2023 metų tema – „Miškai ir sveikata“.
Tvarus miškų valdymas ir jų išteklių naudojimas yra labai svarbūs kovojant su klimato kaita ir prisidedant prie dabartinių ir būsimų kartų klestėjimo ir gerovės. Miškai taip pat atlieka lemiamą vaidmenį mažinant skurdą ir siekiant tvaraus vystymosi tikslų (DVT). Tačiau nepaisant visų šių neįkainojamų ekologinių, ekonominių, socialinių ir sveikatos privalumų, miškams pavojų kelia gaisrai, kenkėjai, sausros ir precedento neturintis miškų naikinimas.
Aplinkos ministerijai nuo šių metų sausio perėmus Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumą ir išanalizavus Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadas bei Žemės ūkio ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus rekomendacijas, pateiktas 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje, buvo aptiktas laikino naudojimo paskirties žemės suteikimo naudotis procesas be teisinio pagrindo ir nevykstant jokiems konkursams.
Kovo 15 d. Vyriausybė pritarė, kad 2340 ha valstybinės žemės fonde esančių ir nepanaudotų nuosavybės teisėms atkurti miškų būtų priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams. Šie miškai yra 5 savivaldybėse – Anykščių, Panevėžio, Telšių, Varėnos rajonų ir Vilniaus miesto.
Kovo 15 d. Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento pareigūnai pradeda aplinkosauginę akciją „Saugom mišką“. Akcija truks iki gegužės 15 d. ir jos metu bus organizuojamos tikslinės išvykos visų nuosavybės formų šalies miškuose tam, kad nebūtų vykdomi kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiamu laikotarpiu.
Prof. Andrius Kuliešis
Mūsų girios, 2023 m., nr. 2
Įvykęs neeilinis Lietuvos miškų ūkio rūmų suvažiavimas išryškino miškų naudojimo ir saugomų teritorijų plėtros balanso problemas, pastoviai diskutuotas Nacionalinio miškų susitarimo temose, taip ir nepasiekusias sutarimo. Nežiūrint į tai, jog sutarimas nepasiektas, tai nekliudo nesutartas nuostatas siūlyti esminiai pertvarkomame Miškų įstatyme. Suvažiavimo dalyviai, miškininkai, miško savininkai, medienos pramonės ir mokslo bendruomenės atstovai diskutavo su suvažiavime dalyvavusiais Aplinkos ministru S. Gentvilu, Miškų politikos vyriausiuoju patarėju N. Kupstaičiu, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke A. Gedviliene, šio komiteto nariais J. Urbanavičiumi, R. Vaitkumi.
Dr. Nerijus Kupstaitis
Mūsų girios, 2023 m., nr. 2
Daugiau nei du dešimtmečiai praėjo nuo paskutiniosios Miškų įstatymo naujos redakcijos, kuri 2001 metais įnešė kažkiek naujų vėjų į 1994 metais priimto pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo Miškų įstatymo formuluotes. Nors per tuos du dešimtmečius buvo daug visokių epizodinių vienos ar kitos Miškų įstatymo vietos pataisymų, bet sisteminės peržiūros taip ir nebuvo atlikta. Juokaujant galima būtų sakyti, kad toks jau tobulas tas įstatymas, kad nieko iš esmės keisti ir nereikia – pakanka vis laikas nuo laiko šiek tiek palopyti. Bet tas juokas būtų labai jau dirbtinis. Iš tiesų, daug kartų mažais lopeliais lopytas dabartinis Miškų įstatymas sunkiai beatlaiko kritiką tiek teisėkūros, tiek šiandienos augančių su miškais susijusių iššūkių kontekste.
Visuotinis miškininkų susirinkimas vyks š. m. vasario 18 d. netoli Josvainių, Kėdainių rajone, po atviru dangumi, Skinderiškio parke. Renkamės 10 val., koordinatės: 55.315529, 23.660683
Zbignev Glazko, Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas
Mūsų girios, 2023 m. nr. 1
Aplinkos ministras 2022 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-397 pakeitė Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašą, galiojusį pusantrų metų ir patvirtino jo naują redakciją. Trumpai pristatysiu šio teisės akto, įsigaliojusio sausio 1 d., pagrindinius pakeitimus.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, siekdama užtikrinti geresnės informacijos apie saugomas teritorijas pateikimą, inicijavo naujų kelio ženklų įrengimą. Iš viso bus pastatyta 4578 kelio ženklai prie valstybinių parkų, draustinių, rezervatų ribų.
Svarbiausias ir labiausiai gerbiamas medis Lietuvoje visais laikais buvo ąžuolas. Lietuvoje natūraliai paplitę 2 rūšių ąžuolai: paprastasis ir bekotis ąžuolas, pastarasis – tik pietinėje Lietuvos dalyje esančiame Trako miške. Dabartinis ąžuolynų plotas Lietuvoje sudaro 2,3 % visų miškų. Gausiausia ąžuolynų - centrinėje Lietuvos dalyje, Kėdainių rajone ąžuolynai užima daugiau kaip 10 % visų medynų ploto. Garsiuoju ąžuolyno parku didžiuojasi Kaunas. Tai didžiausias natūralus ąžuolynas Europoje, esantis mieste.
