventėje Liškiavoje buvo pasakyta daug gražių žodžių ir įteikta daug padėkų ir apdovanojimų.
 
LR Ministro pirmininko patarėja aplinkos apsaugai Jūratė Juozaitienė Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėkas įteikė Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto akademikui profesoriui dr. Dariui Danusevičiui, VĮ Raseinių miškų urėdijos Pikčiūnų girininkijos girininkui Albertui Tolevičiui ir VĮ Šilutės miškų urėdijos vyriausiajam miškininkui Viktorui Aužbikavičiui.
Plačiau >>

Žurnalo "Mūsų girios" redakcija sveikina miškininkų bendruomenę Miškininko dienos proga

2016 09 16 
Miškai užima trečdalį Lietuvos ploto,
o jais rūpinasi keli tūkstančiai gamtą mylinčių žmonių.
Žurnalo "Mūsų girios" redakcija sveikina
miškininkų bendruomenę Miškininko dienos proga!
Sėkmės ir laimės jums!

 

Plačiau >>

50 ha "Žvėrinčiaus" teritorijos - stumbrams

2016 09 15
 
2016 m. rugsėjo 20 d., 12 val. Telšių miškų urėdijos Ubiškės girininkijos „Žvėrinčiuje“ (Laukstėnų k., Degaičių sen., Telšių r.) bus atidarytas naujasis stumbrynas ir pažymėtas „Žvėrinčiaus“ dvidešimtmetis. Po inscenizuoto „Žvėrinčiuje“ gyvenančių žvėrių pristatymo renginio dalyviai bus supažindinti su stumbrų apsauga Lietuvoje, apžiūrės „Žvėrinčių“ ir naująjį stumbryną.
 
Karščiausia „Žvėrinčiaus“ naujiena – 50 ha aptvaras stumbrams. Šio stumbryno paskirtis – ne tik parodyti, bet ir laikinai apgyvendinti sugautus laisvėje ir pagal Stumbro apsaugos planą atrinktus laukinius stumbrus. Šis aplinkos ministro Kęstučio Trečioko prieš metus patvirtintas planas numato, kaip spręsti su laisvųjų stumbrų bandomis susijusias problemas. Jų kyla todėl, kad Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur šios bandos susiformavo, miškų plotai labai maži, ir stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams. Todėl nutarta šiuos stumbrus palaipsniui perkelti į jiems gyventi tinkamesnes teritorijas. Tai sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas.
Plačiau >>

Girininkų darbas įvertintas suteikiant kvalifikacijos klases

2016 09 14
 
Keturiems valstybės įmonių miškų urėdijų girininkams suteikta aukščiausia – pirmoji kvalifikacijos klasė, o šešių valstybės įmonių miškų urėdijų girininkų darbinė veikla įvertinta antrąja kvalifikacijos klase.
 
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pirmąją kvalifikacinę girininko klasę suteikė:
Virginijui Jančauskui – VĮ Šilutės miškų urėdijos Norkaičių girininkijos girininkui;
Ričardui Mieliauskui – VĮ Rokiškio miškų urėdijos Rokiškio girininkijos girininkui;
Artūrui Pavalkiui – VĮ Druskininkų miškų urėdijos Latežerio girininkijos girininkui;
Žydrūnui Samoškai – VĮ Tauragės miškų urėdijos Pagramančio girininkijos girininkui.
Plačiau >>

Lašišinių žuvų nerštui apsaugoti – apribojimai nuo rugsėjo 16 d.

2016 09 13

Siekiant geriau apsaugoti neršti plaukiančias lašišines žuvis, pagrindiniuose jųmigracijos keliuose ir nerštavietėse nuo rugsėjo 16 d. bus taikomi žvejybos apribojimai.
 
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytose upių atkarpose nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. bet kokia žvejyba leidžiama tik įsigijus žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai arba turint nemokamą žvejybos teisę.
 
Turintieji nemokamą žvejybos teisę – vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji, neįsigiję žvejo mėgėjo kortelės, šiuo laikotarpiu gali žvejoti tik tais įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai, o atsitiktinai užkibus lašišai ar šlakiui turi nedelsdami šias žuvis paleisti. Žvejyba leidžiama tik šviesiu paros metu – nuo saulės patekėjimo iki laidos. 
Plačiau >>

Generalinė miškų urėdija įvertino atliktus miško kelių priežiūros ir taisymo darbus

2016 09 12

Generaklinė miškų urėdija praneša, kad skirtingose miškų urėdijose miško kelių priežiūros ir taisymo atliktų darbų apimtys skiriasi.
 
VĮ Anykščių, Dubravos, Ignalinos, Joniškio, Kauno, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Raseinių, Rietavo, Tauragės, Varėnos ir  Zarasų miškų urėdijos miško kelių remonto darbus jau baigė. Dar 18 VĮ miškų urėdijų atliko daugiau nei pusę suplanuotų miško kelių remonto darbų. 9 VĮ miškų urėdijose miško kelių remonto darbus baigti neskubama. Blogiausia padėtis yra VĮ Valkininkų ir Vilniaus miškų urėdijose, kuriose dar tik planuojama rugsėjo mėnesį pasirašyti sutartis su miško kelių remonto paslaugas teiksiančiais rangovais. 
Plačiau >>

Generalinis miškų urėdas iškėlė miškininkų darbo sąlygų problemą

2016 09 09 

Generalinė miškų urėdija skelbia, kad kai kurioms miškų urėdijoms žymiai didesnį dėmesį derėtų skirti administracinių - gamybinių patalpų ir ypač girininkijų pastatų būklei bei jų aplinkos tvarkymui. Pavyzdžiui, Jonavos ir Valkininkų miškų urėdijose aplankytų girininkijų pastatai neatitinka net minimaliausių tokioms patalpoms keliamų reikalavimų.
 
Generalinio miškų urėdo nuomone, miškininkų darbo sąlygų gerinimo problemą tikslinga kelti ir plačiau svarstyti Generalinės miškų urėdijos kolegijoje ir miškų urėdų taryboje.
Plačiau >>

Registruokitės ir išgirskite elnių vestuvių serenadas

2016 09 09
 

Miškininkai kviečia pabūti tyliais elnių vestuvių girioje klausytojais. Miškų urėdijos, prižiūrinčios profesionaliosios medžioklės plotus (Alytaus, Anykščių, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Panevėžio, Raseinių, Rokiškio, Šiaulių, Šilutės, Trakų ir Ukmergės), paskyrė po du rugsėjo vakarus, kada bus galima dalyvauti gyvūnų koncerte „Elnių vestuvių serenados“.
 
Į šį unikalų koncertą būtina registruotis paskelbtų miškų urėdijų tinklapiuose nurodytais adresais ir telefonais. Informacijos apie tai galite rasti ir čia.
Plačiau >>

Teisinis valstybinių miškų registravimas - prioritetinis miškų urėdijų uždavinys

2016 09 08
 
Generalinės miškų urėdijos požiūriu, teisinis valstybinių miškų registravimas yra prioritetinis miškų urėdijų uždavinys užtikrinant valstybinių miškų statuso apsaugą. Vykdant 2016 m. veiklos planą, buvo patikrinta viena iš didžiausią valstybinių miškų plotą patikėjimo teise valdančių urėdijų - VĮ Panevėžio miškų urėdija. Patikrinimus numatyta atlikti ir penkiose mažiausią procentą miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų miškų Nekilnojamojo turto kadastre įregistravusiose miškų urėdijose: Ignalinos, Utenos, Šalčininkų, Pakruojo, Veisiejų.
Plačiau >>

Iki spalio 10 dienos balsuokite ir išrinkite Metų medį

2016 09 06

Aplinkosaugininkai pluša naujų rinkimų įkarštyje – jau galima balsuoti ir rinkti Lietuvos metų medį, kuriuo taps vienas iš dvylikos medžių „kandidatų“. Dauguma jų – ąžuolai. Tai Alkų ąžuolas, Rykantų (Viktoro Bergo) ąžuolas, Bradesių ąžuolas, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Gudlaukio ąžuolas, Jurgio Bielinio ąžuolas, Stelmužės ąžuolas ir Vienybės ąžuolas Žeimelyje. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkta Papilės penkiolikakamienė liepa, Darželių kaimo drevėta pušis, Raganos uosis ir Raganų eglė-Raganų šluota. Išsamiau susipažinti su šiais medžiais galima konkurso organizatorių – Aplinkos ministerijos ir Lietuvos arboristikos centro - tinklalapiuose.
 
Lietuvos metų medį rinks visuomenė, nuo rugsėjo 5 d. iki spalio 10 d. balsuodama elektroninėje erdvėje adresu http://apklausa.am.lt/index.php/989221/lang-lt.
Plačiau >>

Liepos mėnesį medienos kaina ūgtelėjo vienu euru, bet neramina skolos

2016 09 06

Medienos kaina per pastaruosius porą metų buvo sumažėjusi 4 Eur/m³, tačiau liepos mėnesio duomenys parodė kainos kilimą - 1 Eur/m³.
 
Pasak generalinio miškų urėdo dr. Rimanto Prūsaičio, liepos mėn. parduotų 270 tūkst. m³ apvaliosios medienos ir 12 tūkst. m³ kirtimo atliekų teigiamai pakoregavo kainą, tačiau jį neramina pirkėjų įsiskolinimai už nupirktus sortimentus.
Plačiau >>

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos naujasis vadovas - Dr. Vaidotas Lygis

2016 09 05

Dr. Vaidotas Lygis naujuoju kolegijos vadovu buvo išrinktas šių metų rugpjūčio 22 d. vykusio kolegijos Tarybos posėdžio metu, jis pakeis kadenciją baigiantį ilgametį direktorių dr. Albiną Tebėrą.
 
Vaidotas Lygis aukštąjį išsilavinimą įgijo 1997 m. tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabar - Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų ūkio fakultete. 1999 m. jam suteiktas Miškotyros magistro kvalifikacinis laipsnis. 2005 m. Švedijos agrarinių mokslų universitete (SLU, Upsala, Švedija) V. Lygis įgijo Miškininkystės mokslų daktaro laipsnį, kuris 2005 m. birželio 16 d. nostrifikuotas Lietuvos mokslo taryboje, suteikiant Biomedicinos mokslų daktaro vardą.
Plačiau >>

Alytaus miškų urėdu paskirtas Šarūnas Antanevičius

2016 09 02

Išvežimo baro technikas Alytaus miškų ūkyje – toks yra pirmasis miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijusio Šarūno Antanevičiaus darbinės biografijos įrašas. Jau po pusmečio jis paskirtas dirbti Dušnionių girininkijoje girininku, dar po aštuonerių metų - Kalesnykų girininkijos girininku, nuo 2004 m. perėmė miškų urėdo pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai, vėliau miškų urėdo pavaduotojo pareigas, o šią pareigybę panaikinus, nuo 2013 –ųjų iki šiol dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. 
Plačiau >>

Dideli gaisrai tolimajame Sibire – kodėl mums turėtų tai rūpėti?

2016 08 29

"Kaip ir borealinėje Kanadoje, oro temperatūra Sibire kyla sparčiau nei daugelyje kitų pasaulio vietų, ir ši tendencija, manoma, tęsis. Dėl kylančios temperatūros džiūsta augmenija, kuri tampa kuru, daugiau būna žaibų, kurie padidina gaisrų riziką, be to, karštesnis klimatas lemia ir ilgesnę gaisrų sezono trukmę. Tikėtina, kad visi šie veiksniai padidins gaisrų aktyvumą šiame regione", - sako portale theconversation.com publikuoto straipsnio autoriai geografijos profesorius, tarptautinio leidinio apie laukinės gamtos gaisrus redaktorius Stefan H. Doerr (Swansea universitetas) ir geografijos mokslinė bendradarbė Cristina Santin (Swansea universitetas).

Plačiau >>

Išlydime gandrus

2016 08 24
 
Rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus diena, Lietuvoje tradiciškai laikoma gandrų palydomis. Gandrai žiemaviečių link pradeda keliauti jau nuo rugpjūčio vidurio, o į mėnesio pabaigą jų beveik nebelieka.
 
Plačiau >>

Lašišų ir šlakių labui žuvitakiai atidaromi anksčiau

2016 08 23
 
Šiandien Aplinkos apsaugos agentūra paankstino šiemetinės lašišinių žuvų neršto ir migracijos rudeninio laikotarpio pradžią, todėl joms savaite anksčiau nei paprastai bus sudarytos tinkamos sąlygos įveikti kliūtis migruojant į aukštupius neršti. Jau rytoj, rugpjūčio 24 d., šalies lašišiniuose vandens telkiniuose hidroelektrinių savininkai turi atidaryti žuvitakius – anksčiau, nei numato Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės.
Plačiau >>

Arūnas Samoška - nauajas Kretingos miškų urėdas

2016 08 22

Šiandien Kretingos miškų urėdo pareigas pradeda eiti buvęs šios urėdijos Šernų girininkas Arūnas Samoška, laimėjęs Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos konkursą.
 
Trisdešimt šešerių metų Arūnui Samoškai teks nemenkas iššūkis pakeisti savo pirmtaką – vieną labiausiai patyrusių šalies miškininkų su daugiau kaip 50 metų stažu, ketvirtį amžiaus vadovavusį Kretingos urėdijai Antaną Baranauską. Jo laukia stiprūs vėjai – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Į pajūrio miškus visuomet krypo norinčiųjų juos privatizuoti akys, o praėjusiais metais šiai urėdijai valdyti bei prižiūrėti buvo perduoti ir Kuršių nerijos miškai.
Plačiau >>

Valstybinių medelynų pertvarka džiugina ne visus urėdus

2016 08 21

Generalinė miškų urėdija pradėjo valstybinių medelynų pertvarką. Jau šiemet keturioms urėdijoms uždrausta sėti naujų pasėlių ir jose naikinami medelynai, kitąmet miškų sodmenų sodinti negalės dar trys urėdijos. Į naikinamų medelynų sąrašą patenka ir Dzūkijos dviejų urėdijų pelningai dirbantys medelynai. Generalinė urėdija planuoja palikti 13 medelynų. Visą LRT.lt publikuotą staripsnį skaitykite čia.

Plačiau >>

Paskelbė 12 medžių, kurie varžysis antrajame metų medžio atrankos etape

2016 08 16
 
Šiemet pirmą kartą surengto Lietuvos metų medžio atrankos konkurso vertinimo komisija jau paskelbė 12 medžių, kurie varžysis antrajame etape. Dauguma jų – ąžuolai. Tai Alkų ąžuolas, Rykantų (Viktoro Bergo) ąžuolas, Bradesių ąžuolas, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Gudlaukio ąžuolas, Jurgio Bielinio ąžuolas, Stelmužės ąžuolas ir Vienybės ąžuolas Žeimelyje. Dalyvauti konkurse taip pat atrinkta Papilės penkiolikakamienė liepa, Darželių kaimo drevėta pušis, Raganos uosis ir Raganų eglė-Raganų šluota. Išsamiau susipažinti su šiais medžiais galima konkurso organizatorių – Aplinkos ministerijos ir Lietuvos arboristikos centro - tinklalapiuose.
Plačiau >>

Daugiau nei pusė šalies gyventojų miškų priežiūrą vertina gerai

2016 08 16
 
Praėjusią savaitę užsakovams pateikusi tyrimą, bendroji Lietuvos ir Didžiosios Britanijos kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausė, kaip dažnai ir kokiais tikslais šalies gyventojai lankosi miškuose, įvertino miškų svarbą ir jų poreikį, atliko miškų priežiūros šalyje vertinimą, nustatė požiūrį į valstybinius ir privačius miškus, paskaičiavo, kokia dalis gyventojų turi nuosavo miško. Šios apklausos metu pirmą kartą pasidomėta ir kaip gyventojai vertina septynerius metus visų 42 miškų urėdijų vykdytą, Aplinkos ministerijos globojamą ir Generalinės miškų urėdijos koordinuojamą akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“.
 
Kaip parodė apklausa, trys ketvirtadaliai šalies gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių lankėsi Lietuvos miškuose: grybavo, uogavo, ilsėjosi. Daugiau nei pusė apklaustųjų pernai ir šiais metais miškuose grybavo, beveik pusė per šį laikotarpį į mišką buvo išvykę poilsio ar pasivaikščioti. Daugiau nei penktadalis tyrime dalyvavusių miške rinko mėlynes, šeštadalis – žemuoges, kiek daugiau nei dešimtadalis – avietes ir sausuolius kurui. Vienas iš dvidešimties apklaustųjų rinko bruknes, spanguoles, vaistažoles ir riešutus, o du procentai respondentų medžiojo.
Plačiau >>

Miškų urėdijų antro pusmečio planai - ne visiems pritarta

2016 08 10
 
Siekdama užtikrinti metiniuose planuose nustatytų pelno ir privalomųjų miškų atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normų apimčių vykdymą, Generalinė miškų urėdija svarstė miškų urėdijų pateiktus antrojo pusmečio priemonių planus.
Pritarta Ignalinos, Kėdainių, Marijampolės, Mažeikių, Nemenčinės ir Rietavo miškų urėdijų priemonių planams.
Nepatvirtintas Kauno miškų urėdijos planas.
Atidėtas Veisiejų miškų urėdijos priemonių plano svarstymas.
Nerimą keliančių dar 11 miškų urėdijų miškų urėdai priemonių planus pateiks raštu.
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją.
Plačiau >>

2016 m. pirmojo pusmečio miškų urėdijų grynais pelnas - 2 mln. eurų

2016 08 09
 
Generalinė miškų urėdija paskelbė miškų urėdijų pelno duomenis: per pirmąjį 2016 m. pusmetį Valstybei miškų urėdijos sumokėjo 12,252 mln. eurų netipinių mokesčių. Iš jų privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą apvaliąją medieną sudarė 11,019 mln. eurų, o mokestis už valstybės turto naudojimą – 1,232 mln. eurų. Normalizuotas grynasis pelnas pirmąjį pusmetį siekė 12,486 mln. eurų, o grynasis pelnas – 2,0115 mln. eurų.
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją.
Plačiau >>

Panaikino grybavimo Lietuvos miškuose taisykles

2016 08 01
 
Aplinkos ministro š. m. liepos 29 d. įsakymu panaikintos Grybavimo Lietuvos miškuose taisyklės. Pripažinus netekusiomis galios šias taisykles, panaikinamas apribojimas rinkti ir supirkti baravykus, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu pusantro centimetro, ir voveraites, kurių kepurėlės skersmuo mažesnis negu vienas centimetras, kadangi tokio mažo dydžio surenkamų (ir ypač superkamų) grybų kiekis nėra ir negali būti didelis ir neigiamo poveikio grybų ištekliams bei jų populiacijoms nedaro.
Plačiau >>

Palygino 5 skirtingus apvaliosios medienos rietuvių matavimo būdus

2016 07 27

Specialistų nuomone, miškų urėdijų medienos apskaitoje panaudojus medkirčių (harvesterių) sistemų ar fotogrametrinių matavimų būdų rezultatus sumažėtų ne tik šalies miškininkų darbo krūviai, bet ir medienos matavimo rezultatai būtų operatyvesni bei tikslesni, tačiau prieš įdiegiant modernius medienos matavimo būdus, reikia atsakingai pasiruošti - galbūt atlikti ir papildomus tyrimus.

Plačiau >>

Lašišas ir šlakius bus galima gaudyti ir Akmenoje-Danėje, Vilnioje, Širvintoje, Musėje ir Virintoje

2016 07 26

Aplinkos ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymu pakeistos lašišų limituotos žvejybos sąlygos. Nuo šiol lašišas ir šlakius papildomai bus galima gaudyti dar 5 upėse: Akmenoje-Danėje, Vilnioje, Širvintoje, Musėje ir Virintoje.

Plačiau >>

Kaip gamtoje kurti ugnį: nauja tvarka

2016 07 25

Nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja aplinkos ministro patvirtinti naujos redakcijos Aplinkos apsaugos reikalavimai, kaip lauko sąlygomis deginti augalus ar jų dalis. Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas papildyti naujais reikalavimais ir rekomendacijomis dėl laužų kūrenimo ir maisto gaminimo įrenginių (grilių, kepsninių ir kt.) naudojimo gamtoje.

Plačiau >>

Grybaunant galima parsinešti ir pažeidimo protokolą

2016 07 21

Grybautojai vietoje gamtos gėrybių į namus gali grįžti su administracinio teisės pažeidimo protokolu. Aplinkosaugininkai primena - būnant miške reikia nepamiršti lankymosi miške bei grybavimo taisyklių reikalavimų.

Plačiau >>

Černobylio miškų gaisras užgesintas, pavojaus Lietuvos gyventojų sveikatai nėra

2016 07 20

Radiacinės saugos centras vakar paskelbė, kad gaisras Černobylio zonoje jau yra užgesintas ir kad pavojaus Lietuvos gyventojų sveikatai nėra.
 
„Radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėta, todėl nėra pagrindo manyti, kad vaikams ir suaugusiems pavojinga būti lauke“, – rašoma centro pranešime.
 
Gaisras Černobylio zonos miškuose buvo įveiktas per kelias paras, pranešama, kad gesinimo darbus sunkino sudėtingos oro sąlygos – pūtė stipus vėjasi. Černobylio miškai atominės elektrinės avarijos metu buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, todėl baimintasi, kad miškams degant gali kisti radiacinis fonas.
Detalios informacijos apie gaisrą pateikė www,15min.lt.
Plačiau >>

Susigyventi su savaiminiais gaisrais: kaip žmonės gali prie to prisitaikyti

2016 07 20
 
„Learning to live with wildfires: how communities can become ‘fire-adapted’“, www.theconversation.comSusan J. Prichard, Miškų ekologijos mokslinė bendradarbė, Vašingtono universitetas
 
 
Pastaraisiais metais savaiminiai gaisrai vakarinėje JAV dalyje tapo tokie intensyvūs, kad daugelis mūsų, kurie gyvena sausose, lengvai užsidegančiose vietose, svarsto, kaip išmokti gyventi su ugnimi.
 
Kai 2004 metais persikėliau į mažą miestelį Rytų Vašingtone, maniau, kad buvau pasirengusi susidurti su realybe – savaiminiais gaisrais. Esu gaisro ekologė, studijavau klimato kaitos procesus ir žinau prognozes apie vis karštesnius, sausesnius ir ilgesnius gaisrų sezonus, tačiau gaisrų mastas mūsų regione išryškino ir tai, kaip svarbu visai bendruomenei mokėti labiau prisitaikyti prie gaisrų. Be to, mano moksliniai darbai ir kiti susiję tyrimai apie pasirengimą ugnies neišvengiamybei parodė, kad valdomi gaisrai ir aktyvus miškų retinimas gali sumažinti didelių gaisrų tikimybę.
Plačiau >>

Aplinkos apsauga ir ekonomikos augimas yra tiesiogiai susijusios sritys

2016 07 19

Niujorke vykstančiame Jungtinių Tautų Aukšto lygio politiniame forume (High Level Political Forum – HLPF) ministrai diskutuoja dėl tolesnių veiksmų, kurių būtina imtis pasauliniu lygiu įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus. Forumo metu 22 šalių atstovai pristatė jų valstybėse pasiektą pažangą. Lietuvoje darnaus vystymosi principai įtvirtinti 2003 m., Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, vėliau šie principai integruoti ir į kitus strateginio planavimo dokumentus.

Plačiau >>

Per pirmąjį pusmetį šalyje gerokai sumažėjo neteisėtų miško kirtimų

2016 07 15
 
Per pirmąjį š. m. pusmetį valstybiniai miškų pareigūnai nustatė 123 neteisėtų miško kirtimų atvejus, kai buvo iškirsta 1,2 tūkst. kubinių metrų medienos. Tai gerokai mažiau nei per tą patį laikotarpį 2015 metais: privačiuose miškuose sumažėjo net 70 proc., o valstybiniuose miškuose – apie 50 proc. 
Plačiau >>

Nuo liepos 16 d. iki spalio 14 d. leidžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius

2016 07 14
 
Liepos 16 d., prasideda vėžiavimo sezonas, kai leidžiama gaudyti plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius, šis leidimas galios iki spalio 14-osios. 
 
Plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius galima gaudyti tik bučiukais, ne ilgesniais nei 1 m ir ne platesniais nei 0,5 m, ir samteliais – draudžiama rankomis, graibštais ar kitais būdais. Vienas žvejas gali naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 ne mažesnių nei 10 cm plačiažnyplių ar siauražnyplių vėžių.
Plačiau >>

Svarstomos naujos technologijos medienos apskaitai

2016 07 12
 
Naudojant ne tik tradicinius, bet ir moderniais interaktyvius ar fotogrametrinius medienos matavimo metodus, sumažėtų ne tik šalies miškininkų darbo krūviai, bet ir medienos matavimo rezultatai būtų operatyvesni bei tikslesni - tokią nuomonę po posėdžio pareiškė generalinio miškų urėdo sudarytos komisijos nariai.
 
Generalinė miškų urėdija informuoja, kad šių metų liepos 26 dieną VĮ Tauragės miškų urėdijoje bus surengtas miškininkų pasitarimas apvaliosios medienos matavimo būdų parinkimo klausimais. 
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją
Plačiau >>

Oficialiai patvirtinta: nacionaliniame miškasodyje pasiektas naujas Lietuvos rekordas!

2016 07 12
 
Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ oficialiai patvirtino, kad 2016 m. balandžio 16 d. nacionaliniame miškasodyje buvo pasodintas iki šiol didžiausias miškų plotas – 80,53 ha.
 
Prie šios iniciatyvos tądien prisijungė ir miškininkams talkino visi norintys šalies gyventojai, bendruomenės, organizacijos, įmonės ir kt. Jų iš viso suskaičiuota daugiau kaip 4 tūkst. Aplinkos ministerijos inicijuotos visuotinės talkos metu vos per vieną dieną buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Medžiai buvo sodinami visoje šalyje – 42 miškų urėdijose.
 
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją
Iliustracja - pixabay.com
 
Plačiau >>

Lietuvos gyventojai neabejingi aplinkosauginiams pažeidimams

2016 07 12
 
Gyventojų pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus statistika rodo, kad vis labiau tirpsta ankstesnis visuomenės abejingumas tokiems pažeidimams. Per pirmąjį š. m. pusmetį Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo centras (VAAT centras), vadinamoji aplinkosaugininkų dispečerinė, sulaukė per 7 tūkst. gyventojų pranešimų apie pažeidimus – 26 proc. daugiau negu per tą patį laiką praėjusiais metais.
Plačiau >>

Privačių miškų savininkams atėjo metas deklaruoti ir sumokėti mokesčius

2016 07 12
 
Aplinkos ministerija primena, kad privačių miškų savininkai ir kiti valdytojai iki š. m. liepos 15 d. privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 procentų atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Jei per kalendorinį pusmetį privataus miško savininkas negavo tokių pajamų, deklaracijos teikti nereikia.
Plačiau >>

Į svetimą plotą įsibrovusiam medžiotojui gresia rimti nemalonumai

2016 07 11
 
Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai praėjusią savaitę gavo pranešimą, kad medžiotojų būrelio „Staneliai“ medžioklės plotuose medžioja svetimi asmenys. Ši informacija netrukus pasitvirtino.
 
Medžiotojas A. Z. (gim. 1973 m.) sulaikytas medžioklės plotuose Nešukuočių k., Paukštakių sen., Plungės r. Teisintis, kad šiuose plotuose ne medžiojo, o tik vaikštinėjo, pažeidėjui nepavyko, mat su savimi jis nešėsi medžioklinį kombinuotą šautuvą, kuris nebuvo įdėtas į dėklą. Vyras teigė į Plungės rajoną atklydęs iš greta esančio medžioklės ploto Telšių rajone.
Plačiau >>

Tyrimas Kongo baseine: kaip greitai atauga miškai kirtimui nutiestuose keliuose

2016 06 30
 
Remdamiesi ilgalaikio tyrimo rezultatais www.theconversation.com publikuotame straipsnyje Miškų mokslo profesorius (Bangoro universitetas) John Healey ir doktorantas, mokslinis bendradarbis (CIRAD, Bangoro universitetas) Fritz Kleinschroth teigia, kad  daugiau miško kirtimui nutiestų kelių po kurio laiko turėtų būti vėl naudojami ir kad reikėtų vengti naujų kelių miškuose tiesimo. Pristatome mūsų svetainės skaitytojams šių mokslininkų argumentus.
 
Pasaulyje atsirenkant kertami dideli atogrąžų miškų plotai, o tam, kad būtų galima prieiti prie medžių ir paruošti medieną, reikia daug kelių. Gerai žinoma, kad kelių tiesimas miškuose gali turėti įtakos ekosistemai. Keliai palengvina žmonėms prieigą, bet ilgainiui jie gali sukelti miškų prastėjimo ar nykimo procesus.
 
Mes 30 metų tyrėme Centrinės Afrikos miškų kelius. Ištyrėme 108 000 km2 kelių, o tai daugiau nei visas Siera Leonės plotas. Rezultatai įspūdingi. Pagrindinis atradimas – kad dauguma kelių yra laikini, ir kad jie yra geresnė vieta ataugti įvairių rūšių medžiams nei šalia esančios miško teritorijos. Mes taip pat įsitikinome, kad biomasė (bendras gyvų medžių svoris), kuri sugeria anglies dvideginį, apleistuose keliuose atsistato lėtai.
 
Plačiau >>

Privačių miškų savininkai skatinami pavyzdingai tvarkyti savo valdas

2016 07 07
 
Visų nuosavybės formų miškai turi būtų tvarkomi pagal vienodus darnaus miškų ūkio principus. Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos miško savininkų asociacija, siekdamos privačių miškų savininkus paskatinti ūkininkauti savo miško valdose ir pasidalinti savo miško valdoje pasiektais ūkinės veiklos rezultatais, kviečia dalyvauti kasmet organizuojamame konkurse „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“. Dalyvauti konkurse išties verta, nes tai puiki galimybė ne tik parodyti savo miško valdoje įgyvendintus ūkininkavimo tikslus, bet ir iš vertinimo komisijos narių gauti naudingų praktinių patarimų ir naujų idėjų tolimesnei miškų ūkio veiklai.

 

Plačiau >>

Praūžusi audra Dzūkijos miškuose prilygsta stichinei nelaimei

2016 06 29
 
„Praūžusi audra Dzūkijos miškuose prilygsta stichinei nelaimei. Sraigtasparniu apskridęs nuo jos labiausiai nukentėjusius miškus, savo akimis įsitikinau, kaip skaudžiai pasidarbavo stichija“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
 
Įvertinus valstybinių miškų institucijų duomenis apie šios birželio 17 d. praūžusios audros padarinius Alytaus, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijų teritorijose, ji pagal Miškų įstatymo kriterijus prilyginta stichinės nelaimės įvykiui, nes išversti ar išlaužyti medynai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį šių nuo audros labiausiai nukentėjusių urėdijų metinės kirtimo normos. Generalinė miškų urėdija, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ir minėtosios urėdijos ministro pavedimu taikys teisės aktų numatytas specialiąsias priemones stichinių nelaimių padariniams miškuose šalinti. Visų pirma miško keliai turi būti išvalyti nuo užverstų medžių, kad jais būtų galima pravažiuoti. Savivaldybių bus prašoma apriboti žmonių lankymąsi audros pažeistuose miškuose, kol jie bus tvarkomi.
Plačiau >>

Nuo liepos 1 d. leidžiama sužvejoti nebe penkis, o tik tris sterkus

2016 06 28
 
Nuo liepos 1 d., įsigaliojus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimams, žvejai mėgėjai galės pasiimti nebe penkis sterkus, kaip dabar, bet tik tris. Leidžiamų sužvejoti ir pasiimti sterkų skaičius sumažintas todėl, kad beveik visuose šalies vandens telkiniuose yra per mažai plėšriųjų žuvų. 
 
Plačiau >>

Ūkininkui kiekvienas nupjauto ąžuolo centimetras kainuos po 9 eurus

2016 06 28
 
Įsibėgėjus vasarai aplinkosaugininkai gauna vis daugiau pranešimų apie kertamus medžius. Visai neseniai vieno ūkininko iš Pasvalio „taikiniu“ tapo grūdų lauke augęs šimtametis ąžuolas. Šimonių k., Pasvalio r. ūkininkavęs V. J. be Pasvalio rajono savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar pašalinimo darbams nupjovė net 122 cm skersmens ąžuolą. Medis augo ūkininko išsinuomotame ir dirbamame grūdinių kultūrų lauke ir, kaip teigia pats pažeidėjas, trukdė dirbti lauko darbus. Ūkininkui skirta bauda ir paskaičiuota 823 eurus siekianti žala gamtai – kiekvienas nupjauto ąžuolo centimetras jam kainuos po 9 eurus.
Plačiau >>

Iš Estijos sugrįžę Lietuvos miškininkai pasakoja: kaimynai medienos matavimo būdą pasirenka patys

2016 06 20
 
Šių metų birželio 15 dieną Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinio miškotvarkos instituto ir VĮ miškų urėdijų atstovai lankėsi Estijoje, kur susitiko su šios šalies valstybinių miškų miškininkais ir daug sužinojo apie kaimyninėje šalyje vykdomą miškininkystės veiklą.
 
Estija yra penkta šalis po Švedijos, Suomijos, Latvijos ir Slovėnijos pagal miškais padengtą teritorijos plotą (miško žemė užima 51,1 proc.). 38 proc. visų šalies miškų valdo RMK – valstybinė pelno siekianti institucija. RMK miškų valdymas suskirstytas į tris regionus, kurie padalinti į 76 mažesnius administravimo vienetus, tačiau nuo liepos 1 d. pastaruosius planuojama stambinti.
 
Miškų ūkinė veikla, o ypač kelių tiesimas ar remontas, Estijoje planuojama atsižvelgiant į miško masyvus, kuriuose projektuojama vykdyti miško kirtimus. RMK turi savo miškotvarkos padalinį.
Plačiau >>

Vasara - palankiausias metas miško kelių priežiūros ir remonto darbams

2016 06 20
 
Iki šių metų birželio 1 d. valstybės įmonės miškų urėdijos jau suremontavo 74 km kelių visų nuosavybės formų miškuose. Daugiausiai miško kelių suremontavo Ignalinos miškų urėdija (11,7 km), Švenčionėlių miškų urėdija (9 km), Biržų miškų urėdija( 6,9) km ir  Jonavos miškų urėdija (6,6 km). Iš viso Bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis miškų urėdijos šiemet planuoja suremontuoti daugiau kaip 900 km miško kelių.
 
Prioritetas teikiamas miško keliams, nutiestiems per privačius miškus. Miškų urėdijos miško kelių priežiūros ir remonto darbus planuoja atlikti per vasarą, kai yra šiems darbams palankiausias metų laikas.
Plačiau >>

ES Aplinkos tarybos posėdyje ministras Kęstutis Trečiokas pateiks Lietuvos poziciją

2016 06 20
 
Šiandien ministras Kęstutis Trečiokas kartu su kitų Europos Sąjungos šalių aplinkos ministrais, susirinkusiais Liuksemburge į ES Aplinkos tarybos posėdį, svarsto klimato kaitos politikos, oro taršos mažinimo ir kitus šiuo metu aktualius aplinkosaugos klausimus.
 
Valstybės turėtų pačios priimti sprendimus kaip kompensuoti išlaidas
 
Pirmiausia bus aptarta ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sistemos peržiūra ir nauji šiai sistemai nustatomi reikalavimai 2020–2030 metais. Šalys jau yra sutarusios, kad daugiausia anglies dioksido nutekėjimo rizikos patiriantiems ūkio sektoriams reikia suteikti nemokamų ATL ir suderinti, kaip bus kompensuojamos su anglies dioksido kaina susijusios išlaidos daug energijos naudojančiai pramonei, pavyzdžiui, Lietuvos chemijos pramonei.
 
Ministras Kęstutis Trečiokas pateiks mūsų šalies poziciją: nors Lietuva ir pritaria, kad reikia suderinti daug energijos naudojančios pramonės išlaidų kompensavimą, tačiau laikosi požiūrio, kad valstybės pačios turi spręsti, kaip šias išlaidas padengti iš pajamų, gautų už aukcionuose parduotus ATL.
Plačiau >>

Du nauji generalinio miškų urėdo pavaduotojai ir naujas Generalinės miškų urėdijos buveinės adresas

2016 06 06
 
Birželio pirmąją generalinio miškų urėdo pavaduotojais pradėjo dirbti iki šiol Aplinkos ministerijos Miškų departamentui vadovavęs dr. Valdas Vaičiūnas ir Generalinėje miškų urėdijoje vyriausiuoju patarėju dirbęs Andrius Vancevičius. Dr. V.Vaičiūnas Miškų departamentui vadovavo nuo 2002 metų pradžios. Vyriausiasis patarėjas A.Vancevičius jau yra dirbęs generalinio miškų urėdo pavaduotoju.
 
Pasikeitė ir Generalinės miškų urėdijos buveinės adresas, ji išsikelia iš sostinės A.Juozapavičiaus g. 9 ir kuriasi Smolensko gatvės 15 pastate, kur iki kovo dirbo Vilniaus miškų urėdija.
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją.
Plačiau >>

Apvaliosios medienos kaina ir paklausa nemažėja

2016 06 06
 
Šių metų birželio pirmąją dieną Apvaliosios medienos elektroninėje pardavimų sistemoje (AMEPS) baigėsi medienos aukcionai 2016 m. II pusmečio pusmetinėms bei ilgalaikėms apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo – pardavimo sutartims sudaryti. Minėtuose aukcionuose VĮ miškų urėdijos pasiūlė pirkti 702 tūkst. m³ apvaliosios medienos sortimentų. Buvo pateikta daugiau nei 1600 pasiūlymų apvaliajai medienai įsigyti.
 
Medienos pirkėjai aukciono būdu įsigijo 95 proc. pasiūlytos parduoti medienos ir per Prekybos mediena taisyklėse nustatytą terminą pasirašys sutartis su VĮ miškų urėdijomis. Likusius 5 proc. sudaro nedideli įvairių atskirų sortimentų (pjautinųjų uosio – 28 proc., drebulės – 10 proc., beržo popiermedžių – 10 proc. nuo pasiūlytų atitinkamų sortimentų bendro kiekio) kiekiai, kuriems pirkti pasiūlymai nebuvo pateikti.
Plačiau >>

Patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės

2016 06 05
 
Birželio 1 d. įsigaliojo patikslintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Nauja nuostata, kad leidžiama paimti jau nebe penkis, kaip anksčiau, o tik tris sugautus sterkus, įsigalios liepos 1 dieną. Leidžiamų paimti sterkų skaičius sumažintas todėl, kad daugelyje šalies vandens telkinių plėšriųjų žuvų yra per mažai, ir įsivyrauja smulkesnės, menkavertės žuvys.
Plačiau >>

Birželio 5-oji - Pasaulinė aplinkos diena

2016 06 05

Pažymėti Pasaulinę aplinkos dieną buvo nutarta prieš 44 metus – 1972-ųjų birželio 5-ąją per Jungtinių Tautų Stokholme sukviestą aplinkosaugai skirtą pasaulio valstybių konferenciją. Vienas pagrindinių šios dienos tikslų – atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias aplinkosaugos problemas.
 
Siekdamos atkreipti dėmesį į laukinės gamtos likimą, Jungtinės Tautos šiemet Pasaulinės aplinkos dienos tema paskelbė kovą su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais. Šūkiu „Kovok už laukinę gamtą“ tarptautinė bendruomenė raginama kovoti su laukinių gyvūnų žudymu pasipelnymo tikslais, nes dėl to yra kilusi didelė grėsmė kai kurių rūšių egzistencijai. Nusikaltimai laukinei gamtai gali baigtis visišku dramblių, gorilų, tigrų ir kt. laukinių gyvūnų išnykimu.
 
Parengta pagal aplinkos ministerijos informaciją.
Plačiau >>

Miške automobilio negalima statyti bet kur

2016 06 02
 
Aplinkos ministerija primena, kad transporto priemonių statymo reikalavimų dera paisyti ne tik prie vandens telkinių, pajūryje, bet ir girioje, miške, mieste. Ar tvarkingai statomi miško lankytojų automobiliai, tikrina miškininkai. Transporto priemones galima palikti tik paženklintose stovėjimo vietose arba ant miško kelių, jų pakraštyje. Važiavimas miško paklote, bekele yra draudžiamas.
 
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą piliečiams užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 Eur iki 144 Eur. Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas bekele užtraukia įspėjimą ar baudą nuo 14 Eur iki 57 Eur, jei toks pažeidimas padarytas saugomoje teritorijoje – numatyta bauda nuo 86 Eur iki 144 Eur.
Plačiau >>

Seniausiam Europos miškui gresia vabalų invazija – leiskime gamtai su tuo kovoti pačiai

2016 05 31
 
Šaltinis - Lucinda Kirkpatrick, Stirlingo universiteto (Škotija) Miško ekologijos mokslo daktarė > www.theconversation.com
 
Belovežo giria yra tokia, kokią girią mes įsivaizduojame skaitydami Grimų pasakas. Milžiniškos eglės, ąžuolai ir uosiai – lyg bokštai, aplinkui čiulba geniai ir kiti paukščiai, o girioje dirbantys žmonės apie atskirus medžius gali pasakoti istorijas.
 
Visiems ši vieta yra stebuklinga, o aplankyti ją miško ekologui - svajonės išsipildymas, tačiau dėl planų vykdyti didelės apimties medienos ruošos darbus šios girios unikalumui gali iškilti grėsmė.
 
Lenkijos ir Baltarusijos pasieniuose stūksanti Belovežo giria yra tai, kas liko iš seno gūdaus miško, kuris kažkada augo didžiuliuose Europos plotuose. Tai biologinės įvairovės židinys, čia auga ir veisiasi beveik 20 tūkst. augalų ir gyvūnų rūšių, tarp jų – vilkai ir lūšys, be to, čia gyvena daugiausia išlikusių Europos stumbrų. Reti šios girios paukščiai, pavyzdžiui, keletas genių rūšių, suteikia galimybę įsivaizduoti, kaip jie gyveno Europos miškuose, kol žmonės dar nebuvo taip pakeitę žemyno.
 
Deja, tik trečdalis Lenkijoje stūksančios Belovežo girios yra saugoma. Nesaugomoje teritorijoje apie 35% miško gal būti kertama, todėl baiminamasi, kad gali likti tik maža izoliuota saugomos girios salelė, apsupta prastesnės kokybės miško, kuriame ir paukščių gyvens daug mažiau.
Plačiau >>

Nežinantiems, kaip iš miško gauti ekonominės naudos – valstybės konsultacijos

2016 05 31

Šaltinis - www.15min.lt

Žmogus Žemėje egzistuoja tik apie 100 tūkstančių metų, tačiau nuo pat pirmų žingsnių ir sąmoningos veiklos savo gyvenamai aplinkai daro didžiausią poveikį iš visų biologinių rūšių. Ilgą laiką to pavykdavo išvengti dėl užkariaujamų ir įsisavinamų naujų teritorijų bei jų teikiamų resursų, tačiau kažkada tai turėjo liautis. Technologijų pažanga didėjo, kartu ir sunkiųjų metalų bei cheminių medžiagų naudojimas bei aplinkos tarša, kol XXI a. susidūrė su nauja problema – globalia ekologine krize. Praėjusiais metais Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje susitarta, kad atmosferos tarša šiltnamio dujomis iki 2100 m. turės būti sumažinta iki nulinio lygio, tad miškų atsodinimas tampa prioritetiniu klausimu.

Plačiau >>

Birželio 5-ąją - nemokami apsilankymai muziejuose, apžvalgos bokštuose ir net zoologijos sode

2016 05 30
 
Kasmet birželio 5 d. minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, kuri skirta skatinti žmones saugoti aplinką. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosauginių problemų sprendimą, nuo šiol aplinkosauginių objektų lankymas šią dieną bus nemokamas – lankytojai galės laisvai patekti į visus aplinkosauginius objektus, saugomų teritorijų lankytojų centrus, muziejus, apžvalgos bokštus, pažintinius takus.
Plačiau >>

Vilkų padarytą žalą atlygina savivaldybės

2016 05 25
 
Pastaruoju metu, kaip ir kasmet tokiu laiku, vėl apie save primena vilkai – jie pradėjo pjauti naminius gyvulius, ir dėl to ūkininkai patiria nemažai žalos. Kadangi Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, šie žvėrys priskirti saugomoms rūšims, ši žala yra kompensuojama.
 
Vilkų padarytą žalą atlygina savivaldybės pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytą tvarką. Ūkininkai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi pranešti savo seniūnioms apie patirtą žalą ir paprašyti ją įvertinti ir atlyginti. Gavęs tokį pranešimą, seniūnas privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai reikia daugiau laiko jos dydžiui nustatyti. Žalą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką.
 
Plačiau >>

Valstybinių miškų urėdijos sudarė biokuro sandorių daugiau nei 10 tūkst. tne

2016 05 25

2016 m. gegužės 24 d. Energijos išteklių biržos biokuro pirkimo - pardavimo aukciono metu Tauragės miškų urėdija sudarė sandorių rekordiniam (valstybinių miškų sektoriuje) vienos dienos biokuro (skiedros) kiekiui – 810 tne. Iš viso valstybinės miškų urėdijos sudarė biokuro (skiedros) sandorių daugiau nei 10 tūkst. tne kiekio. Tai rodo apie sustiprėjusius valstybinių miškų įmonių pajėgumus dalyvauti Energijos išteklių biržoje, sudaryti sandorius ir juos sklandžiai vykdyti.

Valstybinės miškų urėdijos nuo 2014 metų aktyviai dalyvauja Energijos išteklių biržoje, siūlydamos parduoti pagamintą biokurą (skiedrą). Dauguma jų formuoja pasiūlymus parduoti biokurą (skiedrą), kurią gamina pasitelkdamos rangovus, tik Tauragės, Švenčionėlių ir Valkininkų miškų urėdijos, gavusios dalinį finansavimą, įsigijo biokuro (skiedros) gamybai ir transportavimui reikiamus mechanizmus. Pastarosios miškų urėdijos ateinančius kelerius metus gamins ir rinkai tieks didesnį kiekį skiedros nei įprastai pagamindavo ir taip prisidės prie išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

Valstybinių miškų urėdijų dalyvavimas Energijos išteklių biržoje prisideda prie biokuro kainų konkurencingumo ir gali įtakoti šilumos kainų mažėjimą gyventojams.
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją.
Plačiau >>

Pirmą kartą bus renkamas Lietuvos metų medis

2016 05 25
 
Šiemet pirmą kartą bus surengtas Lietuvos metų medžio konkursas. Jo tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus Lietuvai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis.
 
Konkursą organizuoja Aplinkos ministerija ir viešoji įstaiga „Lietuvos arboristikos centras“. Paraiškos bus priimamos visą birželį – nuo 1-os iki 30-os dienos. Konkurso dalyvius atrinks komisija, kurią sudarys jo rengėjų ir visuomeninių gamtosauginių organizacijų atstovai, kraštovaizdžio architektas, etnografijos ar istorijos specialistas, fotografas ar vaizduojamojo meno specialistas, dendrologas ar arboristas. Komisija iki liepos 7 d. išrinks ne daugiau kaip 12 medžių, kurie dalyvaus antrajame etape.
 
Metų medį rinks visuomenė, balsuodama elektroninėje erdvėje. Atrinktų medžių sąrašas bus skelbiamas tinklalapiuose http://www.am.lt ir http://www.arboristai.lt, taip pat socialiniuose tinkluose, leidiniuose. Už konkurso dalyvius bus galima balsuoti nuo rugsėjo 5-osios iki spalio 10-osios. Lietuvos metų medis bus paskelbtas spalio 17 dieną.

 

Plačiau >>

Gamtai netinka žmonių pasaulio principai - aptiktus žvėrių ir paukščių jauniklius dera palikti jų motinai

2016 05 23

Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, tačiau žmonės dažnai nepaiso šio draudimo. Jeigu apie paimtą gyvūnų jauniklį sužinoma ne iš karto, grąžinti jį tėvams nebeįmanoma. Laikomas namuose šis jauniklis negali užaugti sveikas, jam grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio. Kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra tiesiog prarasti.

Aplinkos ministerija primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Kad jam būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai. Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės kristų, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Plačiau >>

Miškų priešgaisrinė sauga - ant miškų urėdijų pečių

2016 05 09
 
Visa mūsų šalies miškų, nesvarbu, ar jie valstybiniai, ar privatūs, priešgaisrinė sauga gula ant miškų urėdijų pečių. Kaip praneša Aplinkos ministerija, šiam tikslui kasmet skiriama apie du milijonai eurų. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu miškai nuolat stebimi Antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos detektoriais arba iš specialių miško gaisrų stebėjimo bokštų. Įžvelgę pavojų, šios sistemos operatoriai iš karto ant kojų sukelia artimiausią nuolat budinčią miško gaisrų gesinimo komandą. Tokias komandas turi visos urėdijos – ir ne tik pagrindines, bet ir rezervines. Komandos aprūpintos specialiais automobiliais ir gaisrui gesinti skirta įranga. Šiuo metu šalies urėdijose yra yra 68 gaisriniai automobiliai. 
 
Pastangos kovojant su gaisrais duoda rezultatų – dėl gerai organizuotos priešgaisrinės apsaugos miško gaisrai neišplinta, neišdega dideli jų plotai. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, 2015 m. Lietuvoje kilo 247 miško gaisrai, išdegė 71 ha ploto. Šiemet, preliminariniais gegužės 5 d. duomenimis, Lietuvos miškuose užregistruota 13 miško gaisrų 2,7 ha plote.
Plačiau >>

Ką, kur ir kaip žvejoti gegužės mėnesį žvejams mėgėjams

2016 05 09
 
Kiršliai, salačiai, žiobriai. Žvejams mėgėjams šiemet kiršlius ir salačius galima gaudyti nuo gegužės 15-osios, o nuo gegužės 16 d. draudžiama žvejoti žiobrius. Gegužės 15 d. kiršlius ir salačius jau galima žvejoti, o žiobrius – dar galima. Pastaruosius draudžiama gaudyti nuo gegužės 16 d. iki birželio 15 d. 
 
Mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia gaudyti kiršlius naudojant sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus. Salačiams žvejoti leidžiama naudoti ne daugiau kaip du masalus (du kabliukus). Draudžiama paimti mažesnį nei 30 cm kiršlį ir mažesnį nei 55 cm salatį. Žiobrius galima gaudyti bet kokio dydžio. 
Plačiau >>

Lietuvos miškuose padaugėjo elninių žvėrių

2016 05 03
 
Baudų ir žalų padidinimas, sustiprinta medžioklės plotų naudotojų kontrolė ir kitos pastangos saugoti laukinius gyvūnus neliko bevaisės. Tą patvirtina miškininkai, apie tai byloja ir Aplinkos ministerijos pateikti statistiniai duomenys: palyginti su 2015 m., šiemet Lietuvoje danielių populiacija padidėjo daugiau kaip 600 individų, briedžių skaičiuojama beveik 1300 daugiau, tauriųjų elnių – 2800 daugiau nei pernai, o stirnų populiacija išaugo net 10 tūkstančių.
Plačiau >>

Gegužės 3-ioji - pasaulinė Saulės diena

2016 05 03
 
Lietuvoje per metus būna apie 1840-1900 saulėtų valandų. Rytiniame šalies pakraštyje šis kiekis neviršija 1700 val., o Nidoje siekia 1908 val. per metus. Tai tik šiek tiek mažiau nei Centrinėje Europoje. Lietuvą pasiekiantis saulės energijos kiekis yra pakankamas, kad būtų galima gaminti šiluminę energiją bei taikyti saulės architektūros principus naujiems ir renovuojamiems statiniams.
Plačiau >>

Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje pristatoma vizija iki 2050 m. ir tikslai iki 2030 m.

2016 05 02

Aplinkos ministerijos iniciatyva lietuvių ir anglų kalbomis išleistame leidinyje „Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija“ pristatoma mūsų šalies aplinkos apsaugos vizija iki 2050 m. ir jos įgyvendinimo tikslai iki 2030 m. Išskirtos keturios pagrindinės aplinkos apsaugos politikos sritys: darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas ir klimato kaitos švelninimas bei prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių. Šį itin svarbų Lietuvos ateičiai dokumentą Seimas patvirtino praėjusį pavasarį.

Parengta pagal Aplinkos ministreijos informaciją.

Plačiau >>

Pasirašyta Aplinkos ministerijos ir Lietuvos miško savininkų asociacijos bendradarbiavimo sutartis

2016 05 02
 
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja numatoma kartu spręsti aktualius veiklos privačiuose miškuose reguliavimo ir privačių miškų savininkų švietimo klausimus; rengti konferencijas, konkursus, parodas ir kitus renginius miškų ūkio tematika; atstovauti Lietuvai Europos Sąjungos institucijose, tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose ar renginiuose.
Plačiau >>

Jūsų tėvai buvo neteisūs: pinigai ant medžių - auga!

2016 04 30
 
Jack Payne, Floridos universiteto vyresnysis viceprezidentas žemės ūkio ir gamtinių išteklių klausimais, Laukinės ekologijos ir išsaugojimo profesorius
 
Iš miestuose augančių miškų uždirbama dešimtys milijonų dolerių, jie sugrįžta tokiais būdais, kurie ne visada akivaizdūs. Lapų „stogai“ vasarą užtikrina mažesnes sąskaitas už oro kondicionavimą, daugiau šešėlio taip pat reiškia mažiau sąnaudų tūkstančiams akrų žolės išlaikyti. Valydami orą medžiai prisideda ir prie žmonių sveikatos gerinimo – kuo mažesnis oro užterštumas, tuo mažiau astmos priepuolių ir mažiau dėl užterštumo atsirandančių apsigimimų.
 
Švęsdami „Arbor Day“ (miško sodinimo šventė JAV) visos šalies miestų miškininkai turėtų aiškinti apie klaidingą ekonomikos atskyrimą nuo aplinkos ir turėtų kalbėti apie medžius kaip apie ekonomikos veiksnį.
Plačiau >>

Ar žinote, kad visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus aplinkos klausimais užtikrina Orhuso konvencija

2016 04 28
 
Orhuso konvencija – Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencija dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Konvencija sukurta siekiant  apsaugoti kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, užtikrinant teisę gauti informaciją, teisę dalyvauti priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais.
 
Orhuso konvencija buvo pasirašyta 1998 m. birželio 25 d. ketvirtojoje Europos ministrų konferencijoje „Aplinka Europai“ Danijos Orhuso mieste, todėl paprastai vadinama Orhuso konvencijos vardu. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2001 m. Po ratifikavimo konvencija tapo nacionalinės teisės dalimi.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Plačiau >>

Iki gegužės 20 d. sužvejotus karšius būtina paleisti

2016 04 20

Nemuno deltos regioniniame parke prasidėjo akcija "Karšis 2016". Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. visus sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti atgal į vandens telkinį.

Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai - tai visi Nemuno deltos regioniniame parke esantys vandens telkiniai, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių marias tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, Kniaupo įlanką.

Gera žinia - nuo balandžio 21 d. leidžiama žvejoti lydekas bei masalui naudoti žuvelę.

Daugiau informacijos - Aplinkos ministerijos pranešimuose čia ir čia.

Plačiau >>

Padidėjo valstybiniuose miškuose iškirstos medienos tūrio išeiga

2016 04 19
 
2015 m. miškų urėdijos iš 1 ha plynų kirtimų gavo nuo 206 ktm (Pakruojo miškų urėdijoje) iki 305 ktm (Veisėjų, Prienų miškų urėdijose) likvidinės medienos. Vidutiniškai visose plyno kirtimo biržėse iškirsta 251 ktm medienos arba 7 ktm daugiau nei 2009-2013 metų vidurkis. Plyni kirtimai buvo atlikti 8893 hektarų plote, iškertant 2280,3 tūkst. ktm medienos.
 
2015 metais iškirstas perbrendusių medynų plotas, palyginti su 2010 metais, padidėjo 1,63 karto. Kirtavietėse palikta vidutiniškai 15,4 ktm/ha biologinės įvairovės medžių.
Plačiau >>

Per vieną dieną pasodinta beveik pusė milijono medelių

2016 04 16
 
Aplinkos ministerijos inicijuotos visuotinės talkos (nacionalinio miškasodžio) metu medžiai buvo sodinami 42 miškų urėdijose. Šeštadienį Lietuvoje sužaliavo apie 100 hektarų naujų miškų, buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Prie iniciatyvos prisijungė ir miškininkams talkininkavo šalies gyventojai, taip pat bendruomenės, organizacijos, įmonės ir kt. Talkininkų buvo daugiau kaip 4 tūkst. 
 
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Plačiau >>

Sutartis padės kovoti su neteisėta medienos ruoša

2016 04 07
 
Balandžio 5 d., Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasirašė bendradarbiavimo sutartį vadinamajam Medienos reglamentui įgyvendinti. Institucijos įsipareigojo keistis informacija apie veiklos vykdytojus, teikti viena kitai pagalbą ir konsultacijas, bendradarbiauti organizuojant su Medienos reglamento įgyvendinimu susijusias įvairias priemones.
 
Kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime, problemos, susijusios su neteisėta medienos ruoša, yra aktualios ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui pasaulio šalių. Dėl siekio bet kokia kaina pasipelnyti nyksta miškai, mažėja biologinė įvairovė, susidaro apie 20 proc. visų pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jau nekalbant apie socialines, politines ir ekonomines pasekmes, kurios dažnai trukdo visuomenės pažangai.
Plačiau >>

Visuomenė vis aktyviau prisideda kovoje su aplinkosauginiais pažeidimais

2016 04 07

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centras per pirmąjį š. m. ketvirtį gavo daugiau kaip 2,5 tūkst. pranešimų apie pastebėtus ar galimus pažeidimus – net 500 daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Žmonės bet kuriuo paros metu, taip pat poilsio ir švenčių dienomis, gali pranešti apie pastebėtus nusikaltimus aplinkai, paskambinę bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai į Centrą tel. (8~5) 273 2995. Gavę Bendrojo pagalbos centro operatoriaus perduotą ar tiesioginę paskambinusio žmogaus informaciją apie pažeidimą, Centro darbuotojai nedelsdami į įvykio vietą nukreipia aplinkosaugos pareigūnus ar, reikalui esant, mobiliąją jų grupę.

Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.

Plačiau >>

Urėdijose bus peržiūrimos pagrindinio ir tarpinio miško kirtimo strategijos

2016 04 06
 
Generalinė miškų urėdija praneša, kad pagal AMEPS (apvaliosios medienos elektroninėje pardavimų sistemoje) paskelbtus 2016 m. I pusmečio medienos aukciono rezultatus VĮ miškų urėdijos su medienos pirkėjais sudarė pusmetines bei ilgalaikes apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo – pardavimo sutartis net 94 proc. iš valstybinių miškų pasiūlytai parduoti produkcijai. Kita vertus, atlikus analizę nustatyta, kad tarpiniuose sandėliuose didėja neparduotos apvaliosios medienos, ypač malkinės, bei plokščių medienos kiekiai, taip pat nuo 43 tūkst. iki 59 tūkst. arba 36 proc. padidėjo eglės pjautinųjų rąstų kiekis.
Plačiau >>

Šalys susivienijo dėl švaresnio vandens ir efektyvesnio miškų naudojimo

2016 04 06
 
Balandžio 5-6 dienomis Vilniuje vyko projekto „Vandens valdymas Baltijos jūros regiono miškuose“ pristatymui skirta konferencija. Į ją atvyko Baltijos jūros šalių ekspertai ir šiame projekte dalyvaujančių organizacijų atstovai. 
 
Plačiau >>

Balandžio 16 dieną vyks visuotinė talka – visuomenė kviečiama į nacionalinį miškasodį

2016 04 04

Nacionalinis miškasodis – vienas didžiausių renginių, skirtų paminėti Žemės mėnesiui, kuris prasideda kovo 20-ąją (Pavasario lygiadienį) ir baigiasi balandžio 22 d., kai švenčiama Tarptautinė motinos Žemės diena. Atsiliepdama į Jungtinių Tautų kreipimąsi, Lietuva Žemės globėja tapo 1992 m. Kasmet beveik 200-uose pasaulio šalių Žemės mėnesį žmonės raginami vienytis ir prisidėti prie aplinkosauginių problemų sprendimo.

Šiemet po visuotinės talkos Lietugoje turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų ateities miškų. Balandžio 16 d. nauji miškai bus pasodinti visose 42 miškų urėdijose. Bus siekiama ir naujo Lietuvos rekordo – didžiausio talkoje apsodinto miškų ploto.
Plačiau >>

Miškininkų rūpestis – eglynų sanitarija

2016 04 01
 
Dėl gausėjančių miško kenkėjų žievėgraužių tipografų pusamžiuose, brandžiuose ir perbrendusiiuose eglynuose pirmąjį šių metų pusmetį prognozuojama sanitariniu požiūriu nepalankiausia situacija. Didžiausia rizika tuose medynuose, kur pernai laiku nebuvo sutvarkyti šių kenkėjų pirminiai židiniai, taip pat nuo vėtrų nukentėjusiuose miškuose, vyresnio amžiaus eglynuose. Nesutvarkius eglių vėjavartų, gali susidaryti žievėgraužių židinių naujose vietose. 
 
Miškams labiausiai kenkia medžių ligos ir tam tikros gamtinės sąlygos
 
Kaip matyti iš Valstybinės miškų tarnybos parengtos Lietuvos valstybinių miškų 2015 m. sanitarinės būklės apžvalgos, šalies miškai pernai labiausiai nukentėjo dėl medžių ligų (30 proc. visų židinių ploto), abiotinių veiksnių (29 proc.), gyvūnų daromos žalos (21 proc.) ir kenkiančių vabzdžių (20 proc.). Tokie pažeidimai pernai buvo užregistruoti 10,2 tūkst. ha plote. Jis 2,2 karto mažesnis negu 2014 metais. 
 
Infekcinės medžių ligos pernai pažeidė 3048 ha miškų – beveik 1,6 karto mažiau negu 2014 metais. Nuo 2006 m. bendras ligų židinių plotas vis mažėja. Pernai labiausiai nukentėjo uosynai (1578 ha) ir drebulynai (1269 ha). Ligų pažeisti medžiai sanitariniais kirtimais buvo iškirsti 1191 ha plote. 
 
Abiotinių (vėjo, sausros, šalčio) ir kitų negyvosios gamtos veiksnių pažeidimų pernai užregistruota 2892 ha plote – 4,2 karto mažesniame negu 2014 metais.
Plačiau >>

Patikrino 25 girininkijas, suskaičiavo 36 biržių rezultatus

2016 03 30
 
Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnai, šių metų vasario mėn. pradėję tikrinimus VĮ miškų urėdijose dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo, apsilankė 25 girininkijose ir skaičiuoja 36 biržių rezultatus.
 
Penkiose miškų urėdijose patikrinimo metu nustatytas nenukirsto miško tūris viršijo Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis patvirtintas leidžiamas paklaidas. Kai kuriose biržėse tūris neatitiko nuo minus 5 iki plius 4 ktm.
 
Nenukirsto valstybinio miško skyrimo gyventojams ir sutarčių pasirašymo tvarkos pažeidimų nenustatyta, visos patikrintos VĮ miškų urėdijos laikosi reikalavimų ir vietinėje spaudoje paskelbė pranešimus apie planuojamą nenukirsto valstybinio miško pardavimą, tačiau ne visos girininkijos laikosi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių reikalavimų. Vienoje girininkijoje kirstini medžiai buvo nežymėti spaudu pašaknyje, kas sudaro prielaidas piktnaudžiavimui.
 
Plačiau >>

Pusšimtis milijonų eurų iš ES struktūrinių fondų bus skirtas biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai

2016 03 30
 
Aplinkos ministro 2016-03-23 įsakymu Nr. D1-209 patvirtintas 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ Nr. 05.5.1-APVA-R-019 „Kraštovaizdžio apsauga“ priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašas. Jame numatytos finansuojamos veiklos – kraštovaizdžio bei gamtinio karkaso sprendinių koregavimas savivaldybių bendruosiuose planuose; etaloninių kraštovaizdžių formavimas pasienio teritorijose; kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose; bešeimininkių apleistų pastatų ir įrenginių likvidavimas; kasybos darbais pažeistų žemių (karjerų ir durpynų) tvarkymas. Šiuos projektus įgyvendinsiančioms savivaldybėms numatoma skirti iki 22,3 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Plačiau >>

Britų jėgainės degina JAV miškų medieną. Viskas dėl atsinaujinančių išteklių energetikos

2016 03 22

David Styles, Bangoro universiteto dėstytojas (anglies dvideginio tarša), Didžioji Britanija / www.theconversation.com

6 mln. tonų medienos granulių, pagamintų iš Luzianos, Džordžijos, Floridos, Alabamos ir Virdžinjos miškų žaliavų, pernai buvo išsiųsta per Atlantą tam, kad būtų sudegintos atsinaujinančių išteklių elektrinėse. Tai beveik dvigubai didesnis kiekis nei 2013 metais - JAV granulių pramonė klesti.
 
Paklausą daugiausiai lėmė Europos šalių siekis įgyvendinti ES direktyvoje dėl atsinaujinančių išteklių energetikos iškeltus tikslus. Pusę iš JAV eksportuojamų granulių elektros energijai gaminti sunaudoja Didžiosios Britanijos elektrinė „Drax“. Siekdama sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir gauti vertingų žaliosios elektros energijos sertifikatų ši įmonė pamažu atsisako akmens anglių ir vis daugiau naudoja biomasės. Ar iš tikrųjų tikslinga vežti medieną beveik per pusę pasaulio, kad ji būtų sudeginta elektrinėje?
 
Daugelis aplinkosaugininkų taip nemano. NVO atstovai neseniai pasisakė, kad ES, formuodami energetikos tikslus, iš atsinaujinančių išteklių sąrašo medieną turėtų išbraukti. Jie teigia, kad pietrytinėje JAV dalyje kertant didelius plotus kietmedžio miškų nyksta biologinė įvairovė ir atmosferoje didėja anglies dvideginio kiekis. Net miškui ataugus, biomasėje ir dirvožemyje anglies jau nebus tiek, kiek buvo anksčiau, ir tai, žinoma, nėra gerai gyvūnijai.
Plačiau >>

Kovo 21-ąją minime Tarptautinę miškų dieną

2016 03 21
 
Tarptautinės miško dienos tikslas – atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į miškų nykimo ir kitas problemas, o žmonės raginami, minint šią dieną, sodinti medžius, bet ne seniai augančiuose miškuose, o naujuose plotuose arba ne miškų teritorijose.
 
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad šiemet pagrindine Tarptautinės miškų dienos tema pasirinkta miškų ir vandens sąsaja.
 
„Miškuose esantys vandens išteklių baseinai ir pelkės sudaro net 75 proc. prieinamo gėlo vandens. Trečdalis didžiausių pasaulio miestų gauna didelę jų geriamojo vandens dalį tiesiog iš miškingų saugomų teritorijų. Miškai veikia kaip natūralūs vandens filtrai. Lietuvoje vandens apsauginiai miškai užima 146,5 tūkst. ha.“, – rašoma ministerijos pranešime.

 

Plačiau >>

Kažkam malkų tikrai nestigs: poligonuose šniojami miškai

2016 03 17

Šaltinis - www.lrytas.lt. / Audrė Srėbalienė ("Lietuvos rytas") > Verslas > Rinkos pulsas

Išplėsti Lietuvos karinius poligonus buvo nuspręsta prieš porą metų. Bet tik šiuo metu pradedami kirsti juose esantys valstybiniai miškai. Šoktelėjusi medienos pasiūla greičiausiai kai kur nurėš jos kainą.

Lietuvos kariuomenės karinių poligonų plėtra – valstybinės svarbos projektas. Tai reiškia, kad į plečiamą teritoriją patenkantys valstybiniai miškai turi būti nušluoti nuo žemės paviršiaus. Miškotvarkininkams pritarus valstybiniai miškai turi būti iškirti penkiuose poligonuose, daugiausia – Pabradės, Jonavos ir Gaižiūnų.
 
Visą straipsnį skaitykite čia.
Plačiau >>

Suskaičiavo šernus: medžiotojai ir toliau skatinami medžioti

2016 03 15

Prevencinėje programoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo pavojaus numatyta, kad 2017 m. balandžio 15 dieną šernų populiacijos tankumas medžioklės plotuose turi būti ne didesnis kaip 0,5 šerno vienam kvadratiniam kilometrui, o visoje šalyje būtų ne daugiau kaip 25 tūkst. šernų.
 
2016 m. vasario mėnesio apskaitos duomenimis, Lietuvoje yra beveik 21 tūkst. (20 839) šernų. Tai reiškia, kad jau dabar daugelyje savivaldybių šernų tankumas yra mažesnis nei 0,5 šerno ir tik 9 savivaldybėse šis rodiklis šiek tiek (0,535 - 0,677 šerno) viršija siektiną.
 
„Šie skaičiai nereiškia, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, – kad viskas jau padaryta ir galima ramiai laukti nieko neveikiant. Švelni žiema ir kitos palankios gamtinės sąlygos, tikėtina, lems gausias šernų vadas, ir jų vėl ims daugėti. Todėl medžiotojai turėtų ir toliau aktyviai šernus medžioti, kad šių gyvūnų būtų ne daugiau, negu numatyta, ir taip užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti.“
Plačiau >>

Likvidinės medienos tūris 2015 m. visose miškų urėdijose vidutiniškai padidėjo 7 KTM/ha

2016 03 10
 
Miškų urėdijos ypatingą dėmesį skiria pagrindinio miško naudojimo plyno kirtimo biržių atrėžimo kokybei, nustatyto nenukirsto miško tūrio tikslumui, jose pagamintos medienos kiekio ir medienos apskaitai. Likvidinės medienos tūris 2015 m. visose miškų urėdijose vidutiniškai padidėjo 7 KTM/ha.
 
Pirmą kartą žinybos istorijoje iš vieno hektaro gauta 251 kubinis metras likvidinės medienos. Kai kurios miškų urėdijos padidino išeigą net 20-30 kubinių metrų iš hektaro. Vidutinė likvidinės medienos išeiga 24-iose miškų urėdijose pasiekė 79,1 proc. ir tai yra labai arti normatyvo (83,5 proc.)
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją.
Nuotrauka - pixabay.com.
Plačiau >>

Biokuro sandorių sudaryta už daugiau nei 7 tūkst. tne

2016 03 10
 
VĮ miškų urėdijos vykdydamos vieną svarbiausių 2014 - 2016 m. valstybinių miškų sistemos veiklos prioritetų „Žaliavos iš miško kirtimo atliekų gamybos apimčių didinimas valstybiniuose miškuose. Skiedros gamyba ir pateikimas biokuro biržai konkurencingomis kainomis”, nuo 2014 metų aktyviai dalyvauja Energijos išteklių biržoje siūlydamos parduoti pagamintą biokurą (skiedrą).
 
Baigiantis šių metų šildymo sezonui VĮ miškų urėdijų Energijos išteklių biržoje sudarytų biokuro (skiedros) pardavimo sandorių su šilumos tiekėjais, lyginant su praėjusiais metais, skaičius žymiai padidėjo ir parduodamas kiekis išaugo iki 7 tūkst. tne.
Plačiau >>

Lietuva išbandys cheminį ežerų valymo būdą?

2016 03 10
 
Viešojoje erdvėje pasigirdo susirūpinimo balsų, kad Aplinkos ministerija ketina naudoti chemikalus ežerams valyti. Šis būdas – fosforo surišimas cheminiais junginiais – bus taikomas, pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorės Agnės Kniežaitės-Gofmanės, tik įsitikinus, kad jis nekenkia aplinkai, ir jį išmėginus. Bandymui numatytas vienas mažas uždumblėjęs ežerėlis. Bet kuriuo atveju, prieš pasirenkant šį būdą taikyti platesniu mastu, bus įvertintas galimas poveikis aplinkai, atlikti visi reikiami tyrimai. Jis bus pasirinktas tik tada, jeigu išvada bus teigiama.
 
Minėtasis būdas iš esmės skirtas tik vienai ežerų vidinės taršos problemai spręsti – fosforui, kuris yra pagrindinis uždumblėjimą skatinantis elementas, šalinti. Nuskendusios atliekos, užterštumas naftos produktais ir toksiniais junginiais bei kitokios ežeruose pasitaikančios problemos sprendžiamos kitais būdais.
Plačiau >>

Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių

2016 03 10
 
Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai. 
 
Aplinkosaugininkai primena, kad galioja griežti Aplinkos apsaugos reikalavimai deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Kategoriškai draudžiama deginti nenupjautą žolę, javus (pasitaiko ir tokių atvejų), nendres. 
Plačiau >>

Kovo 10-oji – paukščių sugrįžtuvių šventė

2016 03 10
 
 
Ši diena pavadinta 40 paukščių diena, nes manoma, kad apytikriai tiek paukščių rūšių išskrenda žiemoti į svečias šalis ir pavasarį grįžta į gimtinę. Pasitikdami paukščius ruošiame ir keliame inkilus.
 
„Visai nesvarbu inkilo spalva. Svarbu, kad jis būtų stabiliai pritvirtintas ir kad paukščiai iš savo namų matytų saulę“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
 
O jūs ar laukiate paukščių, ar iškėlėte inkilų?
 
Panaudota Aplinkos ministreijos informacija.
Nuotrauka - pixabay.com.
Plačiau >>

Kariai turi mokėti tausoti gamtą

2016 03 02
 
Aplinkos ministerija pranešė, kad šią savaitę Lietuvos kariuomenės generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre kariai mokomi, kaip išsaugoti gamtą pratybų metu. Šiam tikslui skirtas tarptautinių ir NATO pratybų aplinkosaugos kursas. 
 
Aplinkos ministerijos sistemos specialistai karius supažindina su Lietuvos kariniuose poligonuose taikomais aplinkosauginiais reikalavimais, administracinės atsakomybės taikymo ypatumais, kai pažeidimus ir žalą aplinkai padaro profesinės karo tarnybos kariai, atliekantys tarnybines pareigas. Aplinkosaugininkai sulaukia daug klausimų, kaip pratybų metu nepakenkti aplinkai, atkurti jos būklę, jeigu buvo padaryta žalos, ir kitų. Tokie mokymai planuojami ir gegužės viduryje.
Nuotrauka - www.am.lt.
Plačiau >>

LITBIOMA prezidentas: neverta nerimauti, jog biomasės vartojimas neigiamai paveiks miškų atkūrimo procesus

2016 03 02

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Virginijus Ramanauskas portalui 15min.lt pateikta pozicija:
 
"Baimės, jog biomasės energetikos plėtra gali neigiamai atsiliepti miškams yra nepagrįstos. Žinoma, būtina efektyvi miškų tvarkymo politika, priežiūra ir kontrolė.
 
Lietuvoje miškai sudaro daugiau nei 33 proc. valstybės teritorijos. Kasmet iškertama 9,7 mln. kubinių metrų, o metinis prieaugis siekia apie 18,8 mln. kubinių metrų. Taigi, miškų prieaugis gerokai viršija iškertamo miško kiekį, todėl neverta nerimauti, jog biomasės vartojimas neigiamai paveiks miškų atkūrimo procesus.
 
Be to, vis daugiau dirbama kuriant naujas technologijas, kurių pagalba energiją galima būtų išgauti deginant ne tik medienos biokurą, bet ir šiaudus, grūdų atsijas, komunalines atliekas."
Visą straipsnį skaitykite čia.
 
Plačiau >>

Tariamasi dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties

2016 03 01 
 
Vasario 26 dieną Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos ir Aplinkos ministerijos derybinės grupės pradėjo tartis dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties. Kiekviena grupė sudaryta pariteto pagrindais iš keturių atstovų. 
 
Aplinkos ministerijos požiūriu, kaip sakė ministerijos derybinės grupės vadovas, ministerijos kancleris Robertas Klovas, aplinkos apsaugos sistemai keliami reikalavimai, vykstantys jos organizaciniai ir techniniai pertvarkymai, didėjantys reikalavimai profesionalumui lemia poreikį turėti kvalifikuotus, motyvuotus ir atsakingus aplinkos apsaugos pareigūnus, gebančius efektyviai vykdyti savo funkcijas, padėti aplinkos apsaugos sistemai siekti strateginių tikslų. Tokiems pareigūnams išlaikyti turi būti sudarytos reikiamos darbo sąlygos, užtikrintos jų socialinės garantijos. 
 
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Iliustracija - pixabay.com.
Plačiau >>

Priminimas žvejams: nuo kovo 1 d. draudžiama gaudyti kiršlius ir sterkus

2016 03 01

Aplinkosaugininkai primena žvejams, kad nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d draudžiama gaudyti kiršlius, o iki gegužės 20 d. – sterkus. Tai vienos vertingiausių žuvų mūsų vandenyse. Jų ištekliams gausinti šios žuvys veisiamos dirbtinai. Vien praėjusiais metais Aplinkos ministerija iš žuvininkystės bendrovių nupirko ir rudenį ežeruose įveisė 180 tūkst. sterkų. 

Už draudžiamą šių žuvų žvejybą gresia nuo 115 iki 289 eurų bauda. Iš pažeidėjų bus konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės (valtys). Pažeidėjai taip pat turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką sumokėti po 158,5 Eur. Jeigu žuvys bus sugautos draustinyje ar rezervate, teks sumokėti trigubai daugiau. 

Plačiau >>

Sutarta dėl sklandesnės šernų gausos reguliavimo tvarkos

2016 02 25
 
Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriumi Jonu Miliumi ir sutarė nustatyti sklandesnę šernų gausos reguliavimo, susijusio su afrikinio kiaulių maro pavojumi, tvarką.
 
Tai leis išsklaidyti nesusipratimus, kurių kilo, kai vasario 17 d. VMVT direktoriaus įsakymu buvo nustatyta, kad visi žemės sklypų savininkai, kurie uždraudė medžioti savo žemėje, privalo vykdyti VMVT nurodymus reguliuoti šernų gausą.
Plačiau >>

Saugomam gamtos paveldui priskirti 78 nauji objektai

2016 02 24
 
Patikslintame valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše, kurį neseniai patvirtino aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, – 78 nauji geologiniai, hidrogeologiniai ir botaniniai objektai. Šis sąrašas yra tikslinamas kasmet.
 
Iš valstybės saugomam geologiniam paveldui šiemet priskirtų akmenų išsiskiria Antakmenės konglomeratas. Jis dar vadinamas Aukų akmeniu ir laikomas vienu seniausių pagonybės paminklų Lietuvoje. Šis konglomeratas – tai 4,3 m aukščio, 5,85 m ilgio ir 3 m pločio uola Ignalinos rajono Antakmenės kaime.
 
Vienas įdomesnių naujų hidrogeologinio paveldo objektų – Salomėjos šaltinis Biržų regioniniame parke. Jis taip pavadintas šio krašto gelmių tyrėjai, geologei Salomėjai Bucevičiūtei atminti.
Plačiau >>

Lietuva – tarp 25 planetos žaliausių šalių

2016 02 23
 
Įvertinus 180 šalių pagal tai, kaip jose saugoma ekosistema ir žmogaus sveikata, paskelbta, kurios valstybės yra žaliausios. Rezultatai buvo gauti, remiantis Jeilio universiteto (JAV) 2016 metų aplinkos kokybės tyrimu. Į pirmąjį trisdešimtuką pateko ir visos trys Baltijos šalys. Tiesa, Lietuvą šiek tiek aplenkė mūsų kaimynė Latvija. O Estija atsidūrė net ir aplinkai draugiškiausių šalių dešimtuke.
 
Kaip rašo interneto portalas „Treehugger“, praėjusių metų Klimato kaitos konferencijoje, kuri buvo surengta Paryžiuje, 195 šalių atstovai sutarė mažinti planetą šiltinančių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taigi, kad pasaulis būtų išgelbėtas, prireiks būti draugiškesniems aplinkai.
 
Dėl šios priežasties mokslininkai iš Jeilio ir Kolumbijos (JAV) universitetų kartu su pasaulio Ekonomikos forumu sukūrė Poveikio aplinkai indeksą (PAI), pagal kurį per pastaruosius 15 metų šalys vertinamos kas dvejus metus.
Plačiau >>

Pavasariniam miškasodžiui paruošta per 60 milijonų sodmenų

2016 02 23
 
Generalinė miškų urėdija pateikia (žr. lentelę) 2016 m. vasario 1 d. duomenis apie miškų urėdijų turimus parduoti miško sodmenis pagal medžių rūšis be išankstinių sutarčių.
 
Smulkesnę informaciją apie kiekvienos miškų urėdijų siūlomus parduoti sodmenis be išankstinių sutarčių galima sužinoti miškų urėdijų tinklapiuose, kurių sąrašą galima rasti tinklapyje www.gmu.lt bei internetiniame puslapyje www.valstybiniaimiskai.lt (paspaudus nuorodą ir pasirinkus konkrečią miškų urėdiją).
 
Generalinės miškų urėdijos informacija
Nuotrauka pixabay.com
Plačiau >>

Aplinkosaugininkų teisėtus veiksmus gina įstatymas

2016 02 19
 
Bendrovių „Grigiškės“ ir „Baltwood“ apsaugos vadovui V.D. praėjusį balandį buvo skirta 434 eurų bauda už tai, kad tyčia kliudė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Jie nebuvo įleisti į sostinės Vilniaus gatvėje esančią teritoriją.
 
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas suteikia teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, pateikusiems tarnybinį pažymėjimą, netrukdomai patekti į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių pasienio ruožų bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus. Į įmonę pareigūnai turi teisę patekti ir be jos savininko, valdytojo ar jų įgalioto atstovo. Tačiau net ir suderinę patikrinimo laiką su atsakingais asmenimis, Vilniaus RAAD pareigūnai į minėtąją teritoriją nebuvo įleisti. Už kliudymą jiems vykdyti savo pareigas buvo nubausti ir du UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojai.
Plačiau >>

Tobulinti nacionalinę šiltnamio dujų kiekio apskaitą padeda bendradarbiavimas su Norvegija

2016 02 19
 
Nacionalinei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitai ir prognozių rengimui tobulinti Lietuva vykdo bendrą projektą su Norvegija. Kaip sekasi jį įgyvendinti, bus aptarta Aplinkos ministerijoje antradienį, vasario 23 d.
 
Mūsų šalis, vykdydama tarptautinius JT bendrosios klimato kaitos konvencijos ir ES teisės aktų nustatytus įsipareigojimus, kasmet teikia nacionalinę ataskaitą apie visų ūkio sektorių (energetika, pramonė, žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, žemės naudojimas, miškininkystė ir kt.) išmetamų ir absorbentais pašalinamų ŠESD kiekį. Minėtasis projektas vykdomas siekiant atitikti nuolat griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių rengimo reikalavimus, taikyti naujas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos skaičiavimo metodikas.
Plačiau >>

Projektas „Sumforest“: kvies teikti paraiškas projektams tema „Darnūs miškai ateities visuomenei“

2016 02 17
 
Vasario 25 d. 14 val. Aplinkos ministerijos Miškų departamente mokslo institucijų atstovams pristatys ES finansuojamas projektą „Sumforest“. Informacinį renginį organizuoja Aplinkos ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
 
„Sumforest“ – tai tarptautinis mokslinių tyrimų koordinavimo projektas, vienijantis pagrindines Europos miškų politikos ir mokslinius tyrimus finansuojančias institucijas. Jo tikslas – skatinti tarptautinius jungtinius mokslinių tyrimų projektus, sukurti palankias sąlygas suvienyti įvairių šalių mokslininkų patirtį ir žinias. Kovo 21 d. bus paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas tokiems projektams tema „Darnūs miškai ateities visuomenei“. 
 
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją
Plačiau >>

Pasaulio miškai išnyks, jeigu neišmoksime pasakyti „ne“

2016 02 17
 
Prof. Bill'as Laurance'as, Džeimso Kuko universitetas, Australija
Šaltinis - www.theconversation.com.
 
Naujas nerimą keliantis tyrimas parodė, kad pasaulio miškai ne tik sparčiai nyksta, miškų šerdys – nutolusios vidinės jų sritys, kurios ypač svarbios laukiniams gyvūnams ir ekologiniams procesams, nyksta dar greičiau.
 
Nyksta todėl, kad į paskutines išlikusias laukines vietoves miškuose sparčiai veržiasi naujų kelių, užtvankų, elektros linijų, vamzdynų ir kitų infrastruktūros pokyčių cunamis, jis atveria miškus, tarsi žuviai odą nudirtų, ir atiduoda naikinimui, dalinimui, brakonieriavimui ir kitokiai ardančiai veiklai.
 
Labiausiai pažeidžiami tropikų miškai, kuriuose yra biologine įvairove turtingiausios ir ekologijai svarbiausios mūsų planetos  buveinės.
 
Miškai bus naikinami tol, kol mes nepradėsime sakyti „ne“ aplinką naikinantiems projektams.
Plačiau >>

Lietuva 2014 metais mažiau teršė atmosferą nei 2013-aisiais

2016 02 10

Lietuva 2014 m. į atmosferą išmetė apie 1,97 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – 0,7 proc. mažiau nei 2013 metais. Palyginti su 1990-aisiais, kuriuos sutarta laikyti atskaitos tašku, šių teršalų išmesta net 59 proc. mažiau, nors šalies bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį išaugo 29 proc.
 
Šie duomenys pateikti Aplinkos ministerijos parengtoje Nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitoje už 2014 metus. Ataskaitos projektas pateiktas Europos Komisijai.
 
Plačiau >>

Pareigūnai patikrino Anykščių, Ignalinos, Švenčionėlių, Tytuvėnų ir Ukmergės miškų urėdijų darbą

2016 02 09

Kaip ir buvo žadama, Generalinės miškų urėdijos mobilios miško kontrolės grupės pareigūnai ėmėsi aktyvesnių veiksmų. Šiemet jau buvo patikrinta, kaip vyksta nenukirsto valstybinio miško skyrimas ir pardavimas VĮ Anykščių, Ignalinos, Švenčionėlių, Tytuvėnų ir Ukmergės miškų urėdijose. Nenukirsto valstybinio miško skyrimo gyventojams ir sutarčių pasirašymo tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau konstatuota, kad ne visi girininkai laikosi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių reikalavimų. Kai kuriose girininkijose kirstini medžiai buvo nežymėti spaudu pašaknyje, kas sudaro prielaidas piktnaudžiavimui.

Plačiau >>

Albanijoje uždrausta dešimt metų kirsti medžius

2016 02 08
Šaltinis - www.lrytas.lt > Gamta > Flora
 
Albanija įvedė dešimties metų draudimą kirsti medžius pramoninėms reikmėms, penktadienį praneša BBC remdamasi šalies Aplinkosaugos ministerijai. Moratoriumui pritarė Albanijos parlamentas; už šį draudimą balsavo 101 deputatas iš 140. Įstatymo pažeidėjams gali būti skirta dešimties metų kalėjimo bausmė. Draudimas būtinas norint išvengti ekologinės katastrofos vienoje iš skurdžiausių Europos šalių.
 
Visą pranešimą skaitykite čia.
Iliustracija - pixabay.com.
Plačiau >>

Atsinaujinimo tikrai reikia. Į žurnalo „Mūsų girios“ klausimus atsako generalinis miškų urėdas dr. RIMANTAS PRŪSAITIS

2016 02 08

Generalinio miškų urėdo pareigose dirbate daugiau kaip metus. Kokius užsibrėžtus tikslus, sumanymus pavyko įgyvendinti? Su kokiais sunkumais susidūrėte? Kaip įvertintumėte tą laikotarpį?
 
Antrus darbo metus generalinio miškų urėdo pareigose vadinčiau tik įsibėgėjimu. Nesu užsibrėžęs nuveikti kažko iškirtinio ar labai ypatingo. Veiklos frontas platus, todėl dirbti reikia pasiraitojus rankoves. Turėdamas per 30 metų darbo stažą ir remdamasis įvairiose pareigose įgyta patirtimi, galiu objektyviai vertinti šių dienų padėtį miškų žinyboje bei siūlyti tam tikrus sprendimus jai taisyti. Daugeliu aspektų dabartinė valstybinių miškų ūkio sistema yra „pavargusi“. Tikiuosi sulaukti dienos, kai miškų urėdijų darbuotojai galės pasigirti puikiomis darbo sąlygomis, oriais atlyginimais, išspręstomis buitinėmis, socialinėmis problemomis ir, svarbiausia, visi pamirš, kas tai yra neūkiškumas ir netvarka. 
 
Niekada nemėgau pasipūtusių, viską išmanančių vadovų ar specialistų. Visuomet vertinau ir vertinu darbo veteranų patirtį bei jų nuveiktus darbus, tačiau laikas nestovi vietoje ir atsinaujinimo valstybinių miškų ūkio sistemoje tikrai reikia. Po truputį tai pradedame daryti. 
Plačiau >>

Parkų lankytojai nupirko bilietų už 150 tūkst. eurų

2016 02 04

Praėjusiais metais nacionalinių ir regioninių parkų lankytojai nupirko lankytojų bilietų už beveik 150 tūkst. eurų. Šios lėšos naudojamos valstybiniams parkams saugoti, tvarkyti ir prižiūrėti, taip pat edukacinei ir švietėjiškai veiklai, pažintiniam turizmui organizuoti ir kt.

Anykščių regioninio parko direkcija surinktas lėšas planuoja skirti Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio tiltui, laiptams Šventosios pažintiniame take, laiptams prie Variaus atodangos, lentų takui į Bijeikių bokštą remontuoti, Lajų tako viršutinės aikštelės dangos atnaujinimui.
 
Varnių regioninis parkas pradėjo tvarkyti Debesnų botaninį taką Varnelės upės slėnyje. Jau sutaisyta pusė medinio tako (850 metrų).
Plačiau >>

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena

2016 02 02
 
Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas Irano mieste Ramsare buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 dieną, prie pelkių saugojimo konvencijos prisijungė 160 valstybių, tarp jų – ir Lietuva. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos kuriose gausu vandens – šlapžemės.
 
Pelkės ir šlapžemės – didelė ir mūsų krašto vertybė. Šiuo metu septynios Lietuvos saugomos teritorijos yra įtrauktos į Ramsaro konvencijos sąrašus: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Plačiau >>

Miškų urėdai bus atrenkami dar griežčiau ir skaidriau

2016 02 01

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas griežtina miškų urėdų paskyrimo tvarką. Jis pavedė generaliniam miškų urėdui Rimantui Prūsaičiui per dvi savaites parengti ir patvirtinti naujos tvarkos aprašą, kuriame turi būti nurodytos konkursų miškų urėdų pareigoms užimti organizavimo procedūros, konkretus pretendentų atrankos būdas, kriterijai, pagal kuriuos bus sudaromi testai ir praktinės užduotys, šių užduočių parengimo, saugojimo bei pateikimo tvarka ir kt.

Plačiau >>

Penkios tendencijos, kurios įtakos miškų likimą 2016 metais

2016 01 29

Praėjusiais metais buvo ir gerų, ir blogų su pasaulio miškais susijusių naujienų. O dabar prisisekite saugos diržus, nes 2016-ieji bus – tarsi pasivažinėjimas amerikietiškais kalneliais. Profesorius Billas Laurance'as akcentuoja penkias tendencijas, kurios šiemet gali padaryti didžiulį poveikį miškams. 
 
1. Prekių kainų griūtis
 
Lėtėjančios Kinijos ekonomikos vilnijantis poveikis gali būti reikšmingas ir miškams. Kinija įtakojo ir agresyviai reguliavo mineralų, iškastinio kuro ir medienos gavybą, ypač besivystančiose Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalyse, Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Sibire. Tai skatino kelių ir infrastruktūros plėtrą daugelyje nutolusių nepaliestos gamtos regionų – buvo vykdomi projektai, dažnai atidarydavę Pandoros skrynią, iš kurios pasipildavo bėdos miškams ir gyvūnams.
Plačiau >>

Iki balandžio 20 dienos lydekų nežvejokite

2016 01 29
 
Aplinkos ministerija primena, kad nuo vasario 1 d. įsigalios draudimas žvejoti lydekas. Jis galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ne tik žvejams mėgėjams, bet ir verslininkams, kurie iki šiol lydekas galėjo gaudyti Kuršių mariose.
 
Verslinės žvejybos metu Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje atsitiktinai sugautas gyvybingas lydekas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. privalu paleisti. Jas draudžiama vežti, perdirbti, sandėliuoti, parduoti arba supirkti. Kituose šalies vidaus vandens telkiniuose lydekų verslinė žvejyba draudžiama ištisus metus.
 
Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių nepakanka plėšriųjų žuvų. Todėl Aplinkos ministerija kasmet organizuoja lydekų, sterkų, šamų ir kitų žuvų įveisimą. Vien 2014-2015 m. į vandens telkinius buvo suleista apie 30 tonų lydekaičių.
 
Šaltinis - www.am.lt
Nuotrauka - pixabay.com
Plačiau >>

Neteisėtais kirtimais per 2015 metus padaryta 705 tūkst. Eur žala aplinkai, baudų paskirta - 47 tūkst. Eur

2016 01 25
 
Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis, per 2015 metus valstybiniai miškų pareigūnai nustatė 244 neteisėtus miško kirtimo atvejus, kurių metu iškirsta 5264 m3 medienos.
 
Privačiuose miškuose nustatytas 121 neteisėtas miško kirtimo atvejis, iškirsta 4197 m3 medienos, tai yra 3520 m3 arba 46 proc. mažiau nei per 2014 metus. Valstybiniuose miškuose nustatyti 123 neteisėti miško kirtimo atvejai, iškirsti 1067 m3 medienos, tai yra 1199 m3 arba beveik du kartus mažiau nei per 2014 metus. Neteisėtais kirtimais padaryta 705 tūkst. Eur žala aplinkai.

 

Plačiau >>

Už Medienos reglamento pažeidimus siūlo administracinę atsakomybę

2016 01 18
 
Nuo 2013 m. kovo 3 d. Lietuvoje įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo yra nustatytos medieną ir medienos produkciją ES rinkai pirmą kartą pateikiančių vykdytojų pareigos. Medienos reglamento pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad į rinką nepatektų neteisėtai paruošta mediena ir iš tokios medienos pagaminti produktai.
 
Šių metų sausio pradžioje Aplinkos ministerijos organizuotame su Medienos reglamento įgyvendinimu susijusių institucijų susitikime buvo nuspręsta teikti pasiūlymą įtraukti į Administracinių nusižengimų kodeksą atskirą straipsnį, kuriame būtų numatyta atsakomybė už Medienos reglamento reikalavimų pažeidimus.
Plačiau >>

Žadama, kad dar aktyviau dirbs Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnai

2016 01 18
 
Mobiliosios miško kontrolės grupės pareigūnai praėjusiais metais atliko 47 reidus, 33 iš jų – valstybės įmonėse miškų urėdijose. Spalio mėnesį du ekipažai kartu su Valstybinės kelių transporto inspekcijos ir Muitinės departamento pareigūnais vykdė tarpžinybinę akciją „Miškovežis”, lapkričio mėnesį visų valstybinių miškų urėdijų administruojamose teritorijose vyko Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos organizuota prevencinė akcija „Nelegali mediena“.
Plačiau >>

Šiemet bus perdirbta 890 kubinių metrų nupuoštų eglučių

2016 01 15
 
Aplinkos ministerija praneša, kad šiemet specialiuose konteineriuose buvo surinktas rekordinis kiekis nupuoštų šventinių eglučių – net 890 kubinių metrų. Surinkti medeliai bus perdirbti į biokurą arba kompostą. Ypač aktyviai nupuoštas eglutes nešė didžiųjų miestų gyventojai – Vilniuje surinkta 400, Šiauliuose – 270, o Klaipėdoje – apie 80 kubinių metrų medelių.
 
Specialiu akcijos ženklu pažymėti konteineriai stovėjo prie daugiabučių, prekybos centrų ir kitose vietose Vilniuje, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Kybartuose, Širvintose, Šilutėje, Šilalėje, Pagėgiuose, Trakuose, Lentvaryje, Lazdijuose, Klaipėdoje ir Šiauliuose. 
 
Plačiau >>

Generalinės miškų urėdijos apdovanojimai ir padėkos nusipelniusiems miškininkams

2016 01 12
 
Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis šių metų sausį įteikė aukščiausią valstybinių miškų žinybos apdovanojimą ilgamečiam Kauno miškų urėdui, šiuo metu – vyriausiajam miškininkui Juozui Jermalavičiui. Medalį „Auksinis ąžuolo lapas“ gerb. Juozas pelnė už pareigingumą, profesionalumą, atsakingumą, už Kauno krašto miškams paskirtus 26-erius savo gyvenimo metus.
 
Tauragės miškų urėdijoje generalinis miškų urėdas 50-ojo gimtadienio proga pasveikino ir miškų urėdą Robertą Piečią ir įteikė jam pasižymėjimo ženklą „Už nepriekaištingą tarnybą“. Dr. Rimantas Prūsaitis pasidžiaugė moderniu vadovavimu Tauragės miškų urėdijai, pokyčiais gerinant miškininkų socialines ir darbo sąlygas, energingo urėdo diegiamais aukštais gerbūvio standartais. 
 
Miškotvarkos inžinieriui Remigijui Daugalui ir Šilinės girininkui Bronislovui Ambrazui buvo įteiktos padėkos už kūrybiškumą kasdieniame darbe. Jiems Generalinė miškų urėdija dėkojo ir už profesionalias nuotraukas, pagražinusias ir suteikusias išliekamosios vertės „Miškininko kalendoriui 2016“. 
 
Parengta pagal Generalinės miškų urėdijos informaciją
Piešinys - pixabay.com
Plačiau >>

Lietuvos aplinkos būklės pokyčiai per 2014 metus

2016 01 12

Išleistas leidinys „Aplinkos būklė 2014. Tik faktai“, jame pateikiama informacija apie mūsų šalies aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio nulemtus jos pokyčius. Šešiuose skyriuose aptariamos klimato kaitos, oro, vandens, atliekų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kompleksinio poveikio aplinkai temos. Aanalizuojami įvairūs Europos aplinkos agentūros (EAA) bei Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) koncepcijos pagrindu sukurto modelio DPSIR rodikliai.

Leidinys skirtas valstybės institucijoms ir tarptautinėms aplinkosauginėms organizacijoms, taip pat visuomenei, skatinant ją domėtis  aplinkos apsaugos problemomis ir dalyvauti įgyvendinant Lietuvos aplinkosaugos politiką.
Plačiau >>

2015 metais – 252 pranešimai apie savavališką medžių kirtimą

2016 01 08
 
Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Avarijų prevencijos ir valdymo skyrius (Pranešimų priėmimo ir valdymo centras) per 2015 metus iš Bendrojo pagalbos centro ir iš gyventojų priėmė 12117 pranešimų. Daugiausia jų – net 5535 buvo susiję su laukiniais gyvūnais, kuriems galimai reikėjo pagalbos. Žmonės geranoriškai informavo apie gyvūnus, pakliuvusius į automobilių įvykius, sužeistus ar kitaip nukentėjusius, atsidūrusius jiems nebūdingoje aplinkoje.
Plačiau >>

Kazys Grybauskas: Valstybinis ar privatus miškas – įstatymai vienodi

2016 01 06
Šaltinis - 15min.lt
 
Miško svarbą žmonės suprato nuo seno, todėl apie jo išsaugojimą buvo galvojama nuolat. Kadaise miško apsaugą reglamentavo įvairūs papročiai ar net draudimai. Tačiau civilizacijai skverbiantis ir į miškus, pirmenybę įgavo ekonominė miško nauda.
 
Vis tik apie miškų išsaugojimą buvo galvojama ir vėlesniais laikais, o susikūrus Lietuvos valstybei, paprotiniai draudimai netinkamai elgtis su mišku buvo apibrėžti teisės aktais.
Plačiau >>

Vartojimo prekės - dėl jų naikinami atogrąžų miškai. Ar jūs to norite?

2015 12 29
 
Pagal Sidnėjaus universiteto prof. Nicko Rowley straipsnį
theconversation.com
 
Siekiant sėkmingai spręsti klimato kaitos problemas, labai svarbu miškuose sukaupti kuo daugiau anglies dvideginio, tačiau net ir atmetus naudą klimatui, miškų vertė yra didžiulė. Atogrąžų miškai užima tik 6% Žemės paviršiaus, bet juose aptinkama net 80% įvairių pasaulio organizmų rūšių, ir ne visos dar atrastos. Miškuose, kurie šiuo metu kertami ir deginami, galbūt slypi ir galimybė išgydyti žmones nuo daugelio sunkiausių ligų. Pavyzdžiui, JAV Nacionalinio vėžio institutas tiria atogrąžų miškų organizmus, ir iš jų yra gaminami vaistai.
Plačiau >>

Miškininkai šiemet išdalino rekordiškai daug eglės šakų

2015 12 22
 
Gražia tradicija mūsų šalyje tapo Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos ir visų 42 miškų urėdijų drauge vykdoma akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Iš miško kirtimų valksmų prieš Kalėdas suvežtos eglių šakos kasmet dalinamos ne tik didžiųjų miestų, bet ir mažų miestelių gyventojams. Nekirsti eglių, o tik puošti jų šakas skatinanti akcija šiemet buvo septintoji.
 
„Žmonės puošia savo namus ir saugo gamtą – tai kalėdinė dovana ir miškui, ir visuomenei“, − džiaugėsi generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis. 
Plačiau >>

„Auksinio ąžuolo lapo“ medalis – Andriui Vancevičiui

2015 12 16

Kaip ir kasmet tradiciškai gruodį, Metų Švenčių išvakarėse, Generalinė miškų urėdija (GMU) organizavo kolegijos posėdį, kurio metu aptarti miškų urėdijų praėjusių metų rezultatai bei ateinančių metų prioritetiniai uždaviniai. Šių metų gruodžio 16 d. GMU vadovybė, skyrių vedėjai, miškų urėdijų vadovai bei jų atstovai, kiti kolegijos nariai, svečiai svarstė miškų ūkio veiklos 2015 - 2016 m. aktualius klausimus.

Svarbiu šio susirinkimo akcentu tapo GMU vyriausiojo patarėjo Andriaus Vancevičiaus apdovanojimas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“. Šešiasdešimtojo jubiliejaus proga A. Vancevičius apdovanotas už aktyvų dalyvavimą, vykdant kardinalias pertvarkas valstybinėje miškų žinyboje, nuoširdų, profesionalų ir pasiaukojamą darbą.
Plačiau >>

Atnaujinta nuotolinė prieiga prie miškų kadastro duomenų

2015 12 14
 
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) pranešė, kad yra sukurta ir naudotojams jau prieinama nauja VMTGIS (miškų kadastro duomenų nuotolinė prieiga internetu) aplikacijos versija. Didelė darbo sparta, patogus valdymas, didesnis funkcionalumas, naujausios IT programinės technologijos, naujausi ESRI programiniai sprendimai – tokie VMTGIS II pranašumai vardijami VMT pranešime. Ankstesniąją  VMTGIS aplikacijos versija bus galima naudotis tol, kol į naująją bus perkeltas visas pirmosios funkcionalumas.
Plačiau >>

Istorinis momentas: Paryžiuje pritarta klimato gelbėjimo paktui

2015 12 12
 
Kaip praneša 15min.lt, aidint džiugiems šūksniams ir plojimams Prancūzijos sostinėje šeštadienį pritarta 195 valstybių sutarties tekstas apie pasaulio ryžtą mažinti šiltnamio efektą stiprinančių dujų emisiją, kuri kelia grėsmę Žemės klimato stabilumui.
 
Paryžiuje pritarta klimato gelbėjimo paktui, pranešė CNN. Šis sprendimas palydėtas gausiais plojimais.
 
Konferencijai vadovavęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas pranešė: „Kviečiu priimti šį dokumentą. Nematau jokių prieštaravimų“. ​
 
Plačiau >>

Atnaujinti Miško dauginamosios medžiagos nuostatai

2015 12 04
 
2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė Miško dauginamosios medžiagos nuostatus, galiojusius nuo 20013 m. Naujoje nuostatų redakcijoje patikslintos pagrindinės sąvokos, pakeista daugiau nei 10 punktų, pateikiami atnaujinti priedai: Pažyma apie miško sėklų kokybę, Miško medžių genetinio draustinio/genetinio medyno pasas, Bandinių atrinkimo medžių ir krūmų sėklų siuntų kokybei tirti ir jų laikymo metodika.
 
Plačiau >>

Miško kelių priežiūrai ir taisymui 2016 metais – 4 mln. eurų

2015 12 04

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašui, pagal kurį bendrus miško kelių priežiūros ir taisymo darbus privalės organizuoti ir įgyvendinti miškų urėdijos. Iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų šiems darbams 2016 metais atlikti skirta 4 mln. eurų. 

Plačiau >>

Neabejingi žmonės dažniausiai praneša apie keliuose sužeistus, atklydusius laukinius gyvūnus

2015 12 04

Apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus neabejingi žmonės praneša aplinkosaugininkams. Vadinamosios aplinkosaugininkų dispečerinės, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro, pareigūnai lapkritį sulaukė 956 pranešimų. Dažniausiai žmonės pranešė apie keliuose sužeistus, atklydusius laukinius gyvūnus.
 
Kaip ir anksčiau, aktyviausi pastarąjį mėnesį buvo didžiųjų miestų gyventojai. Vilniečiai į Centrą kreipėsi 251, kauniečiai – 158 kartus, šiauliečiai – 106 kartus. Vyravo pranešimai apie sužeistus ar atklydusius į gyvenamąsias vietoves laukinius gyvūnus (543). Antroje vietoje – apie žvejybos taisyklių pažeidimus (104).
Plačiau >>

4 svarbiausi dalykai, kuriuos verta žinoti apie pasaulinę klimato kaitos konferenciją Paryžiuje

2015 11 30
 
Pasaulio lyderiai rinksis Prancūzijos sostinėje Paryžiuje, kad susitartų dėl veiksmingų priemonių, padėsiančių mažinti įtaką pasaulio klimato kaitai. Nuo lapkričio 30-osios iki gruodžio 11 dienos vyksiančiose diskusijose bus ne tik aptariamas bendrų veiksmų planas, bet ir, tikimasi, bus pasiektas globalus susitarimas, rašo „The Independent“.
 
Ankstesnis valstybių susitarimas padėjo sumažinti klimato kaitą iki 2,7 laipsnių Celsijaus pokyčio. Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje tikimasi žengti žingsnį toliau ir sutarti dėl 160 valstybių bendrų priemonių, kurios šią kaitą apribotų iki 2 laipsnių.
 
Štai keturi esminiai dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti apie pasaulinę klimato kaitos konferenciją:
Plačiau >>

Paryžiaus klimato konferencija – siekis išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių

2015 11 30
 
Šiandien Paryžiuje prasidėjo Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kuri vyks iki gruodžio 11 d. Šioje konferencijoje tikimasi pasiekti teisiškai privalomą tolesnį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Naujasis susitarimas turi įsigalioti 2020 metais, pakeisdamas galiojantį Kioto protokolą su Dohos pakeitimu.
 
„Lietuva Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje dės visas pastangas, kad būtų pasiektas visapusis, ilgalaikis ir dinamiškas susitarimas, padėsiantis pasauliui greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, atsparios klimato kaitos poveikiui. Naujasis susitarimas turi padėti kovoti su klimato kaita, didinti visuomenės pastangas prisitaikant prie klimato kaitos poveikio ir užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą ir darnų vystymąsi ES ir visame pasaulyje“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
 
Plačiau >>

Nuo 2016 metų keisis šešių biosferos poligonų apsaugos tvarka

2015 11 24
 
Siekdamas užtikrinti veiksmingą mažojo erelio rėksnio apsaugą ir atsisakyti perteklinių ūkinės veiklos ribojimų, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė 6 biosferos poligonų apsaugos tvarką. Pakeitimai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.
 
Pakeisti Labūnavos, Lančiūnavos, Taujėnų‒Užulėnio, Gubernijos, Gedžiūnų miškų ir Šimonių girios biosferos poligonų nuostatai. Pakeitimais atsisakyta kirtimų ribojimų biosferos poligono ribų plane pažymėtose veisimo vietose ir nurodyta apsaugą organizuoti tik aplink žinomas ir paukščių iš tiesų naudojamas lizdavietes. Taip pat numatyta, kada, lizdui sunykus, miško kirtimo apribojimai nebebūtų taikomi.
 
Tikimasi, kad tokio apsaugos modelio taikymas sumažins dėl nustatytų aplinkosauginių reikalavimų patiriamus miško ūkio nuostolius.
Plačiau >>

Afrikos miškai - gal tai mūsų paskutinė galimybė sulėtinti klimato kaitą

2015 11 20
 
Interneto svetainėje „The Conversation“ paskelbtame Lauros Sonter ir Gilianos Galford straipsnyje pažymima, kad miškų naikinimas yra antra pagal svarbą pasaulinę klimato kaitą įtakojanti priežastis. Šia tema daug diskutuojama, kalbant apie Amazonės miškų biologinės įvairovės naikinimą, tačiau rūpestis dėl miškų naikinimo Centrinėje Afrikoje, kur yra antri pagal dydį pasaulio tropiniai miškai, vis dar sulaukia stebėtinai mažai dėmesio.
 
Du trečdaliai išlikusių Afrikos miškų yra Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR). Šie miškai auga 1,7 mln. km² plote, kuris yra tokio dydžio kaip trečdalis Brazilijos Amazonės miškų. KDR miškai sugeria 22 milijardų tonų anglies dvideginio, ir  tai yra viena didžiausių pasaulio anglies dvideginio sankaupų.
Plačiau >>

Naujas leidinys apie Lietuvos kurortų klimatą ir orų poveikį sveikatai

2015 11 19

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išleido leidinį „Lietuvos kurortų klimatas“, kurį sudaro 4 kurortų – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos, 4 kurortinių teritorijų – Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų – ir Likėnų klimato apžvalga. Likėnai įtraukti kaip viena seniausių ir didelį kurortinį potencialą turinti vietovė. Kiekviena vietovė pristatoma atskirai, apžvelgiant jos geografines, klimato sąlygas, apskaičiuojant klimatinį turizmo indeksą. Pastarasis parodo, ar vietovės klimatinės sąlygos tinkamos turizmui. Kaip rodo klimatinis turizmo indeksas, nagrinėjamos vietovės tinkamiausios turizmui liepą ir rugpjūtį, netinkamiausios – gruodį ir sausį.

Plačiau >>

Aplinkosaugininkų reidas: rado veiklos pažeidimų

2015 11 19

Siekdami užtikrinti, kad mediena būtų tvarkoma ir vežama, kaip tai nustato taisyklės, Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos ir miškų urėdijų pareigūnai organizavo reidą. Jo metu aplinkosaugininkai patikrino arti 100 transporto priemonių, gabenusių medieną ir ja prekiavusių turgavietėse, dokumentus, 33 miško sklypuose vykdomus kirtimo darbus, privačiose miško valdose konsultavo privačių miškų savininkai.

Plačiau >>

Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą

2015 11 16

Lietuva ratifikavo Kioto protokolo Dohos pakeitimą, nustatantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus 2013–2020 metais, ir įsipareigojo kartu su Europos Sąjunga, jos valstybėmis narėmis, ir Islandija bendrai 2013–2020 m. išmesti 20 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 1990 m. Kioto protokolo Dohos pakeitimą šiuo metu ratifikavo 50 šalių, šis pakeitimas įsigalios jį ratifikavus 144 šalims.

 

Plačiau >>

Seimas paliko galioti 5 proc. mokestį miškų savininkams

2015 11 06

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija šių metų spalį pasiūlė panaikinti privačių miškų savininkams nuo 2015-ųjų įvestą papildomą mokestinę naštą, tačiau lapkričio 5 d. Seimas Eugenijaus Genvilo pristatytą Miškų įstatymo pataisą atmetė – 5 proc. mokestis miškų savininkams liko galioti.

 
 
 
 
 
 
Plačiau >>

VMI tikrina, ar medienos versle teisingai apskaitomi, deklaruojami ir sumokami mokesčiai

2015 11 06
 
Pastaruoju metu VMI ypač didelį dėmesį skiria gyventojams ir įmonėms, kurie parduoda didelius medienos kiekius. Numatyta stebėti ir kontroliuoti apie 1000 gyventojų ir daugiau nei 100 įmonių. Taikomos tiek švelniosios administravimo priemonės (siunčiami laiškai, kviečiami pokalbiui), tiek ir griežtesnės kontrolės priemones (mokestinius tyrimus ir patikrinimus).
 
Plačiau >>

Apdovanoti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2015“ nugalėtojai

2015 11 06
 
Kaip praneša Aplinkos ministerija, lapkričio  5 d. Trakuose vykusioje konferencijoje „Miškas – žmogui, žmogus – miškui“ buvo ne tik aptarti privačių miškų savininkams aktualūs klausimai, bet ir apdovanoti konkurso „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda 2015“ nugalėtojai. Konkursą surengė Lietuvos miško savininkų asociacija ir Aplinkos ministerija. Šiemet jis vyko dešimtą kartą.
 
Pirmąją vietą pelnė Kazimieras Šiaulys (Trakai), antroji vieta atiteko Mindaugui Preibiui (Plungė), trečioji – Irenai Puškorienei (Kretinga). Dešimtyje apskričių taip pat buvo skirta po tris prizines vietas. 
 
Plačiau >>

Europos miškų konvencija: dėl pagrindinių nuostatų susitarta, kitus klausimus numatyta suderinti iki 2020 metų

2015 11 03

2015 m. spalio 20–21 dienomis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas dalyvavo proceso „Europos miškai“ 7-ojoje ministrų konferencijoje ir kartu vykusioje neeilinėje šio proceso ministrų konferencijoje. Renginyje dalyvavo 38 Europos šalių ministrai ir kiti aukšto lygmens atstovai, stebėtojų teisėmis taip pat dalyvavo 18 tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, jie svarstė teisiškai įpareigojantį susitarimą dėl Europos miškų (Europos miškų konvencijos) derybų užbaigimo.

Plačiau >>

Aplinkos ministras patvirtino Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pakeitimus

2015 10 21
 
Aplinkos ministerija praneša apie patvirtintus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų pakeitimus – jie buvo būtini birželį Seime priimtų Miškų įstatymo pakeitimų įgyvendinimui. Viena svarbesnių naujovių ta, kad nuostatuose apibrėžta nauja miškų grupė – plantaciniai miškai. Nuostatuose taip pat pakeisti reikalavimai buvusio ir šalia augančių medynų selekcinei grupei, kai kirtavietė paliekama atželti. Šie reikalavimai netaikomi privatiems miškams. Patikslinta Miško želdinimo ir žėlimo projekto forma privatiems miškams ir šio projekto rengimo reikalavimai.
 
Plačiau >>

Paskaičiuota, kad nuo žmonių civilizacijos pradžios medžių Žemėje sumažėjo perpus

2015 10 29

Interneto svetainėje "The Conversation" publikuotame Elizos Berlage ir James'o Whitmore straipsnyje rašoma, kad pasaulyje auga daugiau nei trys trilijonai medžių, tačiau, naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, tai tik pusė to kiekio, koks buvo žmonių civilizacijos pradžioje.

2015 m. rugsėjo mėnesį žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime pateikiami atnaujinti duomenys apie Žemėje augančių medžių kiekį ir tankumą. Nustatyta, kad kiekvienais metais daugiau nei 15 mlrd. medžių prarandama dėl miškų naikinimo ir kitokių veiksnių, pavyzdžiui, dėl gaisro ar dėl to, kad buvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Nuo žmonių civilizacijos pradžios visame pasaulyje netekome 46% medžių.

Plačiau >>

Švedai Lietuvoje norėtų supirkti daugiau medienos

2015 10 13
Šaltinis 15min.lt
 
Kaip praneša 15min.lt, švedijos investuotojai rodo interesą supirkti daugiau medienos ir įsigyti miško valdų Lietuvoje. Iš to laimėtų ir smulkieji miško savininkai, atsirastų daugiau darbo vietų regionuose, tačiau, kaip rašo „Verslo žinios“, tokiam proveržiui sąlygos šiandien Lietuvoje dar vis mažiau patrauklios nei Latvijoje ir Estijoje.
Plačiau >>

Žemėlapyje matyti, kiek žemių nepramoniniuose rajonuose pažeista dėl kasinėjimų

2015 10 02

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) įgyvendintas projektas parodė, kiek Lietuvos žemių nepramoniniuose karjeruose yra pažeista dėl kasinėjimų. Situaciją atspindi parengtas pažeistų teritorijų žemėlapis. LGT specialistai įgyvendino projektą, kurio metu buvo renkama ir sisteminama informacija apie įvairiais kasinėjimo darbais pažeistas žemes.

Plačiau >>

TPDRIS – tai visos elektroninės teritorijų planavimo paslaugos – vieno langelio principu

2015 10 05

LR Aplinkos ministerija pranešė, kad naujoji Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (TPDRIS) jau veikia. Ji turėtų sutaupyti ir laiko, ir pastangų, ir lėšų visiems teritorijų planavimo proceso dalyviams – pradedant fiziniais asmenimis ir baigiant valstybės ir savivaldos institucijomis.

Naudojantis šia sistema, teritorijų planavimas nuotoliniu būdu vyksta nuo pat jo pradžios, kai priimamas sprendimas rengti teritorijų planavimo dokumentą (TPD), iki šio dokumento pateikimo Teritorijų planavimo dokumentų registrui. Elektroninius dokumentus, pasirašytus elektroniniu parašu, su visais jų priedais galima teikti interneto svetainėje www.tpdris.lt ir gauti atsakymus. 

Plačiau >>

Pasitvirtinusi nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą Lietuva atsidūrė tarp šalių lyderių

2015 10 05

LR Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius pranešė, kad jau yra patvirtintas Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas. Tai valstybės lygmens dokumentas, apimantis visą Lietuvos teritoriją (išskyrus šaliai priklausančius teritorinius vandenis Baltijos jūroje) ir nustatantis mūsų šalies kraštovaizdžio apsaugos ir naudojimo principines nuostatas bei svarbiausias tvarkymo kryptis. Tokius nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo planus, aplinkos ministro Kęstučio Trečioko teigimu, turi nedaugelis pasaulio šalių.

Plačiau >>

Žurnalo „Mūsų girios“ redakcija sveikina miškininkus

2015 09 18
 
Kaip ir kasmet, trečiąjį rugsėjo šeštadienį, o šiemet rugsėjo 19-ąją, Lietuvos miškininkai švęs savo profesinę šventę. Sveikiname visus, nuoširdžiai mylinčius gamtą ir besirūpinančius miškais!
 
LR Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu 42 miškų urėdijose dirba daugiau nei 4 tūkst. specialistų ir darbuotojų, gausią bendruomenę papildo įvairiose institucijose, įmonėse ar organizacijose dirbantys specialistai, taip pat privačių miškų (savininkų yra apie 250 tūkst.) darbuotojai.
Plačiau >>

Koreguoti specialųjį teritorijos planą bus paprasčiau

2015 09 30

Rugsėjo pabaigoje Seimas pritarė Aplinkos ministerijos pasiūlytai Teritorijų planavimo įstatymo pataisai, kuri sudarys galimybę koreguoti specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Ligi šiol tokia galimybė buvo taikoma tik bendrųjų ir detaliųjų planų sprendiniams. 

Plačiau >>

Inkilų gaminimo ABC: nuo pirmos vinies iki įmantraus kūrinio

2013 03 18

Kaip pasigaminti gerą inkilą, kuris neišpus po metų? Kodėl Petro inkile apsigyveno paukščiai, o manajame ne? Kaip prižiūrėti inkilą? Kaip apsaugoti inkilą ir paukščius nuo plėšrūnų? Inkilų gaminimu užsiimantys entuziastai ir ornitologai vienbalsiai konstatuoja – pasigaminti ir rūpintis inkilais bei paukščiais dar deramai nemokame. 

Plačiau >>

Lietuvos raudonoji knyga prieinama ir skaitmeninėje erdvėje

"Tavo rankose - itin svarbi, itin reikalinga knyga", - taip įtikinamai į skaitytojus kreipiasi Lietuvos raudonosios knygos autoriai. Jų teigimu, knyga reikalinga ir žmonėms, ir gamtai, ir tik nuo mūsų požiūrio ir nuo mūsų veiksmų priklauso retų ir nykstančių grybų, augalų ir gyvūnų rūšių likimas. Leidykla "Lututė" Lietuvos raudonąją knygą išleido dar 2007 metais, o dabar ją galima skaityti ir skaitmeninėje erdvėje.

Plačiau >>